Lietuvoje

2018.03.03 10:36

Šiemet Kryžkalnyje tikimasi baigti memorialą Kęstučio apygardos partizanams

BNS 2018.03.03 10:36

Raseinių rajono savivaldybė tikisi šiemet baigti įrengti beveik dešimtmetį statomą memorialą Kęstučio apygardos partizanams Kryžkalnyje Raseinių rajone.

Savivaldybė iš Kultūros ministerijos sulaukė 300 tūkst. eurų tikslinės dotacijos šiam paminklui.

„Galvoju, kad tą dalį, kuriai numatyti pinigai – Kęstučio apygardos partizanų paminklui, turėtume pabaigti šiemet“, – BNS sakė Raseinių rajono meras Algirdas Gricius.

Raseinių savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas savo ruožtu teigė, kad ir Seime, ir Vyriausybėje tariantis dėl paminklo Kryžkalnyje visuomet akcentuota, jog jis turi būti baigtas šiemet – per valstybės atkūrimo šimtmetį.

Anot mero, pagrindiniai memorialo statybos darbai jau atlikti, bet reikia padaryti apdailą, įrengti laiptus, privažiavimą, sutvarkyti aplinką.

„Betoninė dalis pastatyta. Sakyčiau dalis grubių statybinių darbų jau atlikta. Nėra laiptų, privažiavimas nesutvarkytas, apdaila nesutvarkyta, apšvietimas“, – vardijo meras.

„Tačiau yra tam tikrų bet. (...) Projekte yra tam tikrų kabliukų, neišspręstų dalykų“, – savo ruožtu teigė R. Ačas.

„Pavyzdžiui, pirminiame variante aplink paminklą yra daug plokščių, o jose turėjo būti iškaltos pavardės. Turime Genocido centro patvirtintą sąrašą. Tačiau dabar atsirado tokių minčių, kad nesvarbu, jog Genocido centras patvirtino pavardes, bet viešai jas paskelbus, gali atsirasti pavardžių, kurios sukels abejonių visuomenėje. Dabar yra autorės pageidavimas, kad kiekviena pavardė būtų ant atskiros plokštelės, kad reikalui esant ją būtų galima pakeisti. (...) Turime pakoreguoti sąmatas, pasiskaičiuoti ir skelbti konkurso sąlygas“, – dėstė administracijos vadovas.

Pasak jo, jeigu niekas neskųs konkurso rezultatų, memorialas galėtų būti baigtas rudeniop.

Kryžkalnyje statoma 15 metrų aukščio varpinė-koplyčia su vitražais, kryžiumi. Šalia bus įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Į memorialą turi vesti laiptai.

Koplyčios vidinėje erdvėje, ant santvarų numatoma pakabinti keletą varpų, jais  skambinti galės atvykę lankytojai ir pagerbti laisvės kovotojų atminimą.

Trijų siaurų vertikalių ertmių viršutinėse dalyse turi būti sumontuoti luitinio vitražo erdviniai fragmentai. Lauko koplyčia projektuojama be durų ir be langų, monumento vertikales išryškins naktinio apšvietimo prožektoriai.

Memorialui numatyta vieta ant kalniuko, šalia pagrindinių kelių, todėl manoma, kad paminklas bus puikiai matomas ir lengvai pasiekiamas. Įrengus vakarinį paminklo apšvietimą tikimasi sukurti papildomą estetinį akcentą, teigia savivaldybė.

Teritorija aplink koplyčią-varpinę turėtų būti apsodinta kalninėmis pušimis.

Visuomeninė organizacija Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga renka pinigus, kad šalia minėto memorialo būtų pastatytas ir paminklas visiems Lietuvos partizanams. Tam tikslui Kryžkalnyje įsigytas didelis sklypas.

Tačiau pasak Raseinių mero, dėl šio projekto jokių sprendimų dar nėra priimta.

„Su ministru pirmininku buvome suderinę, kad užbaigiame šitą objektą (memorialą Kęstučio apygardos partizanams – BNS), kuris prieš daugelį metų buvo pradėtas, o perspektyvoje galbūt bus vystomas ir visas kompleksas“, – BNS sakė A. Gricius.

R. Ačas nuogąstauja, kad Kęstučio apygardos partizanams memorialo vaizdą gali gadinti šalia esantis sklypas.

„Kad bus labai negražiai, tai yra faktas. Turėsime trečdalį kalno, kuris nukreiptas į Klaipėdą ir priklauso savivaldybei, jis bus sutvarkytas, bet už dešimties žingsnių nuo šito paminklo turėsime apleistą teritoriją su lietaus išplautu taku, išmaurotu automobilių, ir turėsime griuveną (buvusio paminklo liekanas – BNS). Čia bus tas pat, kas ateiti į puotą su ilga gražia suknele ir kaliošais“, – teigė R. Ačas.

„Mes esame ir už antrą paminklą, bet tik baigus pirmąjį paminklą, kad neįsiveltume į dviejų paminklų statymą“, – pabrėžė administracijos vadovas.

1944 metais Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, kilo partizaninis pasipriešinimas. Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų.

Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė
2023.02.09 12:07

Netikėtumas Seime – griūva Lietuvos regionų frakcija

atnaujinta 12.47