Lietuvoje

2018.03.22 11:55

Prezidentė: EK pastabas Lietuvai dėl socialinių problemų kartoja metų metus

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.03.22 11:55

Iki galo Lietuva įgyvendino tik apie 17 proc. Europos Komisijos rekomendacijų, iš dalies – 18 proc., o daugiau nei pusės – ne, nors pastabos dėl skurdo, socialinės atskirties, pajamų nelygybės kartojamos daug metų, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kita problema, apie kurią bus kalbama Briuselyje, pabrėžia šalies vadovė, – galimi tarptautinės prekybos muitai tarp ES ir JAV, dėl ko nukentėtų ir Lietuva

– Prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžius kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais susitiksite su Europos Komisijos pirmininku. Aptarsite Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa planus. Kuo tai svarbu Lietuvai?

– Pirmiausia svarbu todėl, kad reikia užsitikrinti elektros saugumą, nes patys jos nepasigaminame pakankamai – mums būtina pirkti elektros energiją. Todėl nuo to, kaip tai darysime, su kuo bendradarbiausime, priklauso ir mūsų ekonomikos bei mūsų žmonių ateitis.

Labai svarbu, kad iš esmės sinchronizacijos projektas pajudėjo po to, kai susitikau su ponu Jeanu-Claude`u Junckeriu Taline dar pernai pavasarį. Tada EK pirmininkas sutiko, kad šis projektas tampa prioritetinis visai Europai ir kad kai priimsime bendrą sprendimą, bus netgi galima gauti dalinį finansavimą. Tai mums labai svarbu, nes dar nežinome, kiek tiksliai gausime ir kaip seksis derybos po 2021 m. finansinio periodo.

Taigi susitarimas šiandien ir susitikimas su ponu J.-C. Junckeriu reiškia, kad politiškai jau esame pasirengę ir visi penki šio projekto partneriai supranta sinchronizavimo svarbą.

Kartu priėmėme deklaraciją, kurioje ir įvardijame, kad užsitikriname finansavimą iš šio daugiamečio biudžeto, kad būtinybė sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa yra ne tik regiono, bet visos Europos energetinio saugumo klausimas.

Taip pat patvirtiname, kad optimalus sinchronizavimas yra per Lenkiją, kad įsipareigojame laikytis labai griežto darbų tvarkaraščio ir kad 2018 m. – lemiami projekto įgyvendinimui. Tai turbūt didžiausias tarpinis (negalutinis) pasiekimas – 2018 m. dar turėsime ir formalų politinį pasirašymą. Bet sprendimai jau priimti, diskusijos baigtos ir dabar reikia tiesiog vykdyti darbus.

– Apie susitikimus EVT pranešama, kad daug dėmesio bus skiriama ekonomikos ir tarptautinės prekybos klausimams. Kokias šių sričių aktualijas aptarsite?

– Visus užgriuvo netikėta ir nemaloni žinia apie galimas sankcijas, tiksliau muitus, tarptautinėje prekyboje tarp ES ir JAV, kas galėtų išsirutulioti iki prekybos karo. Iš istorijos žinome, kad laimėtojų nebūna, nukenčia tų šalių žmonės, nes prekių kainos vis auga ir vartotojas moka daugiau.

Prekybos karai kartais privesdavo net prie didesnių konfliktų. Todėl pagrindinis tikslas – išvengti tokių procesų, nes, pavyzdžiui, muitai plienui ir aliuminiui reikštų, kad Lenkija, Vokietija, Italija ir kitos kaimyninės šalys nukentėtų tiesiogiai. Lietuva nukentėtų netiesiogiai – per atskirų produktų, prekių, kurioms naudojamos šios žaliavos, pabrangimą.

Todėl sieksime rasti bendrą kalbą. Ne be reikalo po tokių prekybos karų buvo apsispręsta sukurti Pasaulio prekybos organizaciją. Procesai parodė, kad atviros sienos ir atvira prekyba atveda prie gerovės ir bendradarbiavimo, o ne užsidarymas.

Reikia, kad tarpatlantiniai partneriai kalbėtų atvirai, nes tokias sankcijas galima taikyti tik priešams, o tarp draugų reikia susitarti racionaliai ir protingai.

– Bus aptarta ir EK ataskaita apie tai, kaip ES narės įgyvendina EK ekonomines ir socialines rekomendacijas. Bus apie ką padiskutuoti?

– Jau matėme Lietuvai skirtas pastabas. Tos pastabos tęsiasi metų metus. Galiu paminėti, kad tai skurdas, socialinė atskirtis, pajamų nelygybė. Kita pastabų grupė susijusi su sveikatos priežiūros problemomis, reformų trūkumu, demografine situacija, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.

Tos pastabos, kurias turime, sakyčiau, labai struktūrinės, strateginės. Greitų priemonių, kaip jas spręsti, nėra, bet yra rekomendacijos, kurios atkreipia dėmesį, į ką reikėtų koncentruoti mūsų vyriausybės, mūsų politikų, mūsų Seimo pastangas. Tai turėtų pagelbėti Lietuvai išlaikyti stabilų augimą, užtikrinti gerovę savo žmonėms ir susigrąžinti bent jau dalį žmonių atgal.

– „Brexit“ kontekstas turbūt irgi neliks nuošalyje?

– Išties „Brexit“ išlieka didele aktualija. Bus pristatyti susitarimai, kurie buvo pasiekti pirmadienį dėl pereinamojo laikotarpio, dėl socialinių garantijų, dėl situacijos ir prekybos su Airija. Net Gibraltaro klausimas iškilo. Išties apsikeisime nuomonėmis, kaip toliau judėti, bet kažkokių rimtesnių sprendimų nesitikime.

– Pasaulis labai įdėmiai seka įtampą tarp Rusijos ir Jungtinės Karalystės. Ar šia tema bus kalbama EVT?

– Taip. Pirmiausia būtent todėl, kad tai konfliktas, problema ne tik tarp Rusijos ir Jungtinės Karalystės. Tai bendra pasaulinė problema, nes karinis cheminis ginklas po Antrojo pasaulinio karo prieš žmones panaudotas pirmą kartą. Jis panaudotas ne tik prieš savo, Rusijos, piliečius, bet buvo padaryta žala ir kitiems žmonėms.

Matome ir galime sakyti, kad riba tarp hibridinių ir karinių grėsmių praktiškai išnyko. Kai žmogaus gyvybė taikos metu atakuojama, nevertinama Kremliaus, tai išties yra bendra europinė, tarpatlantinė problema, nes tai – pasikėsinimas į mūsų visų ir tarptautinį saugumą.

Todėl čia ne tik tarpusavyje kalbėsis Europos Sąjungos šalys narės, bet kalbėsime ir su NATO, kaip sustiprinti bendradarbiavimą, saugant Europos žmones nuo cheminių ginklų, biologinių, radioaktyvių ir branduolinių grėsmių, kaip gerinti kibernetinę gynybą (čia Lietuvos iniciatyvos, formuojant kibernetinio greitojo reagavimo pajėgas, yra svarbios), kaip užkirsti kelią kitoms hibridinėms grėsmėms, nes jos jau susilieja.

Praktiškai tai tampa grėsmėmis, kurios atneša didžiulę žalą ir didžiulį nepasitikėjimą valstybe, kuri yra Europoje ir kuri galėtų būti partnere tikrai visam pasauliui. Bet, deja, atneša grėsmę, nepasitikėjimą ir neužtikrina saugumo nei vienam Europos ir pasaulio žmogui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.