Lietuvoje

2018.04.27 09:42

Medikų mitingas: iš valdžios reikalauja konkrečių skaičių

Ketvirtadienį Lietuvos medikai ir juos palaikantys žmonės susirinko į mitingą, kuriame reikalauja, kad valdžia vykdytų savo pažadus. Valdžios pasiūlymai turi būti užrašyti aiškiais skaičiais, LRT RADIJUI sako Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos narys Robertas Adomaitis. „Kol kas jie yra tiesiog „pasiūlymai“, o skaičių nematyti. Apie bet kokius finansus negalime šnekėti. Pinigai mėgsta skaičius, o šioje vietoje kol kas yra tik ketinimai“, – tvirtina R. Adomaitis. Seimo narys Darius Kaminskas teigia, kad kol kas laukiama mokesčių reformos įgyvendinimo, bet yra numatyti preliminarūs skaičiai.

Seimo narys: per kelias minutes suteikta paslauga tampa niekine

R. Adomaitis tvirtina – nors valdžios išsakyta vizija, kaip turėtų atrodyti sveikatos priežiūros sektorius, sutampa su Medikų sąjūdžio vizija, tačiau iš valdžios pasigendama realių darbų.

„Reikia realių poįstatyminių aktų, realių tvarkų, ne ketinimų, o realaus produkto. Mes to pasigendame. Nuo pirmosios medikų nepasitenkinimo bangos, kuri kilo praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai buvo sugalvota, kad medikai galės dirbti dvigubai daugiau, kad būtų įvykdytas vadinamasis eilių įstatymas. Praėjo pusė metų ir per tuos pusę metų labai mažai kas pasistūmėjo realių įstatymo aktų priėmime“, – įsitikinęs R. Adomaitis.

Jis priduria, kad kai kurie įstatymų pakeitimai vis dėlto galėjo būti ir neįgyvendinti. Medikas pateikia pavyzdį, kad buvo priimtas nutarimas, per kiek laiko pacientas turi patekti pas šeimos gydytoją ar specialistą. Nors toks pasiūlymas būtų sumažinęs eiles, tvirtina R. Adomaitis, jis prasilenkė su realia situacija gydymo įstaigose

 „Sistema nebuvo pasiruošusi įgyvendinti tokio įstatymo. Iš Sveikatos apsaugos ministerijos laukėme, kad ji įdėtų daugiau darbo į įgyvendinimą, numatytų gerų įstatymų, vizijų, o ne tik jas deklaruotų“, – sako R. Adomaitis.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys D. Kaminskas prieštarauja, kad tvarka, per kiek laiko būtina priimti pacientą, dar nėra įsigaliojusi. Anot jo, įstatymas buvo atidėtas iki 2019 m. sausio 1 d., nes norima įvertinti, kokios yra galimybės vykdyti įstatymo nuostatas.

„Situacijos monitoringo duomenys (kokios eilės, kiek laiko kur užima priimti pacientą, kokių žmogiškųjų išteklių yra trūkumas) turėtų būti gegužės pabaigoje. Kai turėsime bent jau pagrindinius taškus, atramos taškus, galėsime pradėti šnekėti, nuo kada ir per kiek reikia priimti pacientus“, – sako D. Kaminskas.

Seimo narys sutinka, kad negalima tiesiog nurodyti laiko, per kurį pas šeimos gydytoją turi patekti pacientas ir kiek laiko jam gali būti skirta: „Turime įvertinti, kiek medikas turi skirti žmogui laiko. Per penkias minutes suteikiama paslauga tampa niekine. Jeigu numatome, kiek laiko skiriame – 15 ar 20 min. – galime pasiskaičiuoti, koks yra maksimalus žmonių skaičius, kurį galime priimti.“

Pasak D. Kaminsko, neskiriant pakankamai laiko paciento apžiūrai, susidaro paradoksali situacija, kai žmogus turi apsilankyti pakartotinai ir dėlto eilės tik ilgėja.

Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos narys R. Adomaitis. BNS nuotr.

Statistiką iškreipia keliose vietose priversti dirbti medikai

Kaip teigia R. Adomaitis, Medikų sąjūdis sutinka, kad veiksmų valdžia imasi, tačiau teigia, kad jie vykdomi nepakankamai greitai. Anot pašnekovo, vertinant medikų krūvį, būtina atkreipti dėmesį ne tik į tai, kiek laiko skiriama paciento apžiūrai, bet ir tai, kad kai kurie medikai, norėdami užsidirbti, dirba daugiau nei vienoje gydymo įstaigoje.

„Iš tiesų nemaža dalis gydytojų dirba per kelias įstaigas, grafikai darbo gali persidengti, jie nepatikrinami. Tai sukuria prielaidą, kai gydytojas dirba daug vietų nepilnai už nedidelį atlyginimą, bet surenka pakankamą sumą ir atrodo viskas neblogai. Bet čia šnekant apie gydytojus. Vidurinis personalas – slaugytojos, slaugytojų padėjėjos – tokiu darbo turizmu užsiimti negali. Iš tiesų jų galimybės gauti padorų atlyginimą apribotos krūvio kėlimu“, – nurodo R. Adomaitis.

Jis priduria, kad kai kurie slaugos darbuotojai priversti dirbti 1,25 etato, o kartais ir dar daugiau. Kaip teigia R. Adomaitis, tai reiškia, kad žmogus vidutiniškai dirba 10 valandų per parą: „Tai jau yra pervargimo prielaida. Žmonės taip dirba dešimtmečiais. Pasakysiu taip – 10 valandų per parą, penkeri metai ir jau turime potencialų ligonį, kuris dar ir kitus ligonius prižiūri.“

R. Adomaitis sutinka, kad finansinė situacija prasta visame viešajame sektoriuje, tačiau teigia, kad būtent valdžios pažadai gerinti šią situaciją prisidėjo prie didėjančių lūkesčių: „Taip, mūsų lūkesčiai užaugo, nes daug šnekama apie sveikatos priežiūrą. Atleiskite, bet taip atsitinka, kai žmonėms žadama. Injekcija yra labai gerai, injekcija tinkama reanimacijai, kad pacientas toliau gyventų, t. y. kad sistema toliau egzistuotų, bet ją turi kažkoks tęstinis sprendimas palaikyti.“

Pašnekovo aiškinimu, tęstinis sprendimas reikštų specialiai valstybės biudžete numatytas lėšas, kurios būtų naudojamos būtent sveikatos apsaugos sektoriui. Mediko nuomone, jei biudžete nebus išskirta lėšų, jų ir niekada ir neatsiras.

Vis dėlto D. Kaminskas argumentuoja, kad, norint nustatyti, kiek iš biudžeto gali būti skiriama sveiktos priežiūros sektoriui, pirmiausia reikia sulaukti, kad būtų priima mokesčių reforma. Būtent ji, teigia Seimo narys, turės tiesioginės įtakos.

„Čia vyksta diskusijos su tuo pačiu finansų ministru. [...] Būtent kai bus sumodeliuota, kokia mokestinė reforma priimama, kokie tai procentai, tada galėsime šnekėti ir apie tolimesnį tvarų sveikatos sistemos finansavimą“, – tikina D. Kaminskas.

Seimo narys D. Kaminskas. BNS nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs – dauguma medikų priekaištų yra logiški ir pagrįsti: „Tikrai sutinkame su medikais. Nuo gydytojų, kurie apkrauti ne savo darbu, tas darbas turėtų būti maksimaliai greitai nuimtas. Tai leistų reguliuoti krūvį ir skirti daugiau laiko pacientams.“

Kaip teigia ministras, vien e. sveikatos sistemos įvedimas turėtų sumažinti darbų, kurių medikai neturėtų atlikti. Kaip pavyzdį A. Veryga pateikia pažymų pildymą. Anot ministro, dabar žmonės neretai užima apžiūros laiką vien dėl to, kad nori gauti nedarbingumo ar kitą pažymą. Tas laikas, kaip teigia A. Veryga, galėtų būti panaudotas darbui su ligoniais.

Ministro teigimu, paskutinius dvejus metus medikų atlyginimai po truputį kilo, tačiau tai nebuvo itin didelis atlyginimų didėjimas: „Žinoma, tas kėlimas nebuvo toks, kokio tikisi bendruomenė ir kokio mes norėtume, bet tas kėlimas visada susijęs su biudžeto galimybėmis. Kiek yra pinigų, tiek jų ir skiriama atlyginimų kėlimui.“

A. Veryga tikina – nuomonių išsiskyrimo tarp to, kaip sveikatos priežiūros sektoriaus problemas mato valdžia ir medikai, nėra. Tačiau, teigia ministras, dalis sprendimų, susijusių su sistemos finansavimu, priklauso ne tik nuo Sveikatos ministerijos.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. BNS nuotr.

Medikai valdžios pažaduose pasigenda konkrečių skaičių

R. Adomaitis sutinka, kad teikiami pasiūlymai medikus tenkintų, bet teigia, kad jie turi būti įvardyti, nurodant konkrečius skaičius. „Šie pasiūlymai turi būti parašyti labai aiškiais skaičiais. Kol kas jie yra tiesiog „pasiūlymai“, o skaičių nematyti. Apie bet kokius finansus negalime šnekėti. Pinigai mėgsta skaičius, o šioje vietoje kol kas yra tik ketinimai.“

Anot D. Kaminsko, trečiadienį pasitarime su medikų profsąjunga nutarta, kad ketvirtadienį bus pasirašytas ketinimų protokolas, kuriame numatyta, kad pati sutartis bus pasirašyta jau gegužės 9 d. Kaip teigia Seimo narys, turbūt labiausiai protokole medikus domina nutarimas įtvirtinti vadinamąjį bazinį atlyginimą ar vadinamąsias grindis.

„Imamas minimalus mėnesio atlyginimus ir dauginamas iš koeficiento 2,5. Šiandien bazinė mediko alga siektų tūkstantį eurų. Būtų taikoma gradacija – slaugytojas su aukštuoju išsilavinimu (bent jau kiek aš žinau, kad yra kalbama) gautų 80 proc. tos sumos, slaugytojas – 60 proc. Tai reiškia, kad ne mažiau kaip tūkstantis eurų tektų gydytojui ir ne mažiau kaip 600 slaugytojui. Kintamoji dalis bus privaloma, bet neribojant kažkokių grindų ir lubų, paliekant tai vadovo diskrecijai“, – sako D. Kaminskas.

Pagal LRT RADIJO laidą „LRT aktualijų studija“ parengė Vaida Kalinkaitė.