Lietuvoje

2018.03.02 16:44

Vilniaus arkivyskupas G. Grušas: kunigas K. Ralys galėjo būti lytiškai išnaudojamas klieriko

Lauryna Vireliūnaitė, 15min.lt2018.03.02 16:44

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas penktadienį paskelbė, kad kunigas Kęstutis Ralys, būdamas 12 metų vaikas, galėjo būti lytiškai išnaudojamas klieriko Vlado Petraičio, kuris jau yra miręs. Arkivyskupas kvietė prievartą patyrusius asmenis apie tai pranešti ne tik dvasininkams, bet ir teisėsaugai. Šiame tyrime daugiau aukų nebuvo nustatyta.

K. Ralys prieš beveik dvejus metus nurodė, kad būdamas maždaug 12 metų, patyrė klieriko Vlado Petraičio seksualinę prievartą.

„Išvadoje teigiama, kad yra pagrindo manyti, kad seksualinio išnaudojimo atvejų galimai būta kunigo Kęstučio Ralio nepilnametystėje. Pareiškime lytiniu išnaudojimu kaltinamas Vladas Petraitis yra miręs, joks trečiasis asmuo nepaliudijo ir tiesiogiai nepatvirtino kaltinančio teiginio, nors buvo išsakyta nuomonė, kad taip galėjo būti“, – penktadienