Lietuvoje

2018.03.08 07:29

J. Bernatonio pėdsakas Teisingumo ministerijoje: kokį kozirį turi S. Skvernelis

Jurga Tvaskienė, DELFI.lt2018.03.08 07:29

Buvusių socialdemokratų, palikusių partiją dėl tolesnio darbo valdančiojoje koalicijoje su „valstiečiais“, frakcija viliasi į atsilaisvinusį teisingumo ministro postą deleguoti savo kandidatą. Tačiau jų gali laukti premjero Sauliaus Skvernelio siurprizas.

Ketvirtadienį Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija, vienijanti 12 narių, rinksis į posėdį, kuriame ketina aptarti galimus kandidatus į teisingumo ministro poziciją.

„Esame kalbėję su premjeru S. Skverneliu ir sutarėme, kad mūsų frakcija pasiūlys savo kandidatų į teisingumo ministrus. Jau turime keletą rimtų ir kompetentingų žmonių, kurie galėtų sėkmingai užtikrinti sklandų ministerijos darbą ir įgyvendinti bausmių vykdymo sistemos pertvarką“, – antradienį, po to, kai iš pareigų pasitraukė teisingumo ministrė Milda Vainiutė, sakė Seimo LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

Tuo metu premjeras kalbėjo kiek kitaip. Antradienį jis aiškino, kad ministerija neatiteks kuriai nors partijai, o bus ieškoma profesionalo, dėl kurio ketinama tartis su koalicijos partneriais.

„Neatiduodamas šitas postas niekam. Aš tiesiog, kaip ir numato Konstitucija, ieškosiu kandidato, o kandidatūrą suderinsiu tiek su Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariais, tiek partneriais“, – žurnalistams teigė S. Skvernelis.

DELFI šaltinių teigimu, premjero aplinkoje svarstomos kelios galimų pretendentų į teisingumo ministro postą kandidatūros, o kaip viena realiausių įvardijama dabartinio S. Skvernelio patarėjo teisės ir teisėsaugos klausimais Donato Matuizos pavardė. Anksčiau jis kurį laiką ėjo teisingumo viceministro pareigas, o prieš tai ilgą laiką dirbo Kalėjimų departamento direktorius pavaduotoju.

Premjero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Beržinskas tokią galimybę komentavo lakoniškai: „Nieko apie tai negirdėjau.“

Būtent Kalėjimų departamentas yra vadinamas ta Teisingumo ministerijos kuruojama sritimi, kurioje ilgą laiką didelę įtaką turėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir pirmiausia – dabar vienu iš socialdemokratų „atskilėlių“ lyderiu vadinamas buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Įtakomis įtarė buvę partiečiai

Šiomis dienomis, iš teisingumo ministrės posto pasitraukus LSDP deleguotai, bet partijai nepriklausiusiai M. Vainiutei, socialdemokratai vėl ėmėsi diskutuoti, su kieno žinia ji tapo partijos teikta kandidate.

Kaip žinia, 2016 metų pabaigoje, kai Seimo rinkimus skaudžiai pralaimėjusi LSDP, nekėlusi tokių sąlygų, kaip geresnių rezultatų pasiekę konservatoriai, tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partnere, jai itin sunkiai sekėsi atrasti tiek premjero postą užėmusiam premjerui S. Skverneliui, tiek prezidentei Daliai Grybauskaitei tinkantį kandidatą į Teisingumo ministerijos vadovo portfelį. Nepartinės M. Vainiutės pavardė paskelbta tik po to, kai buvo atmesti keli kiti kandidatai.

„Visą laiką kirba mintis: o kas gi M. Vainiutės „krikštatėvis“? Kai LSDP ją pasiūlė į teisingumo ministrės pareigas, buvau partijos Prezidiumo (kuriame pagal Statutą aptariamos kandidatūros į ministrų ir kitas politinio pasitikėjimo pareigas) nare. Kadangi ji nebuvo LSDP narė, taip ir liko paslaptimi, iš kur ir kas ją „ištraukė“. Buvo paskleisti gandai, kad ji – „prezidentės kandidatė“. Bet dabar pradeda lyg ir aiškėti“, – tokiu įrašu feisbuke šios savaitės pradžioje pasidalijo socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė.

