Lietuvoje

2018.03.28 10:05

Tyrimui dėl krizės metais brangaus skolinimosi pritarė ir vėl tiriamuoju tapęs A. Kubilius

Ernestas Naprys, 15min.lt2018.03.28 10:05

Seimas linksta pritarti nutarimui, kuriuo patys parlamentarai imtųsi tirti, kas kaltas dėl susikaupusių skolų nuo 2009 metais prasidėjusios krizės ir aukštų už tai mokamų palūkanų. Konservatorius Andrius Kubilius, kurio pavardė pradžioje buvo įtraukta nutarimo projekte, o vėliau išbraukta, kritikavo tokį tyrimą, tačiau galiausiai pats balsavo „už“.

15min jau rašė, kad Seime įregistruotas 48 parlamentarų pasirašytas nutarimas dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009–2012 metais, kuomet Finansų ministerija didelėmis palūkanomis skolinosi iš komercinių bankų.

Pirmajame nutarimo projekte buvo įrašytos buvusio premjero Andriaus Kubiliaus ir buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavardės, atnaujintame nutarime šių pavardžių nebeliko.

Seimo biudžeto ir finansų komitete buvo svarstoma dėl šio nutarimo – ir dauguma komiteto narių balsavo „už“, net ir tie, kurie tyrimą kritikavo.

A. Kubilius prašė „paskutinio žodžio“

„Žanras žinomas ir pažįstamas, jei tai yra politinis vertinimas, tai visiems aišku, kad Kubilius kaltas ir galime eiti prie išvadų“, – teigė Seimo narys Mykolas Majauskas.

Jis akcentavo, kad tokį tyrimą turėtų atlikti ne parlamentarai, o specialistai ir ekspertai.

„Jei tai rinkiminės kampanijos dalis, tai irgi ne mūsų komiteto kompetencija“, – komiteto posėdyje tikino M. Majauskas. Jis pasigedo klausimų apie Tarptautinio valiutos fondo kreditavimo poveikį viešųjų paslaugų balansui.

Konservatorius Andrius Kubilius pasidžiaugė, kad yra tiriamasis, ir prašė pieno bei „paskutinio žodžio“.

„Aš nežiūriu nervingai, nors ir esu tiriamasis. Nėra buvę Seimų, kur būnant opozicijoje valdantieji mūsų netirtų. Aš net šiek tiek nerimauju, jei mūsų netiria. Pats turinys – man šiek tiek gaila, iškart turi kažkokių politinių nuotaikų. Gal net kažkam nemalonu tokį tyrimą daryti. Kartais būna politinių užduočių, kurias būtina vykdyti“, – teigė A. Kubilius.

BNS nuotr.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas bandė prieštarauti ir tikino, kad joks užsakymas nevykdomas, o tyrimas padėtų išvengti panašių krizių ateityje.

A. Kubilius taip pat abejojo, kad ne Seimo komitete reikėtų tokį tyrimą atlikti, nes parlamentarams reikėtų sužinoti, ką reiškia draudimo nuo kredito rizikos sandoriai (angl. credit default swap), Tarptautinio valiutos fondo vidinius susirašinėjimus.

„Vargsite, ir turėsite nelabai vertingą darbą. Praeitam Seime turėjom dvi komisijas ir rezultatas toks ir buvo“, – tikino A. Kubilius.

Seimo narė Rasa Budbergytė skeptiškai vertino Seimo iniciatyvą tirti krizės priežastis.

„Visa tai buvo praeitis, galbūt buvo padaryta klaidų, ir vienų, ir kitų. Man praeitis visuomet asocijuojasi su archeologiniais tyrinėjimais. Aš niekada nesvajojau archeologiniais tyrinėjimais užsiiminėti“, – teigė socialdemokratė ir patikino, kad tikrai dalyvaus tyrimo darbe, jei jis bus vykdomas ir čia pat pažymėjo, kad tam būtų švaistomi resursai.

Kęstutis Glaveckas tikino, kad nuo tokio tyrimo nusišalintų.

Tačiau 9 komiteto nariai balsavo už nutarimo projektą, o du susilaikė.

