Lietuvoje

2018.03.19 11:44

Apklausa: tikėtina, kad pirmalaikiai rinkimai situacijos Seime nepakeistų

Remiantis apklausos rezultatais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Seime išliktų lyderėmis net ir po pirmalaikių rinkimų. Taip LRT RADIJUI sako visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys. Anot jo, sunku pasakyti, kaip būtų balsuojama už kitas partijas, apklausa rodo panašų balsų pasiskirstymą kaip ir per rinkimus.

– Kaip šį mėnesį atrodo partijos?

– Reikia pasakyti, kad partijų eiliškumas nepasikeitė. Skaičiuojant nuo sausio mėnesio, yra maždaug tas pats. Pirmoje vietoje yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jie gauna apie 17 proc. balsų nuo visų gyventojų ir 25 proc. nuo balsuojančiųjų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – antroje vietoje, kaip ir buvo, apie 16 proc. nuo visų gyventojų, 24 proc. nuo balsuojančiųjų. Trečioje vietoje – socialdemokratai – 10 proc. nuo visų ir 15 proc. nuo balsuojančiųjų.

Po to – partija „Tvarka ir teisingumas“ 9 proc. nuo visų gyventojų, 13 proc. nuo balsuojančiųjų. Toliau yra Liberalų sąjūdis, kuris praeina 5 proc. barjerą, Lietuvos centro partija, kuri asocijuojasi su Nagliu Puteikiu. Iš viso, pagal apklausą, šešios partijos šiuo metu praeina tą 5 proc. lemiamą barjerą.

Šiuo metu vyksta daug visokių politinių procesų, Seime sujudimas. Atsiranda balsai, kad reikėtų organizuoti išankstinius rinkimus. Klausimas kyla, kam gi būtų naudingi tie išankstiniai rinkimai. Pasižiūrėjus į tuos rezultatus, nėra taip paprasta pasakyti.

Vis dėlto per praėjusius rinkimus labai daug kandidatų buvo išrinkti vienmandatėse apygardose, kur žmonės galėjo, tiesą sakant, tam kandidatui pažiūrėti į akis ir nuspręsti. Iš to išėjo tokios daugumos Seime.

Jeigu vertintume pagal daugiamandates apygardas, kai žmonės balsuoja už partijas, tai skirtumai tarp šios apklausos ir to, kas buvo per rinkimus, nėra dideli. Jeigu per rinkimus TS-LKD daugiamandatėse gavo apie 23 proc. balsų (jie buvo pirmieji pagal tą kriterijų daugiamandatės) šiuo metu šis rodiklis yra 25 proc. LVŽS gavo 22,5 proc., dabar – 24 proc.

Kaip būtų vienmandatėse, negalime pasakyti, vertinti. Čia visose apygardose atskirai reikėtų žiūrėti. Galiausiai, ir tų kandidatų jau nėra.

Socialdemokratų gavo 15 proc. ir dabar išlieka maždaug 15 proc. Partija „Tvarka ir teisingumas“ šiuo metu apklausose gauna gerokai daugiau negu per rinkimus. Jie turėjo gana mažą rodiklį ir po rinkimų, bet daugiau kaip metus vyravo augimas.

Turbūt nereikėtų jiems skubėti džiaugtis – „Tvarkos ir teisingumo“ partijos elektoratas vienas iš pasyviausių. Jie pasako, kad balsuotų už šią partiją, bet paskui neateina į rinkimus. TS-LKD rinkėjai ateina labai noriai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – taip pat. Šie veiksniai gali labai daug ką nulemti.

Be to, „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija yra kaip susisiekiantys indai – jeigu Darbo partija gauna mažiau, „Tvarka ir teisingumas“ gauna daugiau. Praeitą mėnesį buvo atvirkščiai – Darbo partija gavo daugiau, o anie – prarado.

