Lietuvoje

2018.03.08 15:39

Lietuvių namuose – tonos nenaudojamų vaistų

Vaistų kainų akcijų reklama gali skatinti neracionalų vaistų vartojimą, LRT.lt sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė. Pašnekovė pažymi, kad vien pernai vaistinės iš gyventojų priėmė 14,3 tonos pasenusių vaistų. Pasak jos, ne viena Europos šalis yra apribojusi vaistų kainų akcijų skelbimą, tačiau Lietuvoje to kol kas nepavyksta įgyvendinti.

„Manome, kad vaistų kainų nuolaidų reklama gali skatinti neracionalų vaistų pirkimą, vartojimą ir kaupimą. Vien tai, kad pernai vaistinės iš gyventojų priėmė 14,3 tonų nereikalingų pasenusių vaistų, rodo, kad žmonės namuose kaupia vaistus.

Per didelis vaistų kaupimas nieko gero neduoda. Pirmiausia, tai yra nereikalingos išlaidos. Kita vertus, egzistuoja apsinuodijimo tikimybė, jei nepastebėsime, kad vaistų galiojimo laikas yra pasibaigęs. Vaistinių turime pakankamai ir vaistų tikrai netrūksta, tad neverta jų kaupti ir laikyti juodai dienai“, – kalba G. Krukienė.

Tuo metu Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė tikina, kad įspūdingi pasenusių ir į vaistines grąžintų vaistų kiekiai atsiranda dėl to, kad pacientai anksčiau, nei turėtų, nustoja vartoti gydytojų paskirtus vaistus.

„Pasaulio sveikatos organizacijos statistikos duomenys rodo, kad trys iš dešimties pacientų nebevartoja gydytojo paskirtų vaistų jau po 10 dienų, dar po 30 dienų vaistų nebevartoja dar 25 procentai pacientų. Kalba eina ne apie vaistus ar jų kainą, o apie pas mus vis dar gajų įsitikinimą, kad patys geriau nei gydytojai žinome, kada nustoti vartoti paskirtus vaistus.

Su šia problema susiduria daugelis pasaulio šalių, tačiau jos ieško sprendimo būdų ir juos randa. Lietuvoje nesigilinama į problematiką, neieškoma atsakymų, kodėl taip nutinka“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.

Drausti kainų akcijų negali

Pasak G. Krukienės, 2014-aisiais, kai SAM vadovavo Vytenis Andriukaitis, ministerija buvo parengusi projektą, pagal kurį būtų galima drausti vaistų kainų nuolaidų reklamą.

„Tačiau tas projektas toli nenukeliavo, nes sulaukė daug pastabų iš įvairių institucijų, asociacijų. Projektas buvo svarstytas vyriausybės atstovų pasitarime, buvo nutarta suderinti su visomis tomis institucijomis ir asociacijomis, tačiau suderinti nepavyko, tad projektas buvo grąžintas ministerijai.

Buvo teigiama, kad priemonės neproporcingos, reikia ieškoti kitų, skatinančių racionaliai vartoti vaistus. Buvo sakoma, kad pasiūlymas – nesuderinamas su konstitucine teise gauti ir skleisti informaciją apie vaistų kainas. Ta informacija turi būti žinoma gyventojui, bet ar reikia kainų nuolaidomis skatinti gyventojus [pirkti] – klausimas“, – sako SAM atstovė.

Savo ruožtu K. Nemaniūtė-Gagė tikina, kad informacija apie vaistų kainas vaistinėje leidžia pacientams priimti sprendimą, kur jam labiau vertėtų įsigyti reikiamų vaistinių preparatų.

„Teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų nustatomas vaistinių preparatų reklamos draudimas, prieštarauja Konstitucijos 25 ir 46 straipsniams bei teisinės valstybės principui. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas“, – teigia pašnekovė.

Tačiau G. Krukienė pažymi, kad kai kurios kitos šalys taip pat mano, jog kainų nuolaidų skelbimas gali skatinti neracionalų vartojimą. Todėl Ispanija, Nyderlandai, Vengrija, Latvija, Kipras, Lenkija, Bulgarija, Švedija yra apribojusios kainų nuolaidų skelbimą.

„Kol kas ministerijos vadovybė nėra priėmusi sprendimo iš naujo teikti projektą, bet tai yra svarstytinas klausimas“, – sako SAM Farmacijos departamento direktorė.