Naujienų srautas

Lietuvoje2018.03.15 10:44

Pirmalaikių rinkimų iniciatyva skinasi kelią į Seimą

Opozicinių frakcijų nariai jau surinko beveik visus reikalingus parašus, kad iniciatyva dėl pirmalaikių Seimo rinkimų būtų svarstoma Seime.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas teigė, kad jau surinkta 40 parašų. Norint, kad klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, reikia 47 parašų.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad jo frakcija šiuo klausimu balsuos laisvai.

Siūlo nepatenkintiems trauktis patiems

Premjeras Saulius Skvernelis pagrindo pirmalaikiams rinkimams nemato.

„Seimas yra darbingas, priiminėja sprendimus, reikalingus įstatymų projektus, vyksta parlamentinės kontrolės procedūros. Aišku, vyksta batalijos, kurios yra įprastos demokratinėse šalyse ir demokratiniuose parlamentuose. Verda emocijos ir aistros, bet tai yra viena iš parlamentinio darbo sudėtinių dalių. Galime didžiuotis tuo, kad, kaip kitose valstybėse, kumščiai nepaleidžiami į darbą“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak vyriausybės vadovo, kalbėti apie pirmalaikius rinkimus pagrindas būtų, jei situacija būtų tokia, kad Seimas negalėtų priiminėti sprendimų, vyriausybė negalėtų veikti.

„Aišku, visą laiką yra alternatyva. Tie Seimo nariai, kurie mano, kad jie nebegali dirbti šitame Seime turi galimybę pasirinkti kitą būdą, ką padarė jaunųjų konservatorių lyderis Tadas Langaitis“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak Premjero, jei 47 Seimo nariai padėtų mandatą, tada automatiškai iškiltų klausimas, ar Seimas galėtų toliau dirbti, ir būtų svarstytinas klausimas dėl pirmalaikių rinkimų.

„Tai būtų sąžininga ir objektyvu, nes rinkti parašus, žinant, kad greičiausiai niekas nepalaikys labai drąsu, bet nėra sąžininga“, – sakė S. Skvernelis.

Opozicija siūlo pirmalaikius rinkimus

Kaip DELFI jau rašė, Seime užregistruotas siūlymas birželio 3 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Tokį siūlymą pateikė opozicinių Seimo frakcijų vadovai – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas, „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.

Įregistruotame nutarimo projekte konstatuojama, kad nepavykusi Mindaugo Basčio apkaltos procedūra diskreditavo Seimo kaip tautos atstovybės vardą, Seimo valdančiosios daugumo lyderiai organizavo neteisėtus slapto Seimo narių balsavimo kontrolės būdus, taip pažeidė balsavimo slaptumo ir laisvo Seimo nario mandato principus, todėl prarado Konstitucijos suteikta teisę atstovauti tautai.

Pagal Konstituciją pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.

Apie tai, kad Seimo opozicija sieks pirmalaikių rinkimų ir valdantieji turės pasitikrinti Seime, trečiadienį DELFI konferencijoje pareiškė G. Landsbergis.

„Su kolegomis pasitarėme, kad taip tęstis daugiau nebegali. Galbūt motyvai buvo išsakyti skirtingi, tarp frakcijų jie gali skirtis, tačiau nutarimą registruojame. Jis bus registruotas su visų opozicinių frakcijų vadovų parašais“, – užtikrino konservatorių lyderis.

DELFI primena, kad antradienį per Seime vykusį slaptą balsavimą už tai, kad M. Bastys būtų pašalintas iš Seimo, balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 Seimo nariai susilaikė, 11 balsavimo bilietų buvo sugadinta.

Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Parlamentarai nepalaikė pernai gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo (KT) išvados, kurioje konstatuota, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

Seime pritrūkus balsų atimti parlamentaro mandatą iš priesaikos sulaužymu bei Konstitucijos pažeidimu kaltinto M. Basčio, Seimo opozicija dėl tokio rezultato apkaltino valdančiųjų „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį. Jis tame įžvelgė opozicijos sąmokslą.

Galiausiai dalis parlamentarų ėmė viešinti nuotraukas, rodydami, kaip slapto balsavimo metu balsavo.

Dėl „slaptumo pažeidimų“ balsuojant per M. Basčio apkaltą kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Parlamento vadovas Viktoras Pranckietis neatmetė, kad nustačius pažeidimą Seimas gali spręsti dėl galimybės perbalsuoti dėl apkaltos.

Galiausiai trečiadienį M. Bastys iš Seimo pasitraukė pats.

Antradienį per slaptą balsavimą už M. Basčio mandato panaikinimą buvo 72 parlamentarai, prieš – 21 Seimo narys, 24 susilaikė, 11 biuletenių buvo negaliojantys. Mandatui panaikinti reikia ne mažiau kaip 85 balsų „už“.

Konservatoriams apkaltinus, kad „valstiečiai“ nepalaikė apkaltos M. Basčiui, premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad ir jis, ir kiti frakcijos kolegos fotografavo savo biuletenius. „Valstietis“ Justas Džiugelis ir konservatorius Mantas Adomėnas paviešino savo darytas nuotraukas, rašė BNS.

Liberalas E. Gentvilas trečiadienį užregistravo Seimo protokolinio nutarimo projektą, kad balsavimo dėl M. Basčio rezultatai turi būti paskelbti negaliojančiais.

Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad M. Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika. M. Bastys savo kaltę neigia – jis tikina, kad sąmoningai nieko nenuslėpė. Politikas netinkamą atsakymą apie ryšius su užsienio žvalgybininkais klausimyne dėl leidimo dirbti su slapta informacija vadina klaida, kuri negali būti vertinama kaip šiurkštus pažeidimas.

Apkalta M. Basčiui buvo inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Tačiau šie veiksmai padaryti anksčiau nei 2016 metų lapkritis, kai M. Bastys davė naujausią parlamentaro priesaiką.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi