Lietuvoje

2018.04.12 09:55

B. Markauskas prisipažino, kad jau būdamas ministru melagingą informaciją pateikė pats

Skandalo dėl svetimos žemės dirbimo prispaustas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas netyčia prisipažino, kad praėjusiais metais jis pats asmeniškai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikė svetimų žemių deklaraciją, kurioje nurodyti melagingi duomenys. Tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) žinioje esanti NMA to nepatvirtina. Agentūra aiškina, esą iki 2017-ųjų už politiko mamą Sofiją Markauskienę dokumentus tvarkė kažkas kitas, o pernai, kai B. Markauskas jau buvo ministru, jo 86 metų mama deklaracijas NMA esą teikė pati.

Daugiau kaip savaitę aiškinęsis dėl to, kad jo šeima kaip savo naudojo svetimas žemes ir NMA nurodė, kad ją nuomojasi arba naudoja panaudos būdu, B. Markauskas nusprendė atsikvėpti – nuo ketvirtadienio jis porą dienų atostogaus. Visą savaitę bandydamas pasiaiškinti ministras ne tik kalbėjo vienas kitam prieštaraujančius dalykus, tačiau, regis, pasakė daugiau, nei ketino.

Antradienį dalyvaudamas portalo delfi.lt konferencijoje B. Markauskas kalbėjo: „Iš anksto gal prisipažįstu, aš praėjusiais metais pasirašiau pasėlių vadinamą deklaraciją, bet aišku, jeigu juristai, jeigu bylinėtis, tai yra tikrai absoliučiai toks techninis dalykas... Nes o dėl ko? Dėl to, kad aš žieminius sėjau dar būdamas tikrai ne Seimo narys, ir net ne kandidatas galbūt ir, žinoma, jau pavasarį praeitą jau keletą mėnesių buvau ministru, turbūt irgi gal galėjau nuvežti kažką iš šeimos narių, būtų pasirašę vietoj manęs, bet niekas nebūtų žinojęs, kur tie laukai yra, kokios ribos, tai...“

Įsikalbėjęs ministras netyčia atskleidė tai, ką buvo galima įtarti – kad ne vienerius metus dirbęs mamos Sofijos Markauskienės ūkyje, jis tvarkė dokumentaciją ir nuo to nenusišalino net tapęs vyriausybės nariu. „Tiktai, tiktai, – „TV3 Žinių“ klausiama, ar ūkis registruotas jos vardu, praėjusią savaitę teigė ministro mama S.Markauskienė. – (…) Savo nuosavos aš tik 20 hektarų aš teturėjau, bet uns paskui prisinuomojo. Uns prisinuomuodavo. Ar tik ne cielus šimtą hektarų nuomoja.“

2014–2017 metais keturiems savininkams priklausantis plotas S. Markauskienės vardu NMA buvo deklaruotas kaip vienas laukas. Už veiklą jame visus tuos metus ūkininkei mokėtos išmokos. 2014–2016 metais nurodyta, kad laukas nuomojamas, 2017-aisiais, kad naudojamas panaudos pagrindu. Vieno sklypo savininkas ir kito sklypo savininko žmona 15min yra sakę, kad jokių nuomos ar panaudos sutarčių nėra.

NMA aiškina nežinanti, ką S. Markauskienė įgaliojo tvarkyti dokumentus

NMA trečiadienį 15min pateiktais duomenimis, 2014–2016 metais paraiškos dėl ES išmokų Agentūrai teiktos pagal įgaliojimą, o praėjusiais metais paraišką esą teikė pati S. Markauskienė. Tai prieštarauja ministro B. Markausko aiškinimams, kad praėjusiais metais jau būdamas ministru jis dokumentus pildė pats, ir nors galėjo nuvežti kažką iš šeimos narių, kad dokumentus pasirašytų už jį, tačiau to nepadarė. Kas 2014–2016 metais buvo įgaliotas tvarkyti dokumentus, NMA 15min neatskleidė – atstovė tikino, kad tokios informacijos Agentūra paprasčiausiai neturi. „NMA šiuo atveju mato patį faktą, ar su įgaliojimu, ar be įgaliojimo teikta paraiška“, – 15min teigė NMA atstovė spaudai Aistė Mileikaitė.

Deklaraciją NMA galima pateikti dviem būdais: jos gali būti priimamos vietos seniūnijoje, pagal ūkininko valdos buvimo vietą, arba Žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biurui, taip pat – pareiškėjui pildant paraišką savarankiškai internetu. 15min NMA atstovės spaudai dar praėjusią savaitę teiravosi, kokiu būdu – internetu, ar raštu deklaracijas teikė S. Markauskienė. A. Mileikaitė praėjusią savaitę atsakė, kad deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu, naudojantis Paraiškų priėmimo informacine sistema.

