Nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vis dar išlieka antroje reitingų vietoje, jie vis labiau atsilieka nuo pirmoje vietoje esančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Taip LRT RADIJUI sako visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys. Anot jo, apklausa rodo pokyčius ir socialdemokratų reitinguose.
– Kaip šį mėnesį Lietuvos žmonės vertino politikus? Kas čia naujo?
– Pirmoje vietoje yra Tėvynes sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jie buvo pirmoje vietoje ir ten yra jau daugelį mėnesių. Rezultatas – 17,6 proc. nuo visų gyventojų ir netgi 28 proc. nuo balsuojančiųjų. Reitingas šiek tiek pakilo. Rezultatas iš tikro geras.
Antroje vietoje yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – maždaug 12 proc. nuo visų gyventojų ir beveik 19 proc. nuo balsuojančiųjų. Tai tvirta antra vieta, bet skirtumas tarp TS-LKD ir LVŽS po truputį didėja. „Valstiečiai“ vis labiau atsilieka.
Trečioje vietoje – partija „Tvarka ir teisingumas“ – apie 7 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų, apie 11 proc. nuo balsuojančiųjų. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, matyti sumažėjimas.
Didžiausia intriga, įdomumas – socialdemokratai. Pirmą kartą į anketos klausimą buvo įdėti dveji socialdemokratai – Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Pirmosas vadovas Gintautas Paluckas, antrosios – Gediminas Kirkilas.
Įdomu, ar žmonės nesumaišė socialdemokratų. Vis dėlto rezultatas gana įdomus – identiškas. Ir viena, ir kita partija vertinama vienodai. Socialdemokratų darbo partija surenka 5 proc. nuo visų gyventojų balsų, o tie tradiciniai, G. Palucko socialdemokratai – 4,9 proc. Tai vieno žmogaus skirtumas. Faktiškai 5 proc. ir 5 proc.
Praeitą mėnesį socialdemokratų reitingas buvo 10 proc. Vadinasi, tas reitingas tiesiog pasidalino lygiai į dvi dalis. Jeigu žiūrėtume nuo balsuojančiųjų, praėjusį mėnesį šis rodiklis siekė 15 proc., dabar abi partijos turi po maždaug 8 proc. Taigi taip pat identiškai pasidalino. Kam iš to nauda? Turbūt toms didesnėms partijoms, nes konkurentai yra silpnesni.
5 proc. barjerą praeina ne tik šios partijos, bet ir dar dvi. Lietuvos liberalų sąjūdis, vertinant nuo visų gyventojų, nesurenka tų 5 proc., bet, jeigu vertintume pagal balsuojančius, būtų daugiau kaip 5 proc. Centro partija taip pat nuo visų surenka 4 proc., o nuo balsuojančių – 6 proc. Jie praeitų paklaidos ribose tą 5 proc. barjerą.
Svarbiausi akcentai – didėjantis atotrūkis tarp TS-LKD ir LVŽS ir tai, kad suskilusios socialdemokratų partijos „gabalai“ yra identiško svorio.
– O kaip šį mėnesį žmonės vertino politikus, valdžios atstovus?
– Tarp pačių geriausių, populiariausių pokyčiai nėra esminiai. Pirmoje vietoje – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Beveik 66 proc. ją vertina palankiai. Tai geriausias prezidentės rezultatas šiais metais.
Antroje vietoje – Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Maždaug 58–59 proc. vertina teigiamai. Jo reitingo augimas stebimas jau aštuonis mėnesius iš eilės. Tas augimas gal ir nedidelis– 1 proc., 1,5 proc., gal 2 proc. kas mėnesį, bet būtent kyla į viršų, o ne žemyn. Visa tai gana stabilu.
Premjerą Saulių Skvernelį apie 49–50 proc. vertina teigiamai. Praeitą mėnesį vertinančių teigiamai buvo daugiau, bet užpraeitą – mažiau. Čia išlaikomas panašus lygis nuo praeitos vasaros – arti 50 proc. Populiarumas išsilaiko gana stabiliai. Ketvirtoje vietoje – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jį teigiamai vertina 47 proc. Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį – 43 proc. Jų reitingas gana stabilus pastaruoju metu.
Sociologas V. Gaidys. BNS nuotr.
Tai mūsų patys geriausieji. Pas ką reitingas pasikeitė? Pas žemės ūkio ministrą Bronių Markauską. Neigiamų vertinimų nuo 20 proc. padaugėjo iki 29 proc. Jis labai stipriai neigiamai vertinamas. Reitingas pakito į tą blogąją pusę.
Gediminas Kirkilas nebuvo reitinguojamas jau labai seniai. Jis buvo reitinguojamas, kai buvo ministru pirmininku. Po didelės pertraukos G. Kirkilas, kaip Seimo partijos pirmininkas, pateko į sąrašą ir yra reitinguojamas. Paaiškėjo, kad jo reitingas yra toks – teigiamų vertinimų yra 23 proc., neigiamų – 39 proc.
Tas balansas neigiamas, bet tai nėra koks nors išskirtinumas. Daugumos partijų lyderių reitingai turi neigiamą balansą. Tarp savo elektorato jie labai gerai vertinami, bet apskritai, jeigu žiūrėtume visą Lietuvą, paprastai partijos pirmininkas turi neigiamą vertinimų balansą, išskyrus R. Žemaitaitį, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininką. Jo reitingas šiek tiek sumažėjo, bet turi būtent teigiamą balansą.
– Ar yra kokių pokyčių institucijų vertinime?
– Ypatingų pokyčių tikrai nėra. Ugniagesius gelbėtojus teigiamai vertina apie 90 proc. Policija, kaip visada, turi labai aukštą rezultatą – 63 proc. Mūsų krašto apsauga, mūsų kariuomenė aukštai vertinama. Taip pat – prezidentas, Bažnyčia. Tai institucijos, kurios surenka daugiau kaip 50 proc.
Žemiausiai vertinamas Seimas, vyriausybė, partijos. Jų reitingai, pasitikėjimas netgi sumažėjo. Šiuo metu pasitikėjimas tomis trimis institucijomis – Seimu, vyriausybe ir partijomis – yra žemiausias per laikotarpį nuo praeitų rinkimų.
Apklausa rengiama dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.
