Lietuvoje

2018.03.14 12:31

Reitingai: skandalų blaškomoje Lietuvoje – nauji nuopuoliai ir skrydžiai

Mindaugas Jackevičius, DELFI.lt2018.03.14 12:31

Jei Seimo rinkimai vyktų kitą sekmadienį, daugiamandatėje apygardoje juos laimėtų Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Nepaisant viešojoje erdvėje nerimstančių skandalų, „valstiečiai“ stabiliai laikosi antri, o politologai blogų žinių turi socialdemokratams ir liberalams.

Remiantis naujausia DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ vasario 19–27 dienomis atlikta apklausa, konservatorių reitingas siekia 17,3 proc.

Antroje vietoje, su 15,4 proc., įsitaisiusi Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Treti žengia Gintauto Palucko socialdemokratai (8,2 pric.), kuriems ant kulnų lipa partija „Tvarka ir teisingumas“ (7,7 proc.).

Daugiamandatėje apygardoje būtiną 5 proc. barjerą dar perliptų Liberalų sąjūdis (5,1 proc.). Pirma už brūkšnio liktų Naglio Puteikio Lietuvos centro partija (4,7 proc.). Lyginant su analogiška gruodžio mėnesio apklausa, nė vienos partijos reitingas nekito daugiau nei paklaida riba.

Konservatoriai neauga, o G. Paluckui turėtų būti neramu

Pasak politologės Rimos Urbonaitės, nors iš pirmo žvilgsnio stebimas tam tikras stabilumas, ilgesnės tendencijos rodo ką kita.

Pavyzdžiui, lapkričio „Spinter tyrimų“ duomenimis, TS-LKD turėjo 20,4 proc. reitingą. Taigi galime fiksuoti maždaug 3 proc. punktų kritimą, kuris sutampa su galimos paklaidos riba.

„Nuo lapkričio tarsi matau kritimą, konservatoriams nėra augimo tendencijos. Kitas dalykas, reikėtų atkreipti dėmesį į socialdemokratus. Birželį jie dar galėjo mėgautis 12,8 proc. reitingu, o šiandien turi 8,2 proc. – turime minus 4,6 proc. Tai jau yra pakankamai nemažai. Dar įdomiau, kad prie socialdemokratų labai stipriai priartėję „Tvarka ir teisingumas“, jie paaugo nuo 4,8 proc. spalį iki 7,7 proc., faktiškai tai yra 3 procentai. Tendencija, kad „tvarkiečiai“ atsiranda šalia Gintauto Palucko vadovaujamų socialdemokratų, manau, G. Paluckui turėtų labai kelti nerimą“, – sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos ir vadybos lektorė R. Urbonaitė.

R. Urbonaitė, BNS nuotr.

Politologės vertinimu, socialdemokratai jau gana ilgai neišlipa aukščiau 10 proc. ir nesugeba susigrąžinti praėjusią vasarą turėto lygmens. Tai R. Urbonaitė vertina kaip socdemų nematomumo pasekmę.

R. Urbonaitė jau nekalba apie Liberalų sąjūdį, kuris apskritai balansuoja ant 5 proc. ribos.

Politologei įdomiausios „tvarkiečių“ ir socdemų varžytuvės bei TS-LKD lubos – kiek jie išlaikys konkurenciją su LVŽS. „Tai, kad būdami valdžioje, valstiečiai žalieji dar turi tokį reitingą, jiems yra pakankamai neblogai. Manau, jie pakankamai gerai laikosi dėl kitos priežasties – rinkėjų nusivylimas visomis kitomis tradicinėmis partijomis, kurios sukasi aplink juos, tikrai toks didelis, kad rinkėjas jau tiktai žiūri, kuri blogybė mažesnė“, – vertina pašnekovė. Be to, pastebi ji, itin didelių fiasko valstiečiai žalieji neturėjo.

Kodėl „valstiečiai“ išlipa sausi

Tai, kad vis iškylantys skandalai, pavyzdžiui, dėl žemės įsigijimo, prekybos alkoholiu ribojimo, „valstiečiams“ kol kas kaip vanduo nuo žąsies, pastebi viešųjų ryšių agentūros „Agency 123“ partneris Artūras Jonkus.

