Lietuvoje

2018.04.18 14:06

V. Sinkevičius apie B. Markauską: situacija būtų kitokia, jei vyriausybė skaitytų Konstituciją

Speciali LRT RADIJO laida, LRT.lt2018.04.18 14:06

Sprendžiant situaciją dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, premjeras priėmė principingą sprendimą nepriimti sprendimo, o Seimo pirmininkas priėmė poziciją neturėti pozicijos, LRT RADIJUI sako politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, tokiu būdu valdžia delsia priimti nutarimą. Tokią pat nuomonę išsako ir vienas iš Konstitucijos kūrėjų profesorius Vytautas Sinkevičius. Jo teigimu, tokios situacijos apskritai nebūtų, jei vyriausybė skaitytų Konstituciją.

V. Sinkevičius: premjeras ir vyriausybė atsako už skaidrumą Lietuvoje

Anot V. Sinkevičiaus, vyriausybės atstovams derėtų skaityti Konstituciją. Tada net nebūtų susiklosčiusi tokia situacija, kokia yra dabar.

Tokių apsižodžiavimų [tarp premjero ir prezidentės] galėtų nebūti, jei vyriausybės atstovai skaitytų Konstitucijos 99 str. Jame pasakyta, kad ministras negali užimti jokių kitų pareigų, negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ir įmonėse. Šiuo atveju ir Konstitucinio Teismo pozicija labai aiški – nesvarbu, kokia tai forma [...], ministrui draudžiama dirbti privačiose komercinėse struktūrose, kuriose siekiama pelno“, – nurodo V. Sinkevičius.

Jo nuomone, iš informacijos žiniasklaidoje akivaizdu, kad ministras nesilaiko Konstitucijos. Todėl, tvirtina V. Sinkevičius, visiškai normalu, kad prezidentė reikalauja atkreipti dėmesį į atitinkamus Konstitucijos straipsnius ir prašo vyriausybės išsiaiškinti padėtį.

„Dabar kalbame „jeigu bus pradėti ikiteisminiai tyrimai“, „jeigu bus nustatyta, kad padaryta žala“, „jeigu nusikaltimas“, bet tai aplinkybės, kurias nesunku išsiaiškinti – ar faktiškai ministras dirba privačioje įmonėje, ar jis jai atstovauja, ar jis gauna iš ten kažkokį atlyginimą? Jeigu būtų nustatytos šios aplinkybės, ministras pagal Konstituciją negali dirbti tokio darbo, jis turi trauktis“, – akcentuoja V. Sinkevičius.

Jis priduria – kadangi B. Markauskas yra ir Seimo narys, jam taikomas ir Konstitucijos 60 str. Tokiu atveju visas aplinkybes turėtų nustatyti Seimo Etikos ir procedūrų komisija: „Konstitucijoje pasakyta dar daugiau – jeigu Seimo narys neatsisako darbo, kurio jis negali dirbti pagal Konstituciją, [...] tai gali būti pagrindas nutraukti jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus.“

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis sako, kad teisėsauga pradėjo aiškintis situaciją ir reikia sulaukti jos atsakymų. Tada esą jis priims principingus sprendimus. Vis dėlto V. Sinkevičius nesutinka, kad šioje situacijoje apskritai reikalingas teisėsaugos įsikišimas.

„Kuo čia dėta teisėsauga? Ar teisėsauga nustatinės, ar ministras dirba kitą darbą? Tai – ne teisėsaugos reikalas. Ji gali tik nustatyta, ar ministras iš tiesų buvo sudaręs žemės nuomos sutartis, ar teikė tinkamą informaciją Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ar jis nemelavo, ar neklaidino, ar galėjo gauti išmokas, ar negalėjo. Tai tirs teisėsauga, o visų aplinkybių, apie kurias kalbame, [...] teisėsauga tikrai netirs“, – tikina V. Sinkevičius.

Anot jo, tokius pažeidimus turi nustatyti pati vyriausybė, Seimo struktūros: „Negali suprasti, kodėl per šitiek laiko nepadaryti šie dalykai. Kai prezidentė paragina – dar kartą pasižiūrėkite į Konstituciją, prasideda kažkoks priešinimasis, konfrontacija. Lietuvai šito nereikia. Lygiai taip pat vyriausybė ar premjeras atsakingi už tai, kad Lietuvoje būtų daugiau teisingumo, skaidrumo, kad visi be išimties laikytųsi Konstitucijos ir įstatymų.“

Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičius. BNS nuotr.

Opozicija ragina prisiimti atsakomybę, bet valdantieji priežasties ministrui trauktis nemato

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Seimo narys Tomas Tomilinas tvirtina suprantantis nuomonių išsiskyrimą, tačiau yra įsitikinęs, kad šiuo atveju reikėtų kalbėti ne tik apie B. Markauską: „Labai natūraliai suprantu nuomonių skirtumą. Pliuralizmas yra mūsų konstitucinė vertybė, kai vieni sako viena, kiti galbūt turi kitą nuomonę. Tai visiškai natūrali situacija. [...] Šešėlis krito ant visų Lietuvos žemdirbių, ūkininkų, kurie vienaip ar kitaip turi kažkokius susitarimus su žemės savininkais.“

T. Tomilino nuomone, situacija visiškai aiški tiek teisiniu, tiek moraliniu požiūriu, o žemdirbiai buvo tiesiog užsipulti: „Tiesiog reikia gilintis į situaciją, galbūt reikia tobulinti teisinę bazę, jeigu yra kažkokių neaiškumų (nors jų prieš tai nebuvo, jokių teismo bylų praktiškai nėra).“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis taip pat siūlo kalbėti ne tik apie B. Markausko situaciją. Anot jo, klausimas kyla ir dėl paties premjero atsakomybės.