Tačiau trečiadienį ji 15min nurodė, kad S. Markauskienės atveju visos paraiškos teiktos per seniūnijos darbuotoją arba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) rajono konsultavimo biurą. Paprašyta patikslinti, tai visgi raštu ar internetu buvo teikiamos deklaracijos, NMA atstovė pakartojo, kad deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu, bet tai asmuo gali padaryti pats iš namų arba keliauti į seniūniją bei LŽŪKT konsultavimo biurą, kur pildo deklaraciją padedamas darbuotojo. Taip esą ir nutiko S. Markauskienės atveju.

Paklausta, ar pildant paraišką seniūnijoje arba konsultavimo biure, nėra būtina pateikti dirbamos žemės naudojimo pagrindą pagrindžiančius dokumentus, NMA atstovė spaudai nurodė, kad jei deklaruoti plotai valdomi kelių bendraturčių ir nėra notaro patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Ši sąlyga atitinka S. Markauskienės atvejį. Tačiau A. Mileikaitės teigimu, tai esą taikoma tik tais atvejais, kai asmuo praėjusiais metais neteikė paraiškos.

15min paprašė nurodyti, kuris seniūnijos darbuotojas S. Markauskienei ar jos atstovui padėjo pildyti paraišką, tačiau NMA atstovė teatsakė, kad įprastai paraiškos pildomos seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą. Nenuostabu, kad informaciją apie B. Markausko šeimos atvejį Agentūra teikia nenoriai – ji yra ŽŪM žinioje esanti institucija, ministras skiria jos vadovą. Praėjusią savaitę NMA buvo 15min nurodžiusi, kad deklaruodama lauką už 2017 metus S. Markauskienė esą nurodė, kad lauko valdymo forma: „Kita“. Ir tik 15min pastebėjus, kad taip būti negalėjo – nuo pernai nebeliko tokios grafos, NMA atstovė pateikė kitą versiją, kad S. Markauskienė nurodė žemę naudojusi panaudos būdu.

BNS nuotr.

Jaunajam ūkininkui žodinė sutartis skaudžiai kirto per kišenę

Ne viename interviu ministras B. Markauskas kartojo, kad norint dirbti svetimą žemę, nebūtina turėti rašytinių panaudos ar nuomos sutarčių, esą pakanka ir žodinių. „Aš jums sakau, kad galioja ir žodinis susitarimas. Tai jums patvirtins bet koks NMA specialistas“, – LRT laidai „Dėmesio centre“ kalbėjo B. Markauskas.

„Edmundai, trečią kartą kartoju – panauda gali būti ir žodinė. Jūs man įrodykite, kad to negali būti“, – laidoje teigė jis. Delfi.lt konferencijoje jis kartojo manantis, kad su žemės savininkais buvo žodinis susitarimas dėl žemės nuomos. „Manau, kad buvo, bet negaliu teigti“, – tvirtino B. Markauskas.

Paklausta, kokia iš tiesų yra tvarka, NMA atstovė teigė, kad žodinis susitarimas gali būti tinkamas, tačiau agentūrai paprašius, pareiškėjas turi jai pateikti patvirtinimo dokumentus, kad žemės sklype, dėl kurio gautas skundas, iš tiesų buvo susitarta dėl sklypo naudojimo. Kitaip tariant, žodinis susitarimas nėra tinkamas. Kad NMA iš tiesų nenori girdėti apie jokias žodines sutartis, 15min patvirtino liūdnos patirties šiuo klausimu turintis jaunasis ūkininkas Nerijus Zobernis. Jis 15min trečiadienį pasakojo turėjęs atvejį, kai iš garbaus amžiaus moters nuomojosi 20 hektarų dirbamos žemės.

„Ponia buvo garbingo amžiaus – 90 metų, ji sakė, kad jokių sutarčių aš nepasirašinėsiu, bijau, kad tu paskui iš manęs žemę atimsi, – pasakojo ūkininkas. – Nesuprato, kam tų sutarčių reikia, pasakė: tu tą žemę dirbk, deklaruokis ir mokėk man pinigus – problemų nebus.“

Anot N. Zobernio, metų pabaigoje jis gavo NMA raštą, kuriame paprašyta pagrįsti, kokiu pagrindu dirbama žemė – Agentūra paprašė dokumentų. „Žodinės sutartys jiems visiškai netiko – net kalbų nebuvo. Nenusiųsiu jiems gi žodinės sutarties – jie prašė dokumentų su žemės planais, su viskuo“, – teigė jis. Kadangi dokumentų jaunas vyras neturėjo, NMA jam pritaikė 4 tūkst. eurų dydžio sankciją.

„Pikta, nes mane finansiškai skaudžiai palietė tos sutartys „žodžiu“. Tokia sankcija – solidi, už tai, kad aš žodžiu susitariau. Mus už (sutartis – aut.) žodžiu tikrai NMA baudžia, ypač jaunuosius ūkininkus. Vyresniųjų, kurie deklaruoja metai iš metų, neprašo, bet kai mes pradedame ūkininkauti, pasirašome pirmąsias žemės sutartis, metai iš metų mums yra reikalavimas atsiųsti visas nuomos sutartis. Jei kuriais metais nenusiunčiame, mums iškart sankcijos“, – teigė jis.