Lietuvoje

2018.03.07 19:06

Kas gali grėsti seksualiniu priekabiavimu apkaltintam M. Majauskui?

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis prokurorų paprašė ištirti, ar narystę partijoje sustabdęs bendražygis Mykolas Majauskas seksualiai nepriekabiavo prie merginos, nors šiam nusižengimui numatyta 3 metų senatis, kai jos pasakojami įvykiai – 5 metų senumo. Kitaip nei atrodo Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, M. Majauskui negresia jokia apkalta, nes neįmanoma sulaužyti priesaikos anksčiau, nei esi ją davęs.

Antradienį „Info TV“ paskelbus anoniminį merginos pasakojimą, kad prieš penketą metų prie jos seksualiai priekabiavo konservatorius Mykolas Majauskas, G. Landsbergis pareiškė, kad kreipiasi į Generalinę prokuratūrą.

Jo pareiškime prokurorų prašoma patikrinti, ar nebuvo įvykdyta veika, už kurią numatoma atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnį „Seksualinis priekabiavimas“.

Pagal jį baudžiamas tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens.

Nuo dabar jau buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko nukentėjusias merginas ginantis advokatas K. Rugys 15min antradienį sakė, kad pagal šį straipsnį, net ir įrodžius, kad paskleisti faktai buvo, M. Majauskas nebūtų baudžiamas.

Šiam baudžiamajam nusižengimui numatyta 3 metų senatis, tuo metu mergina pasakojo, kad įvykiai – maždaug penkerių metų senumo.

„Bet su senatimi yra taip: tarkime, žmogus priekabiauti prie kito asmens pradėjo prieš 30 metų, ir prie jo priekabiavo kas dvejus metus, o paskutinis atvejus buvo šiais metais. Jeigu kiekvienas faktas įrodomas, asmuo atsakytų ir už pirmą atvejį. Svarbu, kad nuo paskutinio įrodyto atvejo nebūtų praėję daugiau nei 3 metai“, – paaiškino K. Rugys.

Kitaip tariant, jei atsirastų merginų, kurios panašius kaltinimus M. Majauskui išsakytų dėl ne anksčiau kaip prieš trejus metus įvykusio priekabiavimo ir jie būtų įrodyti, M. Majauskui tektų atsakyti ir už tuos atvejus, kuriems suėjusi senatis.

Baudžiama už priekabiavimą prie priklausomo asmens

Minėtame BK straipsnyje nustatyta sąlyga, kad priekabiaujama turėjo būti prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Anot K. Rugio, jei šiuo atveju tai buvo tiesiog jaunesnė mergina, kuri tik žavėjosi politiku, priklausomumą įžvelgti būtų sunku.

„Kiekvieną kartą dėl priklausomumo aiškinamasi konkrečiai. Tai nebūtinai turi būti darbo santykiai, gali būti giminystės ryšiai. Būna praktikoje bylų, kai senelis priekabiavo prie anūkės“, – pavyzdį pateikė jis.

Teisininkas atkreipė dėmesį, jog nežinant, kas yra mergina, neįmanoma pasakyti, ar buvo priklausomumas.

„Galbūt ji priklausė kokiai nors organizacijai, arba, tarkime, vyko rinkiminė kampanija, o ji – kokia nors savanorė, tada jau galima būtų įžvelgti priklausomumą. Tai priklauso nuo to, kas ji. O būtent to mes nežinome“, – pabrėžė advokatas.

Ar galima įžvelgti pasikėsinimą priversti lytiškai santykiauti?

Tačiau K. Rugys atkreipė dėmesį, jog į prokuratūrą kreipęsis žmogus neprivalo nurodyti galimos nusikalstamos veikos, tai reiškia, kad prokurorai gali neįžvelgti nusižengimo pagal G. Landsbergio nurodytą straipsnį, tačiau įžvelgti kitokius veiksmus, pavyzdžiui – pasikėsinimą priversti lytiškai santykiauti.

Tai, pagal BK, jau yra kvalifikuojama ne kaip baudžiamasis nusižengimas, o nusikaltimas, nes už jį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų. Senatis šia nusikaltimui – aštuoneri metai.

Advokatas priminė, kad dėl pasikėsinimo priversti lytiškai santykiauti šiuo metu teisiamas buvęs Panevėžio Juozo Miltinio teatro vadovas režisierius Linas Marijus Zaikauskas, kuris, pagal liudijimą, jaunai aktorei kalbėjo, kad reikės su juo permiegoti, o tada ji bus žvaigždė.

Advokatas atkreipė dėmesį, kad šiame straipsnyje taip pat numatytas pavaldumas ar priklausomumas.

„Jis tyliai grįžo iš kito kambario. Apsikabino per liemenį ir pradėjo bučiuoti kaklą, pradėjo atseginėti mano suknelę, pradėjo sakyti, kad manęs nori, kad trokšta, koks gražus kūnas. Mane sukaustė didžiulė baimė ir išgąstis, beprotiškai drebėjau, nieko negalėjau padaryti. Jis turbūt suprato, kad aš baisiai drebu ir jam niekas nepavyks. Jis jau buvo nusirengęs ir bandė temptis į lovą, bet aš buvau suakmenėjusi“, – „Info TV“ apie M. Majauską pasakojo neįvardinta mergina.

„Jei bučiavo, vertė, lenkė, siekė lytinių santykių, tada reikia žiūrėti, ar tai nebuvo privertimas lytiškai santykiauti. Tai nereiškia, kad lytinis aktas įvyko. Yra toks dalykas kaip pasikėsinimas. Tai reiškia, kad jis nebaigė nusikalstamos veikos, nuo dėl jo nepriklausančių aplinkybių. Pavyzdžiui, mergina pabėgo, kažkas išgąsdino ir panašiai“, – teoriškai svarstė advokatas.

Tačiau mergina nepasakojo, kad M. Majauskas būtų vertęs ką nors daryti. Anot jos, jis suprato, kad nieko nepavyks, ir esą tarstelėjo, esą ji jam per tyra.

Advokatas K. Rugys priminė, jog į tokias istorijas nebūtina žiūrėti vien per baudžiamosios teisės prizmę, nes politikams galioja Etikos kodeksas, aukštesni standartai.

„Net jei negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, galbūt gali būti taikoma civilinė. Taip galėtų nutikti, jei mergina kreiptųsi į teismą dėl jos garbės ir orumo įžeidimo ir įrodinėti, kad buvo pažeista jos garbė ir orumas, reikalauti neturtinės žalos atlyginimo“, – sakė jis.

Apkalta negresia

Seimo pirmininkas V. Pranckietis antradienį pareiškė, kad reikėtų kurti laikinąją komisiją, kuri aiškintųsi M. Majauskui metamus kaltinimus, o joje turėtų progą viską paaiškinti ir pats konservatorius.

V. Pranckietis taip pat pareiškė, kad jei pasitvirtintų faktai, apkalta, jo žodžiais, neišvengiama ir kito kelio čia nėra.

Tačiau 15min antradienį konsultavę konstitucinės teisės specialistai patikino, kad jokia apkalta M. Majauskui negresia, nes Seimo nario mandatas atimamas apkaltos proceso tvarka už priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, kas yra savo esme vienas ir tas pats, taip pat už nusikaltimo padarymą.

Tai reiškia, kad Seimo narys, atlikęs tuos veiksmus, turėjo būti davęs priesaiką.

M. Majauskas prisiekė 2016 metų lapkritį, tuo metu neįvardinta mergina kalba apie 2013 metų įvykius.

Pernai gruodį Mindaugą Bastį sulaužius priesaiką pripažinęs Konstitucinis Teismas (KT) nevertino jo veiksmų, padarytų prieš priesaikos davimą.

„Konstitucija turi omenyje tik tuos, kurie dabar užima pareigas ir gali būti pašalinami iš dabar užimamų pareigų atitinkamai sulaužę tik dabar galiojančią priesaiką“, – po sprendimo dėl M. Basčio žurnalistams paaiškino KT pirmininkas Dainius Žalimas.