M. Vainiutės pasirinkimą ji sieja su ministrės patarėjo, paskui – ir viceministro pareigas ėjusiu teisininku Raimondu Bakšiu, kuris atsistatydinimo pareiškimą įteikė šį pirmadienį.

DELFI primena, jog tai įvyko po to, kai prieš savaitę spaudos konferenciją surengę Teisingumo ministerijos darbuotoja Rasa Kazėnienė pareiškė, kad viceministras sustabdė iniciatyvą kreiptis į teisėsaugą dėl nustatytų pažeidimų Pravieniškėse, o premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas paskelbė, kad R. Bakšys savo įtaka naudojosi stabdyti skaidrumo procesus. Patarėjas net iškėlė sąlygą – jei nesitrauks viceministras, posto atsisakys jis pats. R. Bakšys atsistatydino, nors jam metamus įtarimus kategoriškai neigė.

„Viceministras R. Bakšys turi ypatingą galią ministerijoje, kartais net atrodo, kad jis – faktinis ministerijos vadovas. Kadangi jis buvo Algirdo Butkevičiaus patarėjas, kai šis buvo Ministru pirmininku, yra didelė tikimybė, kad būtent jis pasiūlė A. Butkevičiui (kuris tuo metu dar buvo LSDP pirmininkas) M. Vainiutės kandidatūrą.

Juo labiau, kad iš spaudos sužinome, kad M. Vainiutė buvo R. Bakšio pavaldinė Nacionalinėje teismų administracijoje. Savo ruožtu, kai Ministro pirmininko patarėju buvo skiriamas R. Bakšys, A. Butkevičiui neribotą įtaką turėjo J. Bernatonis“, – dar iki atsistatydinimų Teisingumo ministerijoje virtinėse feisbuke svarstė G. Puvaneckienė.

Atsakymus į DELFI klausimus raštu pateikęs šiuo metu Seimo Užsienio reikalų komitetui vadovaujantis J. Bernatonis neigė buvusios bendražygės žodžius, esą jis galėjęs pasirūpinti, kad teisingumo ministre būtų pasiūlyta M. Vainiutė.

„Su profesore M. Vainiute per visą savo gyvenimą esu bendravęs du ar tris kartus – vienoje spaudos konferencijoje ir visuomenės teisinio švietimo klausimais. Daugiau man neteko su ja susidurti, todėl negalėjau jos rekomenduoti. Jos kandidatūrą į teisingumo ministres partijos prezidiumui teikė tuometinis socialdemokratų pirmininkas, o ne aš“, – nurodė jis.

Ministrė abejonių nesklaidė

Aiškintis dėl galimų J. Bernatonio įtakų anksčiau teko ir pačiai M. Vainiutei – tiesiai ji jų nepaneigė.

Praėjusių metų vasarį, į Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime posėdį pakviesta ministrė, klausiama, ar tuo metu pradėjusi ryškėti netvarka bausmių vykdymo sistemoje galėjo būti kuriama su buvusio ministro socialdemokrato J. Bernatonio žinia, pareiškė: „Sunku atsakyti vienareikšmiškai“.

„Turbūt, sakyčiau, nei patvirtinti, nei paneigti negaliu. Atsakyti į tuos klausimus skubotai būtų neatsakinga“, – dėstė ji.

Milda Vainiutė, BNS nuotr.

Tuo metu į viešumą buvo iškilę faktai apie Teisingumo ministerijos pavaldume esančio kalėjimų departamento kuruojamų įmonių veiklą. Kaip pavyzdys minėta valstybės įmonė „Mūsų amatai“, kurios steigimo bei valdymo aplinkybės atskleidė ištisą socialdemokratų įtakos „piramidę“.

Kaip prieš metus komentare DELFI rašė žurnalistas Andrius Tapinas, įmonė „Mūsų amatai“ buvo įkurta J. Bernatoniui vadovaujant teisingumo ministerijai, 2014 metais, sujungus nuteistųjų įdarbinimu besirūpinusias Alytaus, Marijampolės ir Pravieniškių valstybės įmones. Naujos bendrovės laikinuoju, o vėliau, konkurso būdu, ir nuolatiniu vadovu tapo socialdemokratas Alvydas Vadeika – kaip teigta, buvęs J. Bernatonio bendramokslis Kauno politechnikos institute.