„Iš tikrųjų yra tas momentas, kad viskas, kas vyksta socialinėje erdvėje, valstiečių rinkėją veikia nelabai stipriai. Nes jų rinkėjų bazė labiau regionuose, tai žmonės, mažiau besinaudojantys socialine erdve, taigi ir pagrįsta kritika, kuri eina socialiniuose tinkluose, tikrai neturi tokios įtakos jų reitingams“, – sakė A. Jonkus.

Tuo metu kalbant apie konservatorius A. Jonkui bus įdomu pamatyti, kokių rezultatų sulauksime po mėnesio, kada pasijus jaunosios kartos nuostoliai – Tado Langaičio pasitraukimas ir Mykolo Majausko seksualinio priekabiavimo skandalas.

„Matyt, tuo būtų galima ir paaiškinti, kad kol kas reitinge didesnių permainų nėra. Skandalų, kurie būtų susiję su valdančiąja partija, kurie būtų labai plačiai nuskambėję per visą žiniasklaidą, įskaitant televizijas, radijus – tokių nėra. Jie iš tikrųjų labiau banguoja Vilniuje ir galbūt kituose didesniuose miestuose, provincijos jie nelabai pasiekia“, – teigė A. Jonkus.

Tai, kad skandalai neturėjo matomos įtakos LVŽS, nestebina „Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko.

„Mes visada gyvenome nenuobodžiai – įvykiai ir skandalai yra politinio gyvenimo kasdienybė, tad tai, kad jie vyksta, dar nebūtinai turi keisti gyventojų politines preferencijas. Pasakyti, kad šie skandalai dar labiau sumenkins pasitikėjimą valdžia, tai tas pat, kas nepasakyti nieko, nes visos virtinės įvykių ir skandalo tik tą ir daro,“ – komentavo I. Zokas.

Jo manymu, realiai rinkėjas neturi pasirinkimo tarp „gerų“ ir „blogų“ partijų ir ilgainiui pripranta gyventi „nuolatiniame politiniame blogyje“. Be to, rinkėjas nėra naivus ir partijų bei politikų neidealizuoja. I. Zoko aiškinimu, vien ko verti sparnuoti posakiai „vagia, bet ir žmonėms kažką padaro”. Tad, sako jis, tam tikri skandalai ir paklydimai, biržos terminais kalbant, „į reitingo balą jau įskaičiuoti“.

G. Landsbergis įtvirtina įtaką

Kiek įdomesnė situacija aiškinantis, kas geriausiai tiktų eiti ministro pirmininko pareigas.

Dabartinį premjerą Saulių Skvernelį įvardijo 15,3 proc. rinkėjų, konservatorių lyderį G. Landsbergį – 12,1 proc., R Karbauskį – 7,1 proc.

R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad paties premjero vertinimas nuo vasaros krito 12 proc. punktų.

Tuo metu G. Landsbergio reitingas šoktelėjo. Tačiau politologė šį šoktelėjimą vertina atsargiai ir siūlo palaukti bent vieną mėnesį – reikia įsitikinti, ar tai jau tendencija.

A. Jonkaus vertinimu, G. Landsbergis vienareikšmiškai jau yra įsitvirtinęs kaip partijos pirmininkas. Tą, sako jis, rodo ir partijos reitingai. „Jie savo laiku padarė pokytį, tik pokytis truputį sudrebėjo dėl paskutinių dviejų jaunųjų narių pasitraukimo. Klausimas, kaip jiems tai atsilieps“, – sakė A. Jonkus.

Tuo metu teigiamai vertinančių vyriausybės veiklą procentas lieka panašus. Teigiamai vyriausybę vertina 2,2 proc., greičiau teigiamai – 29,4 proc. Tuo metu 36,2 proc. nurodė vyriausybę vertinantys greičiau neigiamai (gruodį tokių buvo 42,3 proc.), 25,5 proc. – neigiamai (gruodį tokių buvo 20,1 proc.).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu atliko 2018 metų vasario 19–27 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Populiariausi