Tiriamos per didelės palūkanos

Nutarimo projekte vertinama, kad 2009–2012 m. Finansų ministerija pasiskolino 7,5 milijardo eurų galimai nepagrįstai didelėmis palūkanomis, siekiančiomis iki 9,375 proc.

„Lietuva 2009–2012 metais skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir dėl tos priežasties valdžios sektoriaus bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus ir 2012 pabaigoje siekė 13,264 milijardo eurų“, – teigiama nutarime.

Dėl Finansų ministerijos 2009–2012 m. vykdyto skolinimosi teks sumokėti 3,2 milijardo eurų palūkanų, iš bankų paimtos paskolos pareikalaus 1,6 mlrd. eurų didesnių išlaidų skolai apmokėti, nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš TVF. Didžiąją skolos dalį – 5 mlrd. eurų – teks grąžinti 2020–2022 metais, vertina parlamentarai.

Tačiau nutarime nebuvo užsimenama apie tai, kokias sąlygas tuomet kėlė TVF, kad Lietuva galėtų gauti „pigesnę“ kredito liniją.

V. Rūkas: sprendimas politinis, ne ekonominis

„Tai labai sena tema. Aš prisimenu tuos laikus, kai tikrai niekas nebuvo aišku. Tuo metu skolinantis buvo taip blogai, kad pašalinis net neįsivaizduotų. Aš dar specialiai padėjau simbolinį indėlį, kad istorijoje išliktų, kad SEB už indėlį mokėjau daugiau nei 10 proc. palūkanų. Jei Skandinaviškas bankas tiek mokėjo tuo metu, nieko keisto, kad ir valstybei reikėjo tiek mokėti“, – sako „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.

V. Rūkas, BNS nuotr.

Ekonomistas aiškina, kad tuometinės A. Kubiliaus vyriausybės sprendimą reikėtų laikyti politiniu, o ne ekonominiu, kadangi renkamasi buvo ne tik „dėl palūkanų“, bet ir dėl sąlygų, kurias kėlė TVF. O tuomet buvo kalbų, kad reikėtų devalvuoti litą, dar labiau mažinti valstybės išlaidas.

„Aš manau, kad tai yra politinis sprendimas, jis pats iš savęs negali būti nei teisingas, nei neteisingas. TVF nesiūlė tiesiog pinigų už pigiai. Galėjai gauti pinigų pigiau, bet su sąlygomis. Ir tos sąlygos, dabar nepasakysi, kaip reikėjo elgtis – ar reikėjo su jomis sutikti, ar ne, kategoriškos jos buvo, ar ne. Tai nėra vien palūkanos, tai paketas su sprendimais, kuriuos reikėjo įgyvendinti, kad TVF suteiktų tas mažesnes palūkanas“, – primena V. Rūkas.

Jis negalėtų įvertinti, kaip elgtis geriau – ar klausyti TVF sąlygų ir gauti pigesnę paskolą, ar mokėti brangiau ir išlaikyti savarankiškumą, kaip ir pasielgė A. Kubiliaus vyriausybė.

Net ir 2008–2011 m. laikotarpiu nebuvo vienos nuomonės, kaip reikėtų elgtis. 2010 m. sausį ekonomistų rengtame blogo įraše buvo tikinama, kad TVF Lietuvai nereikalingas, kadangi „mokamos palūkanos – tai tik viena medalio pusė, nieko nesakanti apie valstybės įsipareigojimus, apribojimus, ateities skolinimosi kaštus“.

Latvijos vyriausybė, kuri kreipėsi į TVF, pati nesugebėjo pakankamai sumažinti biudžeto deficito, todėl 2009 m. kovo mėnesį TVF Latvijai atsisakė suteikti apie 200 mln. eurų.

Parlamentarė I. Šimonytė jau yra teigusi, kad Seimo noras aiškintis, ar nebuvo padaryta žalos 2009–2012, kvepia asmeniškumais, o tuo metu valstybėje buvusios situacijos ir veiksmų priežasčių reikia ieškoti dar 2004 metais, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.

Anksčiau 49 parlamentarų pasirašyto nutarimo projekto neparėmė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Už šio nutarimo priėmimą nebalsavo ir pats S. Jakeliūnas, kuriam ir būtų pavesta atlikti tyrimą, jei galutinį sprendimą priims Seimas.

Populiariausi