Lietuvoje

2018.03.30 20:10

Perspėjo, kokiais būdais Rusija kitąmet kišis į rinkimus Lietuvoje

Giedrė Trapikaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.03.30 20:10

Jei per kitąmet Lietuvoje vyksiančius rinkimus Rusija manys, kad turi apie jai nepalankius kandidatus kompromituojančios informacijos, tikrai mėgins ją nutekinti, LRT RADIJUI sako VDU politologas Ignas Kalpokas. Be to, priduria jis, greičiausiai bus stengiamasi mobilizuoti Lietuvoje gyvenančias tautinių mažumų grupes, kad jos balsuotų už konkretų kandidatą. Taip pat bus manipuliuojama socialinės atskirties tema bei nusivylimu politikais.

Rusijos kišimasis jau tapo tendencija

Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, pradėdamas grėsmių vertinimo pristatymą, sakė, kad ,,Rytų fronte nieko naujo“. Tiesa, dauguma žiniasklaidos priemonių D. Jauniškio kalboje kaip naujieną išskyrė šį aspektą: „Yra didelė tikimybė, kad 2019 m. rinkimų metu Rusija bandys įgyti didesnę įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje. Sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus ir turėtų savo atstovus bent vietos valdžios institucijose.“

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektoriaus Igno Kalpoko, tai, kad Rusija gali stengtis paveikti kitąmet Lietuvoje vyksiančius rinkimus, – nebuvo netikėta naujiena, ypač vertinant tarptautinį kontekstą.

„Su Rusija siejamas atvejis, kai JAV buvo nutekintas Demokratų partijos susirašinėjimas jau prezidento rinkimų kampanijos metu. Buvo įsilaužta į Vokietijos Krikščionių demokratų partijos serverius prieš Vokietijos parlamento rinkimus. Taip pat – įsilaužimas į Emmanuelio Macrono kampanijos susirašinėjimą prieš pat Prancūzijos prezidento rinkimus. Tai – labiau tendencija negu kažkas naujo ir netikėto“, – sako politologas.

Vasarį JAV specialusis prokuroras, tiriantis Maskvos kišimąsi į 2016 m. prezidento rinkimus, apkaltino 13 Rusijos piliečių. Pasak Roberto Muellerio, jie slaptai vadovavo operacijai, kuria siekta aštrinti visuomenės susiskaldymą, paveikti balsavimo rezultatus Kremliui palankia linkme.

AFP/Scanpix nuotr.

Viena iš minimų priemonių – vadinamasis trolių fabrikas, iš kurio per netikras paskyras buvo platinamos tendencingos žinutės. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, galiausiai pripažinęs, kad Rusija ir kitos šalys kišosi į rinkimus, žadėjo tam užkirsti kelią per rudenį vyksiančius Kongreso rinkimus. Tiesa, D. Trumpas ir toliau teigia, kad Rusijos įtaka jam pačiam per rinkimus nepridėjo papildomų balsų.

Netikros naujienos sklinda daug greičiau

2019 m. Lietuvoje vyks treji rinkimai – savivaldybių, Europos Parlamento ir prezidento. Būtent šiems, pasak I. Kalpoko, Rusija gali skirti didžiausia dėmesį.

„Jei bus manoma, kad apie Rusijai nepalankius kandidatus yra kompromituojančios informacijos, kurią įmanoma nutekinti, tą tikrai bus mėginama padaryti. Galbūt informacija bus nutekinta dalimis, kad būtų išlaikytas visuomenės susidomėjimas ir žala liktų maksimali iki pat kampanijos pabaigos. Be to, turėtų būti bandymų paskelbti netikros informacijos, kuri priverstų visuomenę suabejoti kuriuo nors politiku“, – svarsto politologas.

Socialiniuose tinkluose melas ir netikros naujienos sklinda daug greičiau ir įsiskverbia daug toliau nei tikros žinios. Tą rodo neseniai paskelbtas Masačusetso technologijos instituto tyrimas. Pasak mokslininkų, dalytis netikromis naujienomis žmonės labiau linkę todėl, kad jose pateikiama netikėta ir nauja istorija.

VDU lektorius I. Kalpokas sako, kad nebėra tradicinės informacijos šaltinių hierarchijos ir dabar kiekvienas gali skelbti tai, kas jam atrodo svarbu, pasiremti nuorodomis į kokius nors galbūt specialiai tokiai kampanijai sukurtus tinklalapius.

„Visa tai pasirodo tame pačiame lygmenyje, kaip ir patikimų naujienų portalų ar kitų žiniasklaidos šaltinių pranešimai. Kitas dalykas – jei žmonės užsikabina, tuo dažnai dalijasi, susidaro įspūdis, kad tiesos tokioje informacijoje turi būti“, – pastebi politologas.

Kokias Lietuvos problemas išnaudos Rusija?

Šį rudenį vyksiantiems visuotiniams rinkimams aktyviai ruošiasi Švedija. Šalies pareigūnai ir politikai jau ėmėsi priemonių, kurios turėtų užkirsti kelią galimai kitų šalių – tarp jų ir Rusijos – įtakai.

LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė sako, kad šalies vyriausybė sukūrė naują tarnybą, kurios tikslas – apsaugoti visuomenę ir laisvą žiniasklaidą. Jos teigimu, tarnyba moko ir teikia informaciją, kaip bus bandoma paveikti ir kiršinti visuomenę socialinėje erdvėje, kaip atpažinti tokias akcijas, kaip saugiai skleisti norimą žinią.

Švedijos mokyklose jau seniai mokoma kritiškai mąstyti, o dabar žiniasklaida nemažai dėmesio skiria ir užsienyje skleidžiamai dezinformacijai apie Švediją išaiškinti. Norėdamos užkirsti galimą Rusijos kišimąsi, susivienijo ir skirtingų pažiūrų politinės partijos.

AFP/Scanpix nuotr.

Paklaustas, kokiomis temomis Rusija galėtų pasinaudoti kišdamasi į Lietuvos rinkimus, I. Kalpokas sako, kad bus stengiamasi mobilizuoti Lietuvoje gyvenančias tautinių mažumų grupes, kad jos balsuotų už konkretų kandidatą.

„Kita tema, kuria įmanoma manipuliuoti gerokai platesniu mastu, – socialinė atskirtis, nusivylimas politikais, kaip negebančiais spręsti visuomenei opių problemų. Tie patys „valstiečiai“ į Seimo rinkimus ėjo būtent su tokiomis idėjomis ir jiems kuo puikiausiai pavyko“, – primena politologas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt