Lietuvoje

2018.03.07 16:42

Konservatoriai apie M. Majausko skandalą: viešai sako viena, šnabždasi apie kita

Jurga Tvaskienė, DELFI.lt2018.03.07 16:42

Įsibėgėjusio #MeToo skandalo paliesto konservatoriaus Mykolo Majausko partiečiai nekalbūs. Viešai jie prasitaria, esą žinios apie tai, kad politikas gali būti paminėtas šiame kontekste, pasklido prieš kelias savaites. Tačiau neoficialiai pateikiama kita versija.

Antradienį Seimo narys Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas 36 metų M. Majauskas sulaukė kaltinimų dėl galimai buvusio nederamo elgesio su ką tik pilnametystės sulaukusia moksleive. Tai esą įvyko prieš penkerius metus. Apie galimą priekabiavimą viešai prabilusi mergina teigė galinti nurodyti dar bent keturias panašioje situacijoje buvusias jaunuoles.

Dėl šių kaltinimų TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. M. Majauskas sustabdė savo narystę partijoje, tačiau iš Seimo trauktis jis nežada, o prabilusios merginos liudijimus vadina netiesa.

TS-LKD atstovai susiklosčiusią situaciją komentuoja labai santūriai. Teisingiau, viešumoje beveik apskritai nekomentuoja. Savo pozicijos šiuo klausimu nepaskelbė nuo antradienio komandiruotėje Ukrainoje esantis buvęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius. Tai jis atvedė M. Majauską į politiką, po 2008 metų Seimo rinkimų pasiūlęs tuo metu Didžiojoje Britanijoje dirbusiam jaunuoliui užimti jo, kaip premjero, patarėjo vietą.

„Jis buvo šeimos žmogus, vienareikšmiškai, kiek jį pažinojau. A. Kubiliaus komandoje kartu su M. Majausku dirbau maždaug metus. Nieko nederamo nepastebėjau“, – DELFI sakė buvęs premjero A. Kubiliaus atstovas spaudai žurnalistas Ridas Jasiulionis.

Kilo dvejonių per mero rinkimus

Apie galbūt nederamą M. Majausko elgesį tikino nežinojęs ir ilgametis TS-LKD pirmininko pavaduotojas, A. Kubiliaus Vyriausybėje kurį laiką ėjęs ūkio ministro pareigas, parlamentaras Dainius Kreivys.

„Ši informacija (apie M. Majauskui gresiančius kaltinimus priekabiavimu – DELFI) turbūt pastarąsias keletą savaičių ore sklandė. Šitos kalbos. Gal kas žinojo (ir anksčiau – DELFI). Aš paprasčiausiai tokiais dalykais nesidomiu“, – aiškino jis.

Neoficialiai konservatoriai kalba kitaip. Savo pavardžių viešinti nenorintys TS-LKD atstovai (redakcijai asmenys žinomi, jų teiginiais abejoti nėra pagrindo – DELFI) aiškino, kad apie dviprasmišką aukštus moralinius standartus deklaruojančio M. Majausko elgesį kžinoma jau seniai, be to, politikas esą net buvo sulaukęs raginimų „susiimti“.

Vieni partijai artimi šaltiniai tikino, kad kitoks, nei jis deklaruoja viešumoje, politiko elgesys buvo pastebėtas dar jam dirbant premjero patarėju, kiti aiškino, esą kalbos apie M. Majausko „ėjimą į kairę“ buvo suintensyvėjusios prieš 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimus. Kaip žinia, juose M. Majauskas, kaip TS-LKD iškeltas kandidatas, siekė sostinės mero posto, bet nepateko į antrąjį rinkimų turą.

„Rinkimų kontekste tas klausimas – dėl M. Majausko pomėgio gyventi gana laisvą naktinį gyvenimą, kas kitomis aplinkybėmis gal nebūtų buvęs savaime kažkoks labai blogas dalykas, – buvo matomas kaip tam tikra politinė rizika“, – nurodė vienas DELFI pašnekovas.

Kitas aiškino, kad kalbos, esą M. Majausko „silpnybė“ moterims gali daryti jį pažeidžiamu, iš tiesų skambėjo.

Nieko negirdėjo, nieko nežinojo

Tuometė TS-LKD rinkimų štabo savivaldos rinkimuose vadovė Rasa Juknevičienė, DELFI paklausta, ar tokios kalbos apie M. Majauską buvo pasiekusios jos ausis, atsakė lakoniškai: „Ne, nieko negirdėjau“.

D.Kreivys, savo ruožtu, tikino politinėje veikloje kreipiantis daugiau dėmesio į kitus dalykus.

 „Ar buvo žinoma 2015 metais? Ne. Ta tema, kad kažkokie skandalai vaikščiotų nuo tų laikų, žinių nebuvo“, – kalėjo įtakingas konservatorius.

Tuo pačiu jis pridūrė: „Tokie dalykai – nelabai man. Aš daugiau technokratiniais, ekonominiais klausimais (domiuosi – DELFI). Į tuos dalykus stengiuosi nei domėtis, ne lįsti“, – aiškino D. Kreivys.

Tuometiniai M. Majausko politiniai oponentai taip pat kalbėjo apie galimą M. Majausko pažeidžiamumą rinkimų metu nežinoję.

„Mes koncentravomės į visai kitus dalykus. Kadangi M. Majausko asmenyje didelio konkurento nematėme, tai mūsų koncentracija buvo visai į kitą pusę, į priešininką, su kuriuo ir teko rungtis antrajame rinkimų ture“, – tikino tuo metu Liberalų sąjūdžio rinkimų štabui vadovavęs Raimondas Imbrasas.

Neturėjęs žinių apie M. Majauską aiškino ir buvęs jo konkurentas mero rinkimuose Artūras Zuokas.

„Pletkų arba kalbų visada yra daug. Aišku, jeigu į visas jas kreipti dėmesį, neįmanoma būtų gyventi. Bet negalėčiau pasakyti, kad man būtų žinomi tokie faktai. Man šioje temoje svarbiausia, kad mergina, kuri šią temą dabar iškėlė viešai, įvardijo labai svarbius motyvus – nes ji mato politikoje dviveidiškumą.

Čia yra problema – kad politikai, kurie viešumoje viena ar kita tema labai spekuliuoja, privačiai elgiasi dviveidiškai. Jei to nebūtų, mergina gal tą įvykį irgi būtų pamiršusi, kaip nemalonų, tikrai netinkamą. Bet iškelti jį viešumon ją paskatino politikų dviveidiškumas“, – kalbėjo A. Zuokas.

Naudojimasis autoritetu – taip pat galios demonstravimas

DELFI primena, kad antradienį INFO TV nuskambėjo merginos kaltinimas, kad prieš penkerius metus M. Majauskas ją, dar 18-metę moksleivę, pakvietė namo, o ten apkabino per liemenį, pradėjo bučiuoti kaklą, atseginėti suknelę ir sakyti, kaip jos trokšta, koks gražus jos kūnas. „Info dienos“ pašnekovė užtikrino, kad ji – ne vienintelė, kurios bejėgiškumu buvo bandoma pasinaudoti.

Mergina pasakojo, kad M. Majauskas, tuo metu – premjero A. Kubiliaus patarėjas, buvo įsitraukęs į įvairias veiklas su jaunimu, moksleiviais. Jie politiką laikė savotišku mentoriumi.

Moksleiviams M. Majauskas kalbėdavo apie politiką, apie tai, kaip svarbu pažintys. Tačiau draugystė esą nesibaigdavo vien draugiškais patarimais ir pamokymais.

„Dažni pasisėdėjimai baruose, pokalbiai. Dažniausiai besibaigiantys didelio alkoholio suvartojamo kiekiu“, – prisimena mergina.

Anot jos, M. Majauskas siekdavo nugirdyti jaunas merginas, moksleives, kurias atsivesdavo į barą neva pasišnekėti apie politiką: „Galutinis tikslas – parsivesti pas save į butą, ir nežinau, patenkinti savo poreikius“.

DELFI klausiamas, ar tokia situacija, kai jaunas žmogus, laikantis kitą savo vadovu, mokytoju, patiria šio priekabiavimą, nėra traktuotinas kaip tam tikras pavaldumo ryšys, lyčių lygybės ekspertas Donatas Paulauskas svarstė, jog galios aspektą įžvelgti galima, nors tas ryšys tarsi nėra formalizuotas.

„Tačiau tam tikri galios santykiai yra pastebimi. Jeigu tai yra mentorius, neformalus vadovas, arba netgi autoritetas žmogui, kuris yra gerokai jaunesnis, neturi tokio socialinio statuso kaip priekabiautojas, vis tiek atsiranda kitoks santykis, negu bendraujant su lygiaverčiu asmeniu. Tai vis tiek yra netolygumai socialinėje padėtyje ir galios santykiuose. Matyčiau čia tą priklausomumą, kai kalbame nebūtinai apie formalius paklusimo ryšius“, – aiškino ekspertas.

Jo teigimu, vertinant Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo sąvokas, pats seksualinio priekabiavimo apibrėžimas nenumato, kad tokiame santykyje tarp potencialaus nukentėjusiojo bei asmens, kuris atlieka tuos veiksmus, būtinai turi būti pavaldumo ryšys.

„Vadinasi, vertinti galime vertinti įvairiuose kontekstuose įvykusias situacijas, kurios atitinka seksualinio priekabiavimo apibrėžimą. Kadangi sąvoka nenumato pavaldymo ryšio, galima ją taikyti plačiai“, – pažymėjo D. Paulauskas.

Kitas reikalas, jo teigimu, atsakomybė už seksualinį priekabiavimą. Ji yra ribota, nes įstatymas numato, kad atsakomybė atsiranda esant pavaldumo ryšiui.

Tačiau ekspertas pabrėžė, kad nekalbant apie atsakomybės taikymą, galima išsakyti seksualinio priekabiavimo vertinimą.

„Priekabiavimas iš tiesų vyksta ne tik darbo aplinkoje, kai pavaldinys susilaukia priekabiavimo iš vadovo, ne tik švietimo aplinkoje, kai studentas patiria jį iš dėstytojo, bet ir kasdieninėse situacijose. Prie tavęs gali priekabiauti kad ir autobuso stotelėje, ir tai nereiškia, kad priekabiavimo nėra tik dėl to, kad tarp tavęs ir priekabiautojo nėra pavaldumo ryšio. Įstatymas leidžia plačiau žiūrėti į situacijas ir vertinti jas kaip priekabiavimą, tiesiog atsakomybė už tuos veiksmus jau bus kvalifikuojama kaip kažkoks kitas pažeidimas, pavyzdžiui, orumo pažeidimas ar chuliganizmas“, – sakė D. Paulauskas.

Klausiamas, kodėl šiam kontekste viešojoje erdvėje dažniau minimi galios pozicijas užimantys asmenys, jis svarstė, kad turimas statusas suteikia galimybę juo pasinaudoti ir taip lengviau gauti tai, ko siekiama.

„Šiuo atveju priekabiauti tampa lengviau, nes tu, naudodamasis savo statusu, manipuliuodamas savo galia, susikuri sau palankesnes sąlygas, ir tau lengviau nesulaukti tam tikrų sankcijų, nes asmenys bijo skųstis, jei tu turi galią“, – teigė ekspertas.