„Mūsų amatų“ valdybos pirmininku buvo paskirtas kitas socialdemokratas Arvydas Domanskis – jį su J. Bernatoniu esą galėjo sieti bendra Kauno rajono komjaunimo sekretorių karjera. 2015 metais įmonėje pradėjo dirbti ir neseniai dėl įtarimų per rinkimus nuslėpus informaciją apie buvusį teistumą iš aktyvios politikos pasitraukęs dabartinio LSDP pirmininko Gintauto Palucko brolis Danas Paluckas, kiti socialdemokratai.

Jau praėjusių metų vasarą, G. Palucko vadovaujamiems socialdemokratams pradėjus reikšti dideles pretenzijas M. Vainiutei, esą nesusitvarkančiai su darbu (G. Paluckas tuo metu žiniasklaidai kalbėjo, kad M. Vainiutė tikrai žino, kad „ta politinė organizacija, kuri ją delegavo, yra jos paspirtis ir atrama“, ir jeigu ji tą atramą prarastų, „tai būtų tiesiog politinis nepasitikėjimas ir tikrai neturėtų galimybės realizuoti savo tikrai gerų pradėtų reformų“), apie tai, kad ministrė patiria ją delegavusios partijos spaudimą, prabilo premjeras S. Skvernelis.

„Puikiai suprantu, kokį politinį spaudimą ministrė patiria toliau, siekiant įdarbinti savus, aš džiaugiuosi, kad ministrė turi tvirtybę ir atsilaiko nuo to“, – kalbėjo premjeras. Tuo metu M. Vainiutė buvo sustabdžiusi „Registrų centro“ direktoriaus vietą užsitikrinusio socialdemokratų remiamo Arvydo Bagdonavičiaus skyrimą.

„Tikrai noriu pasakyti, kad socdemai labai drąsiai savo partiečius sodino į įvairias pareigas, įskaitant ir įvairius konkursus, nuskambėjusius skandalus. Tokio savų žmonių bandymo susodinti esama. Tikrai negalėčiau apkaltinti, kad, pavyzdžiui, Andrius Kubilius savu laiku būtų bandęs taip iš esmės pakeisti situaciją savais žmonėmis. Ir jei net paimtumėme dabartinį premjerą, turbūt negalėtumėme labai jo apkaltinti, kad visur keičia, verčia ir sodina savus žmones. Socialdemokratai matyt turi iš senų laikų tokių tradicijų“, – DELFI dėstė ilgametis Seimo Teisės ir teisėsaugos komiteto narys konservatorius Stasys Šedbaras.

Skundėsi negalinti pasirinkti komandos

J. Bernatonis, komentuodamas minėtus jam išsakytus kaltinimus dėl įtakos Kalėjimų departamento sistemai, DELFI teigė, kad tai yra „opozicijos samprotavimai, kurie neturi nieko bendro su realybe“.

„Noriu priminti, kad man pradėjus vadovauti Teisingumo ministerijai, buvo pakeista visa eilė Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų vadovų. Ir nebuvo apsiribota vien tik tai pakeitimais – buvo skiriamos tarnybinės nuobaudos, vidinių patikrinimų medžiaga buvo perduodama teisėsaugos institucijoms“, – nurodė jis pateiktame atsakyme.

Iš tiesų, eidamas teisingumo ministro pareigas 2012–2016 metais, J. Bernatonis darė kadrinius pakeitimus. Pirmiausia jie sietini su naujo Kalėjimų departamento vadovo parinkimu.

2014 metų pabaigoje iš šio posto pasitraukus Artūrui Norkevičiui – jis tapo tuo metu vidaus reikalų ministru paskirto S. Skvernelio viceministru, J. Bernatonio sprendimu į šias pareigas esant tarnybinei būtinybei buvo perkelta tuometinė Kauno tardymo izoliatoriaus direktorė Živilė Mikėnaitė. Netrukus ji tapo ir nuolatine departamento vadove.

„Kalėjimų departamento vadovės atėjimas išties buvo susijęs su J. Bernatonio ministravimu. Buvo tokių užuominų, kad jie gal kartu ir mokėsi – ar tai yra pagrindas įtarinėti ar ne, sunku pasakyti, bet tas periodas susijo. Bet aš manau, kad tos „uodegos“, kurios vedė iš kalėjimų departamento, buvo dar iš senesnių laikų. Viską sukarti ant J. Bernatonio nebūtų turbūt visiškai teisinga“, – sakė S. Šedbaras.

