Lietuvoje

2018.04.10 14:19

S. Skvernelis: kol kas pagrindo trauktis žemės ūkio ministrui nėra

Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.04.10 14:19

Kol kas pagrindo trauktis žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui nėra, bet jei problema nebus išspręsta, sprendimai bus tokie, kokie turi būti, LRT RADIJUI sako premjeras Saulius Skvernelis komentuodamas informaciją, kad ministro šeima, gaudama Europos Sąjungos išmokas, dirbo svetimą žemę. Kalbėdamas apie metinę vyriausybės veiklos ataskaitą ir artimiausius darbus, S. Skvernelis tikina, kad mokesčių reforma bus tęsiama, ir žada, kad pokyčiai palies ir vidurinę klasę.

– Šiandien vyriausybė Seime pristato metinę veiklą. Kokie jūsų prioritetai artimiausiu metu? Ką reikia daryti nedelsiant?

– Šių metų esminiai prioritetai – ta pati mokesčių reforma. Taip pat mes turime daryti sprendimus dėl pensijų pertvarkos, ypač dėl II pakopos. Tą ir padarysime. Labai svarbu ir sveikatos priežiūros sistemos struktūrinės reformos, kurios jau pradėtos ir šiemet bus tęsiamos. Pirmiausia – paslaugų prieinamumo didinimas, eilių mažinimas, pirminės sveikatos priežiūros grandies stiprinimas, ligoninių tinklas ir paslaugų kokybės sutvarkymas.

Kita sritis – švietimo reformos tęstinumas. Dabar su aukštosiomis mokyklomis esame finišo tiesiojoje, bet turime priimti sprendimus dėl vidurinio mokslo kokybės ir programų, tinklo, galiausiai – baigiamųjų egzaminų ir mokyklos baigiamojo proceso pakeitimo.

Galima paminėti, kad laukia didžiulis inovacinis iššūkis, nes tik inovatyvi ekonomika, šiuolaikiški procesai gali išlaikyti mūsų gamybos sektorių konkurencingą, skatinti ir auginti eksportą. Taigi šiose srityse taip pat turėsime daryti gana stiprius sprendimus.

Ir, kaip minėjau, niekur nedingsta klausimas dėl socialinės atskirties mažinimo. Tai – vienas esminių dalykų. Dabar norisi, kad šiemet aprėptis būtų didesnė ir paliestų vidurinę klasę.

– Kalbėdama apie žemės ūkio ministro Broniaus Markausko reikalus, prezidentė sakė, kad ant ministro ir jo šeimos krintantys piktnaudžiavimo šešėliai turi būti išsklaidyti, kylančios abejonės kompromituoja ne tik ministro, bet ir vyriausybės reputaciją. Ką apie manote?

– Su ministru kalbėjomės pirmadienį ir ministrui labai aiškiai buvo pasakyta, kad, kalbant apie mamos turimą verslą žemės ūkyje, jis turi formalizuoti ir sutvarkyti tiek savo, tiek šeimos turtinius santykius. Ministras pripažino, kad galbūt kaip politikui ar politiko šeimai reikėjo sudaryti rašytines sutartis, nors to nereikalauja įstatymas.

Buvo paminėta, kad tikrai yra didesnė problema, kurią irgi ministrui reikia išspręsti. Jis galiausiai turi apsispręsti, ar svarbiau politika, ar – verslas. Ministras mane informavo apie šeimos sprendimus parduoti verslą. [...]

– B. Markauskas pirmadienį teigė, kad „jei S. Skvernelis pasakys, jog turiu problemą, išeisiu tą pačią dieną“. Ką pasakėte?

– Ministras ir jo šeima turi problemą, tą problemą jis sprendžia ir turi išspręsti. Jei nepavyks, tikrai bus tokie sprendimai, kokie turi būti.

– Atsistatydinti, jūsų nuomone, jis neturėtų?

– Aš tikrai dabar nematau pagrindo trauktis. Nebent jeigu tai tęsis ir problema nebus išspręsta, tada kitokių sprendimų nebus.

– Jūsų manymu, ką vyriausybei pavyko padaryti šiais metais, ko ne?

