Lietuvoje

2018.03.09 10:34

Iš LRT nutekėjo slapta informacija: kuo tai gresia direktoriaus rinkimams

Mindaugas Jackevičius, DELFI.lt2018.03.09 10:34

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba paviešino tik 9 iš 12 kandidatų į LRT generalinius direktorius pavardes, tačiau į viešumą nutekėjo likę 3 kandidatai. Tai sukėlė diskusijas, ar informacijos paviešinimas negresia sėkmingai konkurso baigčiai. Alyvos į ugnį įpylė ir premjeras Saulius Skvernelis, išreiškęs norą, kad konkursas į LRT vadovo pareigas būtų atviresnis visuomenei.

LRT taryba antradienį paviešino 9 kandidatus. Likę pretendentai pasinaudojo įstatymų numatyta galimybe ir viešai skelbti pavardžių nesutiko. Tačiau portalas vz.lt paskelbė, kad trys slaptieji kandidatai yra Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, teisininkas Liudvikas Ragauskis ir viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė.

„Visų pirma reikia domėtis, kas pažeidė Asmens duomenų apsaugos įstatymą ir duomenys tapo vieši, nors keli asmenys to nenorėjo. Antra, jeigu dėl duomenų paviešinimo asmuo kartais patiria žalą, civiline tvarka galėtų išsireikalauti žalos atlyginimą“, – DELFI sakė Advokatų tarybos pirmininkas profesorius Ignas Vėgėlė.

Žala galima, jei, pavyzdžiui, asmuo dirba konkuruojančioje įmonėje ir nori įsidarbinti kitos įmonės direktoriumi. Kandidatavimo fakto paviešinimas gali lemti jo darbo santykių nutraukimą įmonėje, kurioje šis asmuo dabar dirba.

Tačiau advokatas sunkiai mato kolektyvinę LRT tarybos atsakomybę už nutekėjusią informaciją. Tačiau, sako jis, galima kalbėti apie asmeninę atsakomybę – ieškoti, kas konkrečiai duomenis paviešino.

„Ar galima sakyti, kad dėl paviešintų duomenų pats konkursas gali būti skundžiamas? Tuo šiek tiek abejočiau, nes viešo konkurso skelbimo apraše pasakyta, kad viskas vyksta uždarame posėdyje. Ar vien dėlto, kad paviešinti asmenys, tai gali turėti tiek įtakos konkursui, kad jis nebebus teisėtas? Sunkiai įsivaizduoju, kaip teisėtumą būtų galima ginčyti“, – kalbėjo advokatas.

Beje, dėl dėl galimų konfidencialumo pažeidimų jau yra tekę nukelti konkursą į Operos ir baleto teatro vadovo pareigas.

Tai nutiko, kada Seimo Kultūros komiteto posėdžio metu Seimo narys Vytautas Juozapaitis pareiškė turįs konfidencialios informacijos apie vykstantį konkursą ir pretendentus į jį. Siekdama išsklaidyti abejones dėl galimos įtakos konkursui, Kultūros ministerija tuomet kreipėsi į V. Juozapaitį su prašymu paaiškinti, kokią konfidencialią informaciją jis turi ir iš kokių šaltinių ją gavo. Konkursas buvo atidėtas.

Ginasi, kad taryba dėl nutekinimo nekalta

LRT tarybos pirmininkas profesorius Žygintas Pečiulis ginasi, kad LRT taryba dėl pavardžių nutekinimo nekalta.

„Ne tik taryba tuo disponavo, netgi pateikdami dokumentus patys žmonės ateidavo į LRT ir juos galėjo kas nors matyti, tai nebuvo kažkoks slaptas (dalykas – DELFI), kita vertus, neatmestina galimybė, kad ir patys žmonės gali paskleisti informaciją, taigi šiuo atveju ratas daug platesnis“, – dėstė Ž. Pečiulis.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis norėtų, kad konkursas LRT vadovo pareigas būtų atviresnis visuomenei. „Man kaip piliečiui, kaip ir jums turbūt norisi, kad šitas procesas būtų skaidrus, juo labiau, kad jūs, žurnalistai, visą laiką iš politikų pagrįstai reikalaujate maksimalaus atvirumo, skaidrumo. Tai šiuo atveju nuskambėjo, kad trys (kandidatai – red.) neviešinami, toliau – uždaras tarybos posėdis, kuriame bus pateiktos programos, uždarai bus vertinami pokalbiai su pretendentais“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Savo ruožtu premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas pridūrė, kad konkursuose į valstybės tarnybą visada gali dalyvauti stebėtojai, fiksuojami tokių konkursų įrašai. Jis akcentavo, kad visuomenė iš LRT „tikisi aukščiausių atvirumo ir skaidrumo standartų“.

LRT tarybos pirmininkas sako, kad uždari posėdžiai vyko ir renkant Nacionalinio operos ir baleto teatro bei Rusų dramos teatro vadovus.

„Kodėl nei premjeras, nei kiti nepasidomėjo, nekėlė klausimo dėl Operos ir baleto teatro, Rusų dramos teatro konkursų? Mes bent dalyvius paskelbėme, ten net dalyviai nebuvo skelbti, buvo paskelbtas tik nugalėtojas, negirdėjau, kad kuris iš tų posėdžių būtų viešai transliuojamas, įsileisti žurnalistai ir panašai. Tai aš noriu pakalbėti apie dvigubus standartus ir tai net pavadinčiau tam tikra skaidrumo, viešumo isterija, kada pasirinktinai vienos įstaigos populistiškai reikalaujama pažeisti įstatymus, nepaisyti normų, tvarkos ir visokių dalykų, tai tęsiasi jau labai seniai, nuo Seimo atsiųstų klausimų“, – sako Ž. Pečiulis.

Ž. Pečiulis siūlo įsivaizduoti situaciją, kada salėje sėdi 12 pretendentų: pirmas pristato programą, o paskutinis pristatinėdamas programą jau yra susipažinęs su visų iki tol buvusių pretendentų programomis. „Tai kaip čia yra su tam tikru pranašumu, su galimybe nusirašyti programą, sukritikuoti prieš tai buvusių ir panašiai. Tokia tvarka jau renkame ne vienerius metus, niekas nėra pakeista“, – kodėl LRT vadovo rinkimai vyks uždarame posėdyje, aiškino Ž. Pečiulis.

Jo teigimu, dauguma tarybos narių buvo nusiteikę atskleisti visus dalyvius, tačiau pasikonsultavę su teisininkais suprato to padaryti negalintys – riboja Darbo kodeksas ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Taigi tada LRT taryba turėjo susisiekti su visais pretendentais ir jų atsiklausti. 3 kandidatai atsisakė būti paviešinti.

„O šiandien iš atsakingo žmogaus, politiko, LRT taryba girdi priekaištą dėl to, kad dalis pretendentų atsisakė viešinti savo asmens duomenis, ir mes, laikydamiesi įstatymo, pagarbos pretendentams, neviešiname. (…) Kartais man jau iš tikrųjų darosi nesuvokiama, kokioje valstybėje gyvename – teisinėje ar vis dėto nevisiškai teisinėje. Neatsakingas kalbėjimas neįsigilinus, frazių numetimas tiesiog stebina. Tikrai LRT taryba už skaidrumą, tikrai norime visais būdais tą demonstruoti ir būti skaidrūs, bet tam reikalingi įstatymai, naujos tvarkos“, – kalbėjo Ž. Pečiulis.

Ar tikslinga įslaptinti pretendentus į tokį svarbų postą

Klausimą, kodėl į tokį svarbų postą gali pretenduoti asmenys, kurie apie kandidatavimą nepasiskelbė viešai, kelia ir I. Vėgėlė.

Jo aiškinimu, visuomenė šiame konkurse dalyvauja per LRT tarybą, kuri ir sprendžia, kuris kandidatas laimi. I. Vėgėlė pabrėžia, kad LRT įstatymas numato viešą konkursą, o tai reiškia, kad į konkursą gali pretenduoti visi. Tačiau ar tai reiškia, kad dėl viešumo reikia paskelbti ir kandidatų pavardes – įstatymas to nesako.

„Visiškai kitas klausimas, ar LRT tarybos sudarymo tvarka tinkama. Bet visuomenės dalyvavimas užtikrinamas per LRT tarybą. Iš kitos pusės, aišku, kad paskelbus pavardes, konkursas būtų skaidresnis ir, ko gero, galėtume išvengti situacijų, kad kažkoks asmuo, susijęs neskaidriais ryšiais, kad ir tariamai su LRT tarybos nariu, taip konkurse būtų interesų konfliktas, jį reikėtų naikinti ir tai labai užtruktų. Lyg tai iš tiesų galima sakyti, kad tam tikras interesas galėtų būti, priešingu atveju, nežinant tų pavardžių, galima manyti, kad atsirastų prailgintas procesas“, – apie tai, kad pavardžių viešinimas galėtų būti naudingas, kalbėjo advokatas.

DELFI primena, kad antrasis LRT generalinio direktoriaus rinkimų turas vyks kovo 20 d. Jame kandidatai abėcėlės tvarka pristatys savo programas ir atsakys į LRT tarybos narių klausimus. Išklausiusi kandidatus, LRT taryba balsuos – kandidato pergalei reikalingi bent 7 balsai iš 12.

Kandidatai į LRT vadovus:

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, politikos apžvalgininkė, ilgametė DELFI vyriausioji redaktorė

Audrius Siaurusevičius, dabartinis LRT vadovas

Artūras Račas, buvęs agentūros BNS vyriausiasis redaktorius

Aldaras Stonys, LRT darbuotojas

Bernardas Gailius, istorikas, konservatorių partijos narys

Arūnas Valinskas, TV laidų vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas

Justas Senapėdis, LRT darbuotojas

Zigmas Vaišvila, signataras

Kristupas Krivickas, TV laidų prodiuseris, Lietuvos centro partijos narys.