Jeigu Darbo partija sukrus, jeigu bus suvažiavimai, tas [partijos „Tvarka ir teisingumas“] reitingas tiesiog gali gerokai sumažėti. Kitų partijų skirtumai irgi nėra labai dideli. Tiesiog galvoju, jeigu už kelių mėnesių būtų rinkimai, reikėtų labai detaliai išanalizuoti tą situaciją, apklausas ir rezultatus vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose. Tai didelis skrupulingas darbas. Žinoma, šimtą kartų didesnis nei dabar ką pasakiau.

Sociologas Vladas Gaidys. BNS nuotr.

– Jeigu kalbėtume apie politikų populiarumą, ar čia įvyko kokie nors pasikeitimai?

– Eiliškumas praktiškai tas pats. Pirmoje vietoje yra Dalia Grybauskaitė. 62 proc. gyventojų ją vertina palankiai, nors buvo šioks toks sumažėjimas šį mėnesį. Antroje vietoje – Visvaldas Matijošaitis, Kauno meras. Jį teigiamai vertina beveik 57 proc. Jo reitingas šiek tiek paaugo, labai nedaug, bet truputį paaugo. Jis auga kiekvieną mėnesį.

Pagal kitą kriterijų, pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą, V. Matijošaitis jau tapo pirmu. D. Grybauskaitė antra pagal šį rodiklį.

Saulius Skvernelis turi 54 proc. palaikymo. Linas Linkevičius, be jokios abejonės,  populiariausias ministras be – 48 proc. palaikymo. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis irgi turi teigiamą vertinimų balansą. Šeštoje vietoje – Remigijus Žemaitaitis, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovas. Jis turi patį aukščiausią reitingą per savo politinę karjerą – beveik 42 proc. jį vertina teigiamai. Jis patenka į mėgstamiausių politikų šešetuką.

– Kaip manote, ar verta būtų organizuoti pirmalaikius rinkimus?

– Sunku pasakyti. Remiantis apklausos rezultatais, vis tiek TS-LKD ir LVŽS būtų lyderės. Visa kita gana neapibrėžta, tad neaišku, kas būtų. Nors S. Skvernelis – vienas populiariausių Lietuvos politikų, partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis – vienas nemėgstamiausių politikų. Kaip tai atsiliepia partijos reitingui, labai sunku įvertinti.

Neaišku, ir kas tie socialdemokratai, kas jų pirmininkas – Gediminas Kirkilas, Gintautas Paluckas? Nežinia, kaip bus su Darbo partija, ar jie suklestės atėjus Viktorui Uspaskichui, ar ne.

Taigi sunku prognozuoti, o tokioje neapibrėžtoje erdvėje kartais iškyla ir netikėtų jėgų bei asmenybių. Prisiminkime, kad pastaruoju metu ir pas Lietuvoje, ir pasaulyje klasikinės partijos nebe tokios populiarios. Šiuo metu atsiranda naujų judėjimų (pvz., kaip Kaune), kurie keičia visą konfigūraciją. Taigi gali atsirasti naujų judėjimų, naujų žmonių, kurie nubrauktų tokį minkštą politinį žemėlapį, koks šiuo metu yra.

– Kaip šį mėnesį žmonės vertina institucijas?

– Čia ypatingų pokyčių nėra. Nepasitikima partijomis, Seimu, vyriausybe. Po tokių įvykių turbūt bus dar labiau nepasitikima. O visos kitos valstybei svarbios institucijos – kariuomenė, prezidentas, Konstitucinis Teismas, Valstybės kontrolė, prokuratūra turi teigiamą reitingą.

Ugniagesiai gelbėtojai – kaip atskaitos taškas. Per tą laiką, kiek mes juos vertiname, neįvyko nieko, kas būtų sumažinęs jų reitingą, – nebuvo nei korupcijos, nei kitokių įvykių. Paskui – policija, kariuomenė, prezidentas, Bažnyčia. Šias penkias institucijas daugiau nei pusė žmonių vertina palankiai.

Apklausa vykdoma dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.