– Visi gali Seimo svetainėje ją perskaityti. Manau, kad pagrindinis dalykas tas, kad praėjusiais metais mes sugebėjome priimti įstatymus, atlikti pakeitimus ir tas struktūrines reformas, kurios leido dalintis augančios ekonomikos vaisiais su tais žmonėmis, kuriems to labiausiai reikia. Pirmiausia visos pastangos buvo nukreiptos į skurdo ir socialinės atskirties mažinimą. Tai pavyko padaryti. Šį žingsnį mes tęsime ir šiais, ir kitais metais.

Pradėtos struktūrinės reformos kalbant apie valstybės įmonių pertvarką, kas buvo neišvengiama. Baigtos procedūros, kurios labai svarbios Lietuvai stojant į EBPO. Labai svarbu, kad mes įvykdėme likusias reformas, priėmėme įstatymus, kurių reikėjo, kad galėtume tapti šio elitinio klubo nariais. Pradėjome švietimo reformą. Pokyčiai prasidėjo vaistų rinkoje ir sveikatos priežiūros sistemoje.

Įgyvendinome dar vieną labai svarbų dalyką – dvejais metais anksčiau, neturėdami jokių politinių lozungų, skyrėme 2 proc. BVP šalies gynybai, krašto apsaugos sistemą pradėjome aprūpinti reikalinga ginkluote, apie kurią anksčiau mūsų kariai galėjo tik pasvajoti. Buvo atliekami darbai, kad būtų kovojama su korupcija. Ir labai džiugu, kad šalyje niekam nėra indulgencijos. Darbų daug, bet pagrindinis dalykas – socialinės atskirties ir skurdo mažinimas.

– O kas tai rodo?

– Tai rodo daug rodiklių. Pavyzdžiui, žmones, kurie gaudavo minimalią algą, kurie procentiškai buvo arti skurdo ribos, pavyko iš to ištraukti. Tai patvirtina procentas, kuris šiek tiek sumažino atskirtį tarp turtingesnių žmonių ir mažiausiai uždirbančiųjų. Galiausiai nelygybės tarpas, palyginti su ES valstybėmis, irgi šiek tiek pagerėjo keliais procentiniais punktais.

– Prezidentė yra išsakiusi kritikos dėl vaiko teisių apsaugos pertvarkos. Yra tam pasiruošta?

– Liepos 1 d. prasidės realus įgyvendinimas, reikalingi įstatymai priimti, poįstatyminiai aktai priimami. Pirmadienį buvo priimta tvarka, pagal kurią bus skiriami psichologai (kalbu apie baudžiamąjį procesą, kai reikia apklausti nepilnamečius). Manau, kad numatyti darbai vyksta pagal grafiką ir laiku.

– Paryžiuje viešėjusi prezidentė pranešė, kad baigtos derybos dėl Lietuvos dalyvavimo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, gyrė šiuokart ir vyriausybės darbą. Tikimasi, kad po mėnesio būsime pakviesti į EBPO. Ką tai reiškia Lietuvai?

– Mes tampame elitinio valstybių klubo nare, todėl atsiranda visiškai kitokių galimybių, kalbant apie mūsų šalies patrauklumą, patikimumą, investicijas, tam tikrus reformų vertinimus, galiausiai – pačią verslo aplinką. Šaliai būti šios organizacijos nare yra tam tikras kokybės ženklas. Dar daugiau, stojant į šią organizaciją, buvo keliami gana dideli reikalavimai, skirtingai nei toms valstybėms, kurios šio klubo narėmis tapo prieš 5–10 metų. Kasmet vis sunkiau tai padaryti. [...]

– Esate sakęs, kad šie metai skirti, kad būtų pagerintas mažiausias pajamas gaunančių žmonių padėtis, o nuo kitų metų įsigaliosiantys pakeitimai apims ne tik mažiausias pajamas, bet ir vidutines pajamas gaunančius žmones. Kuri dabar mokesčių reformos stadija?

– Vyriausybė yra apsisprendusi, liko tik kelios nesuderintos detalės. O kitą savaitę jau galėsime teikti viešai diskusijai tas idėjas, kurios susijusios ne tik su mokesčių reforma. Kalbame apie šiuos metus kaip 6 struktūrinių reformų mozaiką. Viena iš sudėtinių dalių – mokesčių reforma. Ir ji turi paliesti daugiau žmonių – ne tik gaunančius minimalias pajamas. Žinoma, reikia mažinti darbo jėgos apmokėjimo naštą, kad pagal šį rodiklį bent jau pradžioje taptume patraukliausia Baltijos valstybių šalimi.

