Lietuvoje

2018.03.06 16:04

Kibernetinio reagavimo komandų iniciatyvai – žalia šviesa Briuselyje

LRT.lt2018.03.06 16:04

Europos Sąjungos gynybos ministrai kovo 6 d. susitikime Briuselyje priėmė sprendimą inicijuoti pirmuosius Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje (PESCO) projektus, tarp kurių ir Lietuvos inicijuotas bei vadovaujamas Greitojo kibernetinio reagavimo komandų kūrimo projektas.

ES gynybos ministrais taip pat pritarė rekomendacijoms dėl tolesnių PESCO įgyvendinimo žingsnių – 2018 m. valstybės narės turės priimti sprendimus dėl projektų vykdymo tvarkos ir principų, trečiųjų šalių dalyvavimo PESCO taisyklių, projektų inicijavimo eigos, rašoma LRT.lt siųstame pranešime.

Lietuva vadovauja vienam iš 17-os ES valstybių narių patvirtintų PESCO projektų dėl kibernetinių greito reagavimo pajėgų sukūrimo ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje teikimo. Prie Lietuvos inicijuoto projekto prisideda 6 ES šalys narės, dar 5 ES šalys yra šio projekto stebėtojos.

„Tarptautinės ES kibernetinės komandos būtų visiškai naujas pajėgumas, kuris sustiprintų atsaką į kibernetinius incidentus“, – sako ES Užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų posėdyje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Lietuva taip pat yra prisijungusi kaip dalyvė prie Nyderlandų inicijuoto ir vadovaujamo karinio mobilumo projekto, kuriuo siekiama greitai ir efektyviai pašalinti procedūrines, teisines ir infrastruktūros kliūtis karinių pajėgų judėjimui Europoje. Ministras R. Karoblis susitikime pabrėžė, kad  karinio mobilumo gerinimo iniciatyva yra vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų. 

„Sklandus karinių pajėgų ir technikos judėjimas kertant vidines Europos valstybių sienas yra itin svarbus faktorius užtikrinant operatyvų reagavimą į grėsmes mūsų regione“, – sakė R. Karoblis. Pasak ministro, šios iniciatyvos įgyvendinimas bus bendras ES ir NATO interesas, leisiantis kuo geriau išnaudoti abiejų organizacijų turimas priemones šalinant esamas kliūtis. 

Atskiroje sesijoje ES gynybos ministrai susitiko su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller ir aptarė ES bei NATO bendradarbiavimą, ruošiantis NATO valstybių vadovų susitikimui 2018 m. liepą.  

Ministras R. Karoblis akcentavo, kad Europos karinių pajėgumų plėtojimo iniciatyva turi stiprinti transatlantinį ryšį ir visiškai atitikti NATO ir ES interesus. „Turime siekti atvirumo ir tinkamo informavimo apie abiejuose organizacijose vykstančius procesus, nes darbų ir prioritetų suderinamumas yra būtina ES ir NATO bendradarbiavimo sąlyga“, – sakė krašto apsaugos  ministras.

Dar 2016 m. Varšuvoje NATO ir ES priimtoje deklaracijoje buvo suderinti bendro darbo tikslai, vėliau buvo atnaujintas prioritetinių darbo sričių sąrašas. Abi organizacijos yra sutarusios, kad nuolatinis bendradarbiavimas turi vykti atsako į hibridines grėsmes, strateginės komunikacijos, kibernetinio saugumo, kovos su terorizmu ir karinių pajėgumų vystymo srityse, taip pat koordinuojant pratybų planavimą ir vykdymą, bei stiprinant partnerių gebėjimus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.