Lietuvoje

2018.03.26 16:56

Tarp Rusijos žvalgybos taikinių – neprisipažinę buvę KGB agentai Lietuvoje

BNS2018.03.26 16:56

Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją, pirmadienį paskelbė Lietuvos žvalgyba. Tuo metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė sako, akd neprisipažinusių buvusių KGB bendradarbių, dirbančių valstybės tarnyboje, galėtų būti vienetai.

„Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir karinės žvalgybos paskelbtame tradiciniame grėsmių vertinime.

VSD vadovas Darius Jauniškis sako, kad pažeidžiami ir šantažuojami šiuo atveju gali būti tiek prisipažinusieji apie bendradarbiavimą su KGB, tiek nutylėjusieji apie savo ryšius.

„Nepamirškime, kad yra ir besiliustravusių žmonių, kurie yra prisipažinę, jie irgi gali būti veikiami to paties darinio, naudojant ir traukiant senus failus“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė D. Jauniškis.

Konkrečių faktų jis teigė negalįs atskleisti, tačiau užsiminė, jog VSD yra žinoma ir apie šantažuojamus asmenis, kurie yra nuslėpę savo bendradarbiavimą su KGB.

„Tokių atvejų mes žinome ir yra net tokių, kurie nėra prisipažinę. Ir kai paklausia, jie pasako: o ką, aš turėjau?“ – kalbėjo VSD vadovas.

Paklaustas, kodėl tokie neprisipažinusieji ir žinomi Lietuvos tarnyboms asmenys nėra paviešinti, D. Jauniškis atsakė, kad tokie KGB praeitį nuslėpę žmonės bus viešinami.

„Be abejo, bus viešinami ir ateityje, o aš kviečiu, kad tie, kurie turi tokių nuodėmių visada gali ateiti ir prisipažinti“, – ragino D. Jauniškis.

Saugumo vadovo teigimu, kontroliuoti tokio pobūdžio grėsmes yra sudėtinga, nes nėra žinoma, kokios apimties informaciją apie buvusius KGB bendradarbius ar agentus Lietuvoje saugo Rusija.

„Mano galva, liustracijos procesas Lietuvoje nebuvo pakankamai sklandus, labai sudėtinga, nes daug bylų buvo išvežta į Rusiją ir lieka tam tikrų nežinomųjų, kurių mes šiandieną nelabai galėtume kontroliuoti. Todėl, kad tiesiog nežinome, kiek Rusijoje dar medžiagos likę ir kokie žmonės gali būti šantažuojami“, – sakė D. Jauniškis.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.

Šantažas ir provokacijos

Grėsmių vertinime taip pat pažymima, ypač dažni Rusijos saugumo tarnybų taikiniai – į Rusiją dažnai keliaujantys verslininkai, kiti piliečiai, kurie gali būti pažeidžiami šantažuojant, pavyzdžiui, dėl nemokamų mokesčių ar nuslėptos jautrios asmeninės informacijos.

„Itin pažeidžiami į Rusiją keliaujantys ar ten dirbantys Lietuvos piliečiai, kurie nenorėtų viešinti tam tikros asmeninės informacijos – dėl priklausomybių, kraštutinių polinkių, praeities įvykių. Ar yra pažeidę teisės aktus – gabenę kontrabandą, naudojosi nelegaliomis paslaugomis, nemoka mokesčių, klastoja dokumentus, palaiko santykius su kriminaliniu pasauliu“, – teigiama Lietuvos žvalgybų dokumente.

Rusijos tarnybos siekia „medžioti“ ir šioje šalyje besilankančius ar dirbančius Lietuvos diplomatus, teisėsaugos ir valstybės institucijų tarnautojus, kitus piliečius, kurie gali turėti politinių ir verslo ryšių.

Lietuvos pareigūnai teigia matantys tendenciją, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos domisi net ir didesnių žvalgybinių galimybių ar prieigos prie įslaptintos informacijos neturinčiais Lietuvos piliečiais, kurie į Rusiją vyksta asmeniniais tikslais.

„Rusijos žvalgybos tarnybos tokius asmenis naudoja ne tik informacijai rinkti, bet ir kitai žvalgybos veiklai, pavyzdžiui, propagandai skleisti arba ryšiui tarp žvalgybos tarnybų ir jų užverbuotų asmenų palaikyti“, – teigiama grėsmių vertinime.

Pasienis – išskirtinio aktyvumo zona

Su Rusija besiribojantys Lietuvos pasienio rajonai – išskirtinio Rusijos žvalgybos tarnybų aktyvumo zona, teigia VSD.

Atkreipiamas dėmesys, kad Federalinio saugumo tarnybos (FSB) Pasienio tarnyba nėra Vakarų valstybėse įprastas pasienio apsaugos funkcijas vykdanti institucija – ji yra ne tik saugumo, kontržvalgybos ir žvalgybos funkcijas vykdančios FSB dalis, bet ir turi savo uždavinius Lietuvoje.

„FSB Pasienio tarnybos Kaliningrado valdybos žvalgybos padalinių darbuotojai reguliariai ieško taikinių tarp į Kaliningradą vykstančių Lietuvos piliečių, kuria verbavimo situacijas, pavyzdžiui, ieško pažeidimų vizų ar kelionės dokumentuose, formuoja agentūrinį tinklą Lietuvos pasienio rajonuose, vykdo žvalgybą prieš Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybą“, – rašoma VSD ir karinės žvalgybos dokumente.

