Lietuvoje

2018.04.17 17:28

„MG Baltic“ byloje prokurorai apklausė daugiau kaip 50 Seimo narių

Dainius Sinkevičius, DELFI.lt2018.04.17 17:28

Visų laikų didžiausia politinės korupcijos byla baigta – po daugiau kaip dvejus metus trukusio tyrimo prokurorai itin didelės apimties baudžiamojoje byloje surašė kaltinamąjį aktą ir visą medžiagą perduoda Vilniaus apygardos teismo teisėjams.

Spaudos konferencijos įrašas:

Apie šią rezonansinę bylą, iš posto išvertusią ne vieną politiką, antradienį Generalinėje prokuratūroje pasakojo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius. Šioje byloje ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. M. Jovaiša sako, kad bylą sudaro 108 tomai, o kaltinamasis aktas – net 450 puslapių. „Atlikę galutinius veiksmus bylą galėsime teismui perduoti jau rytoj“, – sakė jis.

Prokurorai teigia, kad tyrimo metu buvo apklausta apie 150 žmonių, iš kurių – daugiau kaip 50 praėjusios ir šios kadencijos Seimo narių, keletą ministrų ir europarlamentarų. Iš viso tyrimo metu įvyko daugiau kaip 200 apklausų, atlikta 30 kratų, gauta daugiau kaip 50 įvairių specialistų išvadų, dar tiek pat patikrinta elektroninių prietaisų ir laikmenų.

Prokuratūra: įtarimų – daugiau

Anot prokurorų, R. Kurlianskis kaltinamas dėl 2012–2016 m. kadencijos Seimo narių, politinės partijos Liberalų sąjūdis buvusio pirmininko E. Masiulio, šios partijos valdybos nario Š. Gustainio ir buvusio politinės partijos „Darbo partija“ pirmininko pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu. R. Kurlianskis kaltinamas tuo, kad būdamas koncerno viceprezidentu ir valdybos nariu, dėl užimamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs koncerno vardu, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės 10 dienos, įtariama, papirkinėdamas minėtus politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo.

Kaltinimuose nurodyta, kad tuo laikotarpiu R. Kurlianskis daugkartiniuose susitikimuose su minėtais politikais siūlė, žadėjo, susitarė duoti ir davė kyšius už teisėtą ar neteisėtą jų veikimą koncerno naudai. Kaltinimuose nurodyta, kad 2015 m. liepos mėn., už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš koncerno žiniasklaidos įmonei priklausiusios sąskaitos į Seimo nario Š. Gustainio įsteigtos su Liberalų sąjūdžiu susijusios viešosios įstaigos sąskaitą buvo pervestas 8 700 eurų kyšis, užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai. 2015 m. spalio mėn. R. Kurlianskis, susitikęs su tuometiniu Seimo nariu Š. Gustainiu, pastarajam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą.

Š. Gustainis, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą, 2015 m. spalio – lapkričio mėn. Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą. Kaltinime nurodyta, kad kyšio pinigai buvo panaudoti nuo 2016 m. sausio 16 d. iki tų pačių metų balandžio 24 d. vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui.

Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad šie Seimo nario Š. Gustainio inicijuoti, koordinuoti, organizuoti ir iš jo įsteigtos viešosios įstaigos lėšų apmokėti mokymai buvo skirti užtikrinti Liberalų sąjūdžio partijos kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu nuspręsta šias išlaidas pripažinti Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis. Tokiu būdu Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą. Dėl šio šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo Vyriausioji rinkimų komisija vieną pusmetį nusprendė neskirti Liberalų sąjūdžiui valstybės biudžeto asignavimų – 394 880 eurų.

Buvęs Seimo narys Š. Gustainis kaltinamas kyšininkavimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui 106 000 eurų kyšis grynais buvo perduotas už galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl 169 300 000 eurų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“; už pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo; už išėmimą iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės svarstymą sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus, o taip pat ir už tai, kad, E. Masiulis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno naudai.

BNS nuotr.

Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis kyšį E. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma. R. Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla.

Taip pat E. Masiulio prašymu, R. Kurlianskis 2015 m. lapkritį susitikęs su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją. R. Kurlianskis kaltinamas ir dėl 2012–2016 m. kadencijos Seimo nario, politinės partijos „Darbo partija“ pirmininko pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu, perduodant jam kyšius, kurių bendra suma 27 100 eurų. Už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą „Darbo partijos“ politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.

Kaltinimuose nurodyta, jog ši kyšis V. Gapšiui buvo perduoti už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus: svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, svarstant ir priimant Pelno mokesčio įstatymo projektą; taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl 169 300 000 eurų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.

Kaltinimuose taip pat nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui taip pat buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę Žemės ūkio ministrę, jog būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.

Taip pat – už pažadą paveikti Žemės ūkio ministrę duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos. Kaltinimuose teigiama, jog V. Gapšiui šie kyšiai taip pat buvo perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl tuometinio AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai; už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.

Kaltinime nurodoma, kad už kyšį V. Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę dėl R. Kurlianskio nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas. Kaltinimai piktnaudžiavimu pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. yra pareikšti ir šiuo metu Seimo nariu esančiam Gintarui Steponavičiui. Kaltinime nurodyta, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, piktnaudžiaudamas tarnyba, koncerno atstovo R. Kurlianskio prašė pinigų G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai, Gintaro Steponavičiaus vardo paramos fondui bei kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius Gintaro Steponavičiaus rinkiminei kampanijai.

Bylos duomenys patvirtina, kad dalis iš Gintaro Steponavičiaus prašytos 20 000 eurų sumos – 15 000 eurų iš R. Kurlianskiui pavaldžios koncernui žiniasklaidos įmonės sąskaitos buvo pervesta G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai bei Gintaro Steponavičiaus vardo paramos fondui. Dalis šių lėšų buvo panaudotos nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. vykusiems Liberalų sąjūdžio renginiams. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šios išlaidos pripažintos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis bei Liberalų sąjūdžio padarytu šiurkščiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimu.

BNS nuotr.

Kyšiai

Tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad tuometis Seimo narys Eligijus Masiulis, veikęs Liberalų partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ tuomečio viceprezidento R. Kurlianskio už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma. Taip pat įtariama, kad buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis, veikęs Liberalų partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8 tūkst. 700 EUr kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.

Be to, įtariama, kad buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys, veikęs Darbo partijos interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, partijos naudai priėmė 12 tūkst. 100 Eur kyšį. Už šią sumą padarytos nuolaidos transliuojant šios partijos politinę reklamą per koncernui priklausančios LNK grupės televizijas. G. Steponavičiui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, nes, teisėsaugos teigimu, politikas balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo, taip pat yra taręsis dėl paramos dviem jo atstovaujamoms nevyriausybinėms organizacijoms.

Šioje byloje įtarimai pareikšti trims juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui „MG Baltic“. Darbo partijai įtarimai pareikšti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.