Lietuvoje

2018.03.09 09:49

Siūlomas Tautinių mažumų įstatymas – pagarba mažumoms ar sumaišties skleidimas?

Siūlomą Tautinių mažumų įstatymą galima vertinti kaip hibridinių karų stiliaus projektą, kurio tikslas – valstybėje skleisti sumaištį, dezintegraciją, LRT RADIJUI sako Seimo narys Audronis Ažubalis ir kalbininkas Antanas Smetona. Jų teigimu, valstybinės kalbos statusas visus Lietuvos piliečius daro lygius, o naujasis įstatymas pažeistų Konstituciją.

Tačiau Seimo narė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad toks įstatymas leistų lietuviams geriau susikalbėti su tautinėmis mažumomis, o šalia gimtosios lietuvių kalbos išmokti lenkų arba rusų kalbą tikrai nebūtų iššūkis.

– Užregistravote Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad kai kuriais atvejais asmuo valstybinėse įstaigose ir viešojo administravimo subjektuose, pavyzdžiui, savivaldybėje, poliklinikoje, turės teisę vartoti tautinės mažumos kalbą tiek žodžiu, tiek raštu. Įstatymas leistų gyvenamųjų vietovių gatvių pavadinimus rašyti tautinės mažumos kalba. Kodėl nusprendėte, kad Tautinių mažumų įstatymas reikalingas?

D. Šakalienė: Šiuo metu iš viso nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, nes Tautinių mažumų įstatymas, kuris buvo priimtas 1989 m., po visų laikinų pratęsimų galios neteko 2010 m. O mes esame ratifikavę Tautinių mažumų konvenciją ir turėtume ją tinkamai vykdyti. Joje taip pat numatyta, kad valstybė turi atsižvelgti į tautinių mažumų nuomonę šiuo klausimu.

Pačios tautinės mažumos pageidauja turėti tokį įstatymą. Jeigu joms tai svarbu, vadinasi, ir valstybei turėtų būti svarbu. O, atsižvelgiant į pastarųjų metų Lietuvos geopolitinę padėtį, vienas kertinių nacionalinio saugumo užtikrinimo uždavinių yra visuomenės vienybės skaldymo tautiniu pagrindu prevencija. Mes turėtume kur kas geriau sutarti su tautinėmis mažumomis, gyvenančiomis Lietuvoje.

Vienas aštresnių klausimų, ypač kalbant apie lenkų tautinę mažumą, – kalbinio identiteto klausimai. Labai norėtųsi bent jau kai kuriais aspektais palengvinti jų situaciją ir parodyti, kad Lietuvos valstybė iš tikrųjų vertina lenkų ir kitas tautines mažumas, laiko jas labai svarbia Lietuvos dalimi. Norėtųsi padėti žmonėms, kurie priklauso būtent šioms mažumoms, atitinkamai jaustis. Bendraujant ir su lenkų tautinės mažumos atstovais, yra tekę girdėti pozicijų, kad jie kartais jaučiasi tarsi penktoji kolona, tarsi yra baudžiami už savo kilmę, nors yra Lietuvos piliečiai ir norėtų jaustis integralia Lietuvos valstybės dalimi – gerbiama, vertinama ir puoselėjama.

– Manote, kad Lietuvoje tautinės mažumos diskriminuojamos?

D. Šakalienė: Manyčiau, kad Lietuvoje tautinėms mažumoms nebuvo suteikta pakankamai dėmesio ir pagarbos kai kuriems kalbinio identiteto klausimams, netinkamai painiojant kalbos klausimus ir žmogaus teisių klausimais. Iš tikrųjų tai galėtų ir turėtų būti išspręsta, nes Lietuvos valstybei nekelia jokios grėsmės didesnis dėmesys tautinių mažumų kalbos klausimams. Papildomų topografinių užrašų lenkų mažumos kalba šalia užrašų valstybine kalba pakabinimas nesukeltų grėsmės lietuvių kalbos turiniui, tapatybei ir išlikimui. Bet žmogaus teisių atžvilgiu tai būtų tikrai svarbus pagarbos parodymas.

BNS nuotr.

– Ar kalbate tik apie lenkus, ar ir apie rusus, totorius, kitų tautybių žmones, gyvenančius Lietuvoje?

D. Šakalienė: Lietuvoje gyvena 154 tautinės mažumos, bet turbūt aštriausias klausimas kyla, kai kalbame apie lenkų tautinę mažumą. Žinoma, šis įstatymas skirtas visoms tautinėms mažumoms, bet yra numatyta, kad tam tikros galimybės plačiau naudoti tautinės mažumos kalbą būtų sudarytos tuose administraciniuose vienetuose, pavyzdžiui, savivaldybėse ar seniūnijose, kur gyvena ne mažiau kaip trečdalis tautinės mažumos atstovų.

– Įstatymo projekte apibrėžiama, kad tautinė mažuma – tai grupė Lietuvos Respublikos (LR) piliečių, kurie laiko save kitos negu lietuvių tautybės ir kurių tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų buvo atitinkamos tautybės. Tačiau kai kurie mokslininkai sako, kad Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos – yra lenkų grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma“ tarptautinės teisės erdvėje yra susietas su išorinės valstybės sąvoka, kitaip tariant, tautine mažuma vadintina tik tokia tautinė mažuma, kuri už Lietuvos ribų neturi savo valstybės, pavyzdžiui, karaimai, totoriai arba romai. Ar nesutinkate su tuo?

D. Šakalienė: Turbūt kiekviename moksle galima turėti įvairių nuomonių. Bet jei kalbėsime apie Tautinių mažumų konvenciją, vis dėlto nėra numatytas toks griežtas apribojimas ir tautine mažuma laikomi tam tikros tautos atstovai, kurie, palyginti su tautine dauguma, gyvenamojoje valstybėje sudaro mažumą.

– Jūs, pone Ažubali, esate prieš šį įstatymą? Kodėl?

A. Ažubalis: Šį įstatymą galėčiau įvardyti kaip hibridinių karų stiliaus projektą, kurio tikslas – valstybėje skleisti sumaištį, dezintegraciją. Paminėjote, kad painiojamos sąvokos, bet yra priimta tarptautinė norma, sakanti, kas yra tautinė bendrija ir kas yra tautinė mažuma. Čia negalima improvizuoti. Taigi lenkai arba rusai yra tautinės bendrijos, o tautinės mažumos – karaimai, totoriai. Jei kalbėtume apie užsienio politiką, tai sukeltų daug problemų ir mūsų kaimynams. Manau, tik dienų klausimas, kada Narvoje arba Daugpilyje pamatytume demonstracijas su panašiu reikalavimu.

BNS nuotr.

DELFI/K. Pansevič nuotr.