„Akivaizdu, kad vien tik kalbėti apie B. Markauską nebegalima. [...] Tiksliau sudėlioti problematikos su akivaizdžiais Konstitucijos pažeidimais prezidentė turbūt negalėjo. Tačiau šiandien klausimas kyla ir dėl paties premjero. [...]. Šiandien žiūriu į jo pareiškimus – kategoriškus ir labai radikalius – ir man tai, tiesą sakant, primena 2015 m., kai S. Skvernelis išėjo į agresyvią dvikovą su tuometinėmis valstybės vadovėmis ir ją pabaigė pasitraukimu“, – sako G. Landsbergis.

Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad premjeras sąmoningai painioja politinę ministro atsakomybę su teisine atsakomybe, laukdamas teisėsaugos išvadų: „Tai visiška nesąmonė ir politinė bendruomenė turi suprasti, kad, nepaisant teisinės atsakomybės, yra politinė atsakomybė. Ministras B. Markauskas tiek komentavo, tiek prisimelavo. Premjeras, buvęs teisėsaugos vadovas, negali nematyti šių nenuoseklumų ir melų ministro elgesyje ir kalbose.“

E. Gentvilas taip pat akcentuoja, kad prezidentė turi teisę spausti vyriausybę ir premjerą priimti vieną ar kitą sprendimą, todėl reikalavimas laikytis politinių standartų yra visiškai suprantamas.

Reaguodamas į išsakytas pastabas T. Tomilinas tvirtina, kad jis vis dėlto nemato priežasties B. Markauskui pasitraukti iš posto. Anot jo, ministras ūkine veikla neužsiima, o žemės plotą, apie kurį kalbama, prižiūrėjo B. Markausko mama.

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja politologė Rima Urbonaitė. BNS nuotr.

Ragina priimti sprendimus

Išgirdęs politikų pasisakymus V. Sinkevičius tvirtina, kad valdančioji dauguma bando nukreipti dėmesį į neesminius dalykus: „Jie užmiršta, kad reikia išsiaiškinti esmę, visas faktines aplinkybes. Girdėjau sakinį, kad ne ministras valdo, tvarko reikalus privačioje įmonėje, privačiame ūkyje, o jo mama. Reikia išsiaiškinti, kas faktiškai tai daro. Iš to, kas skelbta žiniasklaidoje, akivaizdu, kad tvarko pats ministras.“

V. Sinkevičius priduria – nereikėtų dairytis į tai, kokios praktikos vyravo anksčiau, nes dabar svarbu išsiaiškinti šį konkretų atvejį: „Kai ankstesni prezidentai dalijo pilietybes į kairę ir dešinę už nuopelnus Lietuvai, kai tų nuopelnų visiškai nebuvo, Konstitucinis Teismas priėmė vieną nutarimą vadinamojoje Borisovo byloje – nesvarbu, kas buvo, kas ką darė iki šiol, [...] turime konkretų atvejį įvertinti ir teisiškai, ir politiškai, ir moralinės atsakomybės aspektu bei priimti sprendimą. Valdančioji dauguma delsia priimti šį sprendimą.“

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja politologė R. Urbonaitė taip pat įsitikinusi, kad priimti sprendimą valdžia delsia: „Premjeras priėmė principingą sprendimą nepriimti sprendimo. Šiandien kalba Seimo pirmininkas, kuris turi poziciją neturėti pozicijos. Tai tikrai keista. Premjero reakcija į prezidentės pareiškimą taip pat ne mažiau keista, nes kelia tam tikrų klausimų.“

Politologė atkreipia dėmesį – pats premjeras į atitinkamas institucijas nesikreipė, nors dabar tvirtina laukiantis jų atsakymų: „Kur jo ta atsakomybė ir noras įsivertinti viską nuo a iki z? Iš kitos pusės, [...] mes tikrai matėme meluojantį ir išsisukinėjantį ministrą. Galiausiai, ši problema buvo apskritai nespręsta, tik dabar ministras prabyla apie problemos sprendimą.“

Anot R. Urbonaitės, situacija keista ir dėl to, kad premjeras nurodo, jog tai – paplitęs reiškinys, ir kad viskas vyko iki B. Markauskui tampant ministru. Esą tai – lengvinanti aplinkybė. „Tai palaukite, čia visiškai nesueina galai, nes tas pats ministras teisinasi, jog jis visada ūkininkavo ir tik epizodiškai kažkur dalyvavo, tuo pačiu metu aiškindamas, kad yra labai geras profesionalas. Nežinau, ar epizodinis dalyvavimas yra buvimas Žemės ūkio rūmų pirmininku 2005–2011 m., tų pačių rūmų primininko pavaduotoju 2011–2016 m.“, – sako R. Urbonaitė.

Anot jos, politikai taiko dvigubus standartus, o sprendimų nepriėmimas tik dar labiau blogina situaciją.

Susisiekti su B. Markausku nepavyko.

Pagal specialią LRT RADIJO laidą parengė Vaida Kalinkaitė.