– Kokia dabar aukštojo mokslo reformos padėtis?

– Studentams tikrai nereikia baimintis. Mes pirmiausia išsprendėme klausimą dėl tų studijų programų, kurios buvo neperspektyvios arba kurių kokybė buvo verta kritikos. Daug programų natūraliai buvo uždarytos. Jaunimas, kuris pasirinks konkrečią studijų kryptį ir programą konkrečiame universitete, gali būti visiškai ramus – ten studijas tikrai pabaigs.

O kalbant apie pačią reformą, dabar vyksta galutinis etapas, kai turės būti priimami universitetų statutai ir įvyks fizinis susijungimas į tinklą. Bet savo ruožtu didžiulis dėmesys skiriamas kokybei, kilstelėtas pereinamasis balas. Vadinasi, mes tikimės kad bus daugiau motyvuotų jaunų žmonių, kurie įgalins kelti mūsų studijų kokybę. Taip pat mes norime, kad tiek profesorių, studentų iš užsienio mūsų universitetuose būtų bent jau 15–20 proc., nes nuolat kylantis užsienio studentų skaičius mūsų aukštosiose mokyklose stiprina studijas.

– Mokslininkų bendruomenei ir toliau nerimą kelia mokslo institutų pertvarka. Kam ji reikalinga?

– Esminis dalykas – sukoncentruoti mokslinį potencialą, kad mokslininkas galėtų atlikti gerai finansuojamus tiriamuosius darbus, vystyti tam tikras programas. Dabar tų institutų yra gana daug, kai kurie maži, todėl beveik trečdalį savo lėšų sunaudoja administravimui (išlaikymui). Taigi potencialo koncentracija į vieną stiprų darinį pagal atskiras kryptis, manoma, būtų tikrai perspektyvu. [...] Nė vienas profilis nebus panaikintas arba uždarytas.

– Šįmet pirmąjį ketvirtį emigracija, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 m., buvo trečdaliu mažesnė, be to, daugiau emigrantų sugrįžta į Lietuvą. Kaip jūs vertinate tokius skaičius?

– Tikrai nesakyčiau, kad tai tik mūsų vyriausybės įdirbis, nes pamatai, matyt, buvo padėti anksčiau. Tai, ką pamatėme gruodį, vertinome gana atsargiai, bet šių metų I ketvirtis rodo, kad tai tikrai yra tendencija ir padaryti sprendimai, manau, duoda rezultatų.

Dar daugiau – pirmadienį patvirtinome emigracijos, demografijos ir grįžimo strategiją, įgyvendinimo planas pateiktas viešajai nuomonei. Įgyvendinę labai konkrečias priemones, susijusias su gimstamumo skatinimu, emigracijos mažinimu ir išvykusių žmonių grąžinimu, manau, ir šiais metais, ir kitais mes tikrai galime pasiekti lūžį, kai galėsime kalbėti apie šios labai svarbios problemos suvaldymą.

– Kita tendencija tikrai nedžiugina. Šiemet per tris mėnesius autoįvykiuose žuvo 46 žmonės – tai daugiau nei pernai.

– Prisimenu, kas buvo prieš 15 metų ar dar seniau, – tada būdavo po 800–1000 žuvusiųjų. Taigi sprendimai ir tai, kad turime mažiau nei 300 žuvusių žmonių, rodo, jog tikrai suvokiame, kokia tai problema. Dabartinis žuvusiųjų skaičiaus padidėjimas rodo, kad mes teisingai vertiname, nes norėtųsi nulinės vizijos.

Matyt, yra tam tikrų priežasčių, kurias turi analizuoti saugaus eismo specialistai. Mes buvome susirinkę saugaus eismo komisijoje, yra pristatyti šių metų darbai, kurie turėtų situaciją padėti suvaldyti. Kalbame apie naujas eismo kontrolės priemones, inžinerinius Kelių direkcijos sprendimus, policijos veiksmus, susijusius su vidutinio greičio kontrole ir didesne kontrole eismo dalyvių, kurie turi didžiausią riziką patekti į eismo įvykius.

Svarbu, kad tikrai niekas neatsipalaidavo, nepamiršo, nepasakė, kad problema išspręsta. O priežastis, kodėl šie metai tokie, turėtų įvardyti eismo saugumo specialistai.

– Kaip su teisingumo ministro paieškomis?

– Manau, kad šią savaitę galėsime įvardyti kandidatą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt