Lietuvoje

2018.03.16 19:58

Pernai Lietuvoje užregistruoti devyni susirgimo trichinelioze atvejai

LRT.lt2018.03.16 19:58

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2017 m. nustatyti devyni susirgimo trichinelioze atvejai Lietuvoje. Visi susirgusieji buvo nustatyti Jonavos rajone registruotame trichineliozės protrūkyje. Nustatyta, kad susirgusieji vartojo namuose užaugintos kiaulės mėsą, nepatikrintą veterinarijos laboratorijoje dėl trichineliozės, teigiama ULAC pranešime spaudai.

Užpernai per visus metus buvo užregistruotas tik vienas susirgimas trichinelioze.
 
Pasak ULAC gydytojos Aušros Bartulienės, trichineliozė yra ūmi žmonių ir gyvūnų liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Trichinelioze žmonės užsikrečia vartodami trichinelių lervomis užkrėstą naminių ir laukinių gyvūnų mėsą.  
 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, segamumas trichinelioze mūsų šalyje palaipsniui mažėja, tačiau išlieka aukštesnis už Europos Sąjungos šalių vidutinį.
 
Per pastaruosius penkerius metus (2013–2017) Lietuvoje užregistruoti 77 žmonių trichineliozės atvejai, iš jų – 3 sporadiniai atvejai ir 10 protrūkių. Dažniausiai žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per trichinelėmis infekuotą kiaulieną ir šernieną. Pastarųjų penkerių metų (2013–2017) duomenų analizė parodė, kad 67,5 proc. visų trichinelioze sirgusių asmenų, užsikrėtė trichinelioze, kai vartojo užkrėstą šernieną, 31,2 proc. – kiaulieną, 1,3 proc. – trichineliozės infekcijos šaltinis liko neišaiškintas.
 
Klinikiniai požymiai suvalgius užkrėstos mėsos būna įvairūs – nuo besimptomės iki sunkios su komplikacijomis ligos. Būdingiausi požymiai yra raumenų skausmai, akių vokų patinimas, karščiavimas. Asmenims, sergantiems trichinelioze, pirmomis susirgimo savaitėmis komplikacijos dažniausiai pasitaiko sunkių ligos formų metu, rečiau – vidutinio sunkumo ir vėlai pradėtiems gydyti ligoniams. Dažniausios komplikacijos: širdies raumens, plaučių ar smegenų uždegimas. Suvalgius trichinelomis užkrėstos mėsos, maždaug po 5 d. jos pradeda vesti tūkstančius gyvų lervų, kurios migruoja į skersaruožius raumenis, kur vėliau tos lervos inkapsuliuojasi ir kalcifikuojasi.
 
Siekiant sumažinti užsikrėtimo trichinelėmis riziką, patariame:

·         Visada ištirti savame ūkyje užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsą dėl užkrėstumo trichinelėmis.

·         Nevartoti mėsos, kol nėra atsakymo iš laboratorijos. 

·         Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos.

·         Naikinti ūkiuose peles, žiurkes, nes jos yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje.

·         Nešerti kiaulių sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų lavonais, kurie gali būti užkrėsti trichinelėmis.