Lietuvoje

2018.03.29 09:44

Lietuva mini narystės NATO 14-ąsias metines

LRT RADIJAS, LRT.lt 2018.03.29 09:44

Lietuvai minint narystės NATO keturioliktąsias metines, Vilniuje, Lukiškių aikštėje, bus iškeltos Lietuvos ir Aljanso vėliavos.

Lietuva šiemet įvykdė įsipareigojimus NATO ir šalies gynybai skiria daugiau nei 2 procentus BVP, o 2030 metais šis skaičius turėtų pasiekti 2,5 proc.

Kartu su Lietuva 2004-aisias į NATO įstojo dar 6 valstybės: Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Ministras: nuo pat narystės NATO pradžios Lietuva – aktyvi ir patikima Aljanso sąjungininkė

„Kovo 29-oji be galo reikšminga Lietuvai, nes tapusi kolektyvinės gynybos organizacijos nare, Lietuva įgijo labai svarbias saugumo garantijas, kurios ir šiandien išlieka aktualios, o Lietuva ir toliau bus aktyvi ir  patikima sąjungininkė “, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvai minint 14-ąsias įstojimo į NATO metines.

Per 14 metų tapusi visaverte ir patikima stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nare Lietuva  ir toliau prisideda prie pagrindinių NATO užduočių – kolektyvinės gynybos, krizių valdymo ir bendradarbiavimu grindžiamo saugumo užtikrinimo.   

Lietuva nuo pat pradžių buvo ne saugumo vartotoja, o prisidėjo prie saugumo užtikrinimo pastangų – Lietuva didelį dėmesį skiria ir nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimui – didina finansavimą gynybai, modernizuoja ir vysto savo kariuomenę, plėtoja infrastruktūrą. Mūsų kariai dalyvauja NATO operacijose ir misijose ir dažnai nusipelno pagarbos ir pagiriamųjų  žodžių dėl profesionalumo ir drąsos. Kaip vienas pavyzdžių, vadovavimas vienai iš NATO  tarptautinių saugumo paramos operacijos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupių net aštuonerius metus (2005–2013 m.) buvo didelis iššūkis Lietuvai, bet jį Lietuva sėkmingai įveikė.

Kartu nuo pat narystės NATO pradžios Lietuva kėlė ir regiono saugumo klausimus.

Per visus 14  Lietuvos narystės metų  kito ir pats Aljansas, priimdamas iššūkius ir adaptuodamasis prie saugumo iššūkių. Visgi svarbiausias iššūkis – Rusijos agresyvi laikysena ir kariniai veiksmai, kurie destabilizavo saugumo padėtį regione, teigiama ministerijos pranešime. Tai privertė atsigręžti prie savo ištakų – atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimo. NATO vadovų susitikimai Velse (2014 m.) ir Varšuvoje (2016 m.) patvirtino eilę svarbių sprendimų, įskaitant NATO priešakinių pajėgų dislokavimą Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Turime stiprinti atsako kolektyvinės gynybos situacijoje pajėgumus. Tai ir yra nuolat daroma. Be to, kariuomenių vadai, gynybos ministrai susitinka reguliariai aptarti saugumo padėties, įvertinti priimtų sprendimų įgyvendinimo progresą, vykdomos veiklos efektyvumą, ir priimti naujus sprendimus atgrasymui ir gynybai, atsako iššūkiams už NATO ribų tobulinti.

Šiandien Aljansas, taip pat ir Lietuva, susiduria ir su nekonvencinio pobūdžio iššūkiais. Kibernetinės, informacinės atakos tampa dideliu iššūkiu hibridiniame kare. Dėl to NATO yra parengusi atsako į hibridines grėsmes strategiją, valstybės politiškai įsipareigojo stiprinti kibernetinės gynybos pajėgumus. Taip pat bendradarbiaujama su Europos Sąjunga, kad koordinuojantis pasirengimą atsakui į hibridines grėsmes, būtų stiprinamas šalių nacionalinis atsparumas nekonvencinėms grėsmėms.