Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas, „valstietis“ Vytautas Bakas sako, kad negalima nuleisti rankų po Mindaugui Basčiui palankaus Seimo sprendimo.
Parlamentui antradienį nepalaikius Konstitucinio Teismo (KT) bei NSGK išvadų, jog parlamentaras pažeidė Konstituciją ir veikė prieš Lietuvos interesus, V. Bakas teigia matantis prasmę tolesniam „politinio atsparumo didinimui“.
„Matau prasmę saugoti valstybės interesus. Tikiuosi, kad po truputėlį, žingsnis po žingsnio, suprantančių atsiras daugiau – kito kelio mes neturime, turime reaguoti į tai, kas stabdo valstybės pažangą, skaidrinti politinę sistemą. Tikrai rankų negalima nuleisti po šio balsavimo“, – žurnalistams sakė V. Bakas.
Balsavimą jis pavadino „politinės sistemos atsparumo patikrinimu“ bei dėkojo 72 parlamentarams, slaptu balsavimu pasisakiusiems, kad būtų panaikintas M. Basčio mandatas.
„Pamatėme, kiek mūsų politinė sistema atspari įtakoms ir reikia dirbti toliau“, – sakė V. Bakas.
NKSG pirmininkas tiki, kad M. Basčio nepalaikė ir didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų.
„Frakcijoje buvo kalbėta apie tai, kad balsuosime už apkaltą. Buvo atskiri žmonės, kurie pasisakė prieš, jie pasisakė nuosekliai, iš anksto, bet tai nebuvo didžioji dalis. Didžioji dalis frakcijos, mano įsitikinimu, balsavo už ir turiu pagrindo tuo tikėti“, – žurnalistams sakė V. Bakas.
Seimui nepritarus M. Basčio apkaltai opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis tai vertino kaip Tėvynės išdavystę ir nepasitikėjimą V. Baku.
„Po tokio Seimo daugumos balsavimo, manau, kad NSGK pirmininkas nebeturi valdančiosios daugumos pasitikėjimo ir nebegali užimti Lietuvos saugumui ypač svarbaus komiteto pirmininko posto. Jei V. Bakas apsispręstų apskritai trauktis tiek iš NSGK pirmininko posto, tiek iš Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, opozicijos durys jam būtų atviros“, – pranešime pažymėjo G. Landsbergis.
Atsakydamas į tai V. Bakas teigė, jog Seimas yra balsavęs ir patvirtinęs Seimo NSGK tyrimo išvadas dėl M. Basčio, todėl kalbėti apie nepasitikėjimą komitetu nėra pagrindo. V. Bakas atkreipė dėmesį, jog komitete dirba ir trys konservatoriai.
„Komiteto darbas – surinkti ir paskelbti įrodymai tuo metu įtikino Seimo narius, kad ponas Bastys palaikė ryšius ne tik su Rusijos specialiųjų tarnybų buvusiais žmonėmis, bet ir nusikalstamo pasaulio atstovais, ir „Rosatom“ atstovais, kurie siekė priešingų tikslų nei Lietuvos tikslai. Seimas šiandien vertino pateiktus duomenis ir slaptu balsavimu priėmė sprendimą, kurį mes turime. Bet tai nereiškia, kad tų įvykių nebuvo ir kad išvados netinkamos“, – kalbėjo V. Bakas.
Anot jo, komitetas iki vasaros turi atlikti kitą tyrimą – dėl interesų grupių įtakos politiniams procesams, todėl turėtų tęsti darbą, o po to būtų galima svarstyti ir pasitikėjimą komiteto nariais.
„Reikia leisti komitetui atlikti tyrimą, kurį šiuo metu vykdome dėl interesų grupių įtakos ir birželio mėnesį galima svarstyt (nepasitikėjimą – BNS), jei vis tik Seimas manys, kad komitetas nesusitvarko. Mes ir taip šiandien padarėme meškos paslaugą tiems interesams ir gilinti tos situacijos, kuri tikrai yra gėdinga, nereikėtų bent iki to laiko, kol komitetas užbaigs tyrimą“, – sakė V. Bakas.
KT yra paskelbęs, kad M. Bastys politikas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.
Apkalta M. Basčiui buvo inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Tačiau šie veiksmai padaryti anksčiau nei 2016 metų lapkritis, kai M. Bastys davė naujausią parlamentaro priesaiką.
Šių ryšių pagrindu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pernai kovą atsisakė suteikti M. Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija.
Anksčiau tyrimą dėl M. Basčio ryšių atliko NSGK. Komitetas konstatavo, kad politikas veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui. Šioms išvadoms pritarė ir Seimas.
Kilus skandalui dėl ryšių su Rusija M. Bastys sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje.