Aktyvūs FSB veiksmai trukdo plėtoti kai kuriuos abiems valstybėms naudingus bendradarbiavimo projektus.

Vienas tokių pavyzdžių – ES remiama Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa.

„FSB ieško taikinių tarp į programos renginius Kaliningrado srityje vykstančių piliečių. (...) FSB veiksmai apsunkina programos projektų įgyvendinimą ir trukdo palaikyti kaimynyste grįstus santykius“, – teigia Lietuvos pareigūnai.

BNS nuotr. Trečdalis diplomatų – susiję su tarnybomis Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas – Užsienio žvalgybos tarnybą (SVR), Generalinio štabo Vyriausiąją valdybą (GRU) ir Federalinę saugumo tarnybą (FSB) – domina nevieša informacija apie Lietuvos pozicijas ES, NATO, santykius su NVS valstybėmis. Taip pat siekiama gauti duomenų apie Lietuvos užsienio politikos formuotojus, vidaus politiką ir santykius tarp valdžios institucijų, apie partijų ir politikų nuostatas Rusijos atžvilgiu, santykių su Rusija gerinimu suinetresuotus Lietuvos verslininkus. Žvalgybos darbuotojai prisidengia ne tik įprasta diplomatine priedanga, bet veikia įvairiais kitais pavidalais – kaip verslo, žiniasklaidos, mokslo, įvairių delegacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. „Šiuo metu su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio korpuso Lietuvoje“, – pažymima dokumente.

Neprisipažinusių KGB agentų valstybės tarnyboje galėtų būti vienetai – T. Burauskaitė

„Aišku, gali būti, kad vienas–kitas atsiduria, tačiau supraskime, kad jau praėjo 30 metų nuo to laiko, tai kokio amžiaus tie žmonės turėtų būti?“ – BNS sakė ji.

„Aš manau, kad vienetai“, – paklausta, kiek tokių Lietuvai nežinomų buvusių KGB bendradarbių galėtų dirbti valstybės institucijose, sakė Genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė.


Lietuvos žvalgyba pirmadienį paskelbė, kad Rusijos saugumas naudojasi informacija apie buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus.

„Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos paskelbtame tradiciniame grėsmių vertinime.

Pasak T. B. Burauskaitės, Genocido tyrimo centras neturi duomenų apie šią žvalgybos informaciją, bet svarstė, kad minimi asmenys galėtų būti buvę slapti KGB bendradarbiai, kurių bylos buvo išgabentos į Rusiją.

„Kadriniai (buvę KGB darbuotojai – BNS) jiems neturėtų būti labai įdomūs, nes buvusių KGB kadrinių darbuotojų įstatymas dėl jų veiklos ribojimo dešimt metų veikė ir jie negalėjo atsidurti strategiškai svarbiuose postuose, kadangi buvo draudimas dirbusiems KGB pareigūnams dirbti strateginiuose objektuose. (...) Kadriniai visi žinomi, nes jie nespėjo išvežti personalinių kortelių – nuo 1940 metų atvykusių į Lietuvą dirbti KGB pareigūnų iki pačių paskutinių visos jų asmens kortelės yra likusios“, – sakė ji.

T. B. Burauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pretenduojant į bet kokias atsakingesnes pareigas valstybės tarnyboje, asmenys yra patikrinami tiek Genocido ir rezistencijos tyrimo centro, tiek žvalgybos institucijų, todėl ataskaitoje minimi asmenys greičiausiai nėra Lietuvai žinomi buvę agentai. Tikimybė, kad į Rusijos žvalgybos rankas būtų patekusi informacija apie prisipažinusius ir neviešinamus buvusius KGB bendradarbius, pasak jos, irgi yra labai menka.

Ji taip pat pabrėžė, kad Rusijos tarnybų šantažui pažeidžiami gali būti ne tik šie asmenys, bet visi, turintys, ką slėpti savo biografijose. Be to, reikiamus asmenis galima bandyti papirkti ir pinigais, o tai, T. Burauskaitės nuomone, yra didesnė grėsmė nei galimi pavieniai buvę KGB bendradarbiai.

„Aš manau, kad dauguma, jeigu yra asmenų, kurie šantažo ar kokiu nors būdu bandomi pritraukti, tai yra labai nedidelis skaičius – vienas kitas. Dabar yra perkami, Rusija tikrai negaili tam lėšų“, – svarstė ji.

BNS nuotr. Pasak Genocido centro vadovės, ji nėra radusi tokios agento bylos, kad žmogus pats būtų pasisiūlęs užsiverbuoti agentu: „Viskas buvo arba pinigais, arba šantažu“. Tai ataskaitoje mini ir Lietuvos žvalgyba, teigianti, kad ypač dažni Rusijos saugumo tarnybų taikiniai yra į Rusiją keliaujantys verslininkai, kiti piliečiai, kurie gali būti pažeidžiami šantažuojant, pavyzdžiui, dėl nemokamų mokesčių ar nuslėptos jautrios asmeninės informacijos. 2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai. Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis. Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.