Lietuvoje

2018.04.25 23:33

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas: idėjos dėl dvigubos pilietybės neatsisakysime

Antradienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diasporos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ ir verslo teisės advokatų kontoros TRINITI inicijuota diskusija dvigubos pilietybės tema. „Lietuva3“ diskusijoje diskutuota, ar dvigubos pilietybės įteisinimas padėtų išspręsti šalies demografinę krizę ir sustiprintų saugumą.

Pilietybė – ir teisė, ir pareiga

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Vladas Oleinikovas pilietybę apibrėžė kaip asmens teisinį ryšį su valstybe, savotišką sutartį, kuria asmuo įsipareigoja laikytis tam tikrų taisyklių, tuo pat tikėdamasis gauti tam tikrą naudą. Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos pirmininkas dr. Rimvydas Baltaduonis didžiausia pilietiškumo išraiška įvardijo galimybę rinkti valdžią.

Visgi jam netruko paprieštarauti gyvybės mokslų daktarė Urtė Neniškytė, tvirtinanti, kad tokia pilietybė reikalinga tik dėl patogumo, ir visiškai nesustiprina žmogaus pilietiškumo. Pasak jos, situacija, kuomet diasporos atstovas, reziduojantis užsienio šalyje, grįžta tik sudalyvauti rinkimuose, yra neteisinga, nes tokiu atveju asmuo negali visiškai suvokti, kas vyksta valstybės viduje, ir priimti išties naudingo sprendimo.

Dviguba pilietybė – įrankis, ne tikslas

Nors prelegentų nuomonės dėl dvigubos pilietybės poreikio išsiskyrė, visi jie sutiko, kad jos įteisinimas neturėtų tapti valstybės tikslu. Tai – įrankis, įgalinantis Lietuvos diasporos atstovus aktyviau prisidėti prie šalies konkurencingumo kėlimo. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko R. Baltaduonio teigimu, pasaulis vis labiau globalėja, ir norint maksimaliai išnaudoti susidariusią situaciją, diasporos atstovai yra itin svarbūs. Dviguba pilietybė užtikrintų greitesnį, efektyvesnį bendradarbiavimą tarp šalių ir jų atstovų ar rezidentų, taip paspartinant valstybės klestėjimą.

Visgi dr. U. Neniškytė pasigenda šios temos analizės, jos manymu, iki šiol vykusios diskusijos ir pateikti argumentai – pernelyg paviršutiniški, kad būtų galima teigti, jog dviguba pilietybė neabejotinai paskatintų šalies raidą. Pasak mokslininkės, norintiems prie to prisidėti, pasas kliūčių nesudaro.

BNS nuotr.

Reikalinga visos šalies saugumui

Moderatoriui Linui Sabaliauskui paprašius prelegentų išgryninti bent vieną tikslą, kuriam pasiekti reikalinga dviguba pilietybė, tiek Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas R. Baltaduonis, tiek Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas V. Oleinikovas įvardijo šalies saugumą. V. Oleinikovas patikino, kad asmenys, turintys dvigubą pilietybę ir gyvenantys už Lietuvos ribų, galėtų daug paprasčiau įtikinti šalių, kuriose reziduoja, institucijas prisidėti prie mūsų šalies saugumo užtikrinimo.

Seimo komisijos pirmininkas akcentavo, kad tapatybę išsaugoti neturint valstybės – praktiškai neįmanoma, o pastarąją apginti daug lengviau, turint jos pilietybę. Mokslininkė U. Neniškytė prieštaravo šiai minčiai remdamasi tiek Lietuvos, tiek Izraelio pavyzdžiais – abi šalys atsikūrė identiteto pagrindu. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininko nuomone, Izraelio atsikūrimo sėkmės pagrindu ir tapo būtent suteikta dvigubos pilietybės galimybė, o mūsų šalies geopolitinė situacija neleidžia ignoruoti potencialių grėsmių ir taip lengvai atsisakyti vienos iš jų sumažinimo galimybių.

Trūksta politinės valios

Tai, kad dvigubos pilietybės tema eskaluojama jau daugiau nei du dešimtmečius – nuo Nepriklausomybės atkūrimo, – pasak DELFI politikos aktualijų žurnalisto Mindaugo Jackevičiaus, puikiai atskleidžia, kaip stipriai mūsų šalyje trūksta politinės valios. Nors nuolat vyksta diskusijos, niekas nesiryžta priimti galutinio sprendimo, klausimas taip ir lieka atviras, taip skatindamas netgi visuomenės susipriešinimą. R. Baltaduonis pabrėžė, kad įstatyme apibrėžiant tam tikras grupes, kurioms leidžiama suteikti dvigubą pilietybę, šiuo metu suteikiamas pagrindas skirstyti visuomenę į „geresnius“ ir „prastesnius“ piliečius. Jo įsitikinimu, visi su Lietuva susiję asmenys privalo turėti vienodas sąlygas pilietybei išsaugoti ar įgyti, o turint omenyje prastą dabartinę demografinę situaciją, dviguba pilietybė galėtų būti ir vienas iš jos sprendimų, tapti savotiška platforma, leisiančia įtraukti lietuvius į valstybės gyvenimą.

Idėjos nebus atsisakyta

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas R. Baltaduonis tvirtai įsitikinęs, kad dvigubos pilietybės įteisinimas turėtų didelę naudą ekonomikos, moralės ir saugumo srityse. V. Oleinikovas jį papildė sakydamas, jog labai svarbu suvokti, kad dviguba pilietybė nėra visų problemų panacėja, ji – tik įrankis, tačiau labai svarbus.

Nors žurnalistas M. Jackevičius teigia, kad šiuo klausimu tauta nėra susiskaldžiusi, R. Baltaduonis patikino, kad toliau darys viską, kad tauta būtų suvienyta, o istoriškai daugybę diasporų turėjusi Lietuva būtų sujungta į vieną bendrą, glaudžiai susijusį tinklą.