Buvusi aprūpinta ne pačios pasirinkta, bet ją delegavusių socialdemokratų, taigi, iki tol ministerijai vadovavusio J. Bernatonio, suburta komanda, šios savaitės pradžioje guodėsi ir M. Vainiutė.

Pradėdama darbą, ji „paveldėjo“ tiek anksčiau pas J. Bernatonį viceministru dirbusį Paulių Griciūną, tiek visą būrį patarėjų – situacija pasikeitė tik po LSDP skilimo, kai socialdemokratais apsisprendę likti politikai iš ministerijos pasitraukė į opoziciją.

„Savo žmogumi“ Teisingumo ministerijoje M. Vainiutė vadino tik anksčiau jos viršininku buvusį R. Bakšį.

Neabejoja: tai buvo premjero pasirinkimas

Sakyti, kad kadrais M. Vainiutę aprūpino tik socialdemokratai, taip pat nebūtų visai teisinga. Derybose dėl šios vyriausybės formavimo dalyvavę LSDP atstovai, nenorėję, kad jų pavardės būtų skelbiamos, tvirtino, kad D. Matuizą, dabar esą turintį galimybę pakeisti M. Vainiutę, į Teisingumo ministeriją atvedė ne kairieji, bet pats premjeras S. Skvernelis.

Donatas Matuiza, Domanto Pipo/DELFI nuotr.

„Mus derybų metu tuometinis partijos pirmininkas A. Butkevičius informavo, kad S. Skvernelis pasiūlė: imkite D. Matuizą į Teisingumo ministeriją, o už tai gausite viceministro poziciją Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tačiau jis sugudravo: D. Matuiza buvo paskirtas, o apie pažadą mums – užmiršta“, – aiškino DELFI pašnekovai. A. Butkevičius pastarosiomis dienomis į DELFI skambučius neatsiliepė.

D. Matuizą su S. Skverneliu siejo bendras darbas Policijos departamente. D. Matuiza iš jo išėjo vadovaujant S. Skverneliui, kai tapo Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoju. Šioje pozicijoje jis talkino tiek ankstesniam direktoriui A. Norkevičiui, tiek vėliau jį pakeitusiai Ž. Mikėnaitei.

Būtent D. Matuiza, tapęs teisingumo viceministru, kuravo nuo 2017 metų pavasario Teisingumo ministerijos vykdomą tyrimą, pradėtą po pranešimų apie piktnaudžiavimus Kalėjimų departamento sistemoje. Kaip tuo metu akcentavo M. Vainiutė, būtent dėl šio tyrimo pareigų neteko buvusi D. Matuizos vadovė – 2017 metų liepą Ž. Mikėnaitė pasitraukė iš Kalėjimo departamento direktorės pareigų.

Tačiau netrukus iš Teisingumo ministerijos išėjo pats D. Matuiza. Viešojoje erdvėje šis jo sprendimas bandytas sieti su praėjusią vasarą vykusio konkurso naujam Kalėjimų departamento vadovui parinkti rezultatais. Šį konkursą 2017 metų birželio pabaigoje laimėjo kitas buvęs D. Matuizos vadovas Kalėjimų departamente ir S. Skvernelio viceministras Vidaus reikalų ministerijoje A. Norkevičius.

Jis, beje, į pareigas nebuvo paskirtas, S. Skverneliui, o vėliau ir M. Vainiutei pareiškus, kad krizėje, kurią iki šiol išgyvena Kalėjimų departamentas, institucijai turėtų vadovauti asmuo, nesusijęs jokiais ryšiais su bausmių vykdymo sistema.

Tuo metu M. Vainiutė, komentuodama D. Matuizos atsistatydinimą, sakė, kad jis pasitraukė savo noru. „Negalėčiau sakyti, kad viceministras D. Matuiza netinkamai ėjo pareigas. Tas tyrimas, kuris buvo atliktas (dėl situacijos Kalėjimų departamento sistemoje – DELFI), iš esmės padarė labai daug, kad negerovės būtų atskleistos – Ž. Mikėnaitė iš esmės atsistatydino dėl šio tyrimo“, – tikino ministrė.

Praėjus vos keliems mėnesiams po pasitraukimo iš Teisingumo ministerijos, D. Matuiza be platesnių komentarų buvo paskirtas premjero S. Skvernelio patarėju teisės ir teisėtvarkos klausimais, ir šias pareigas eina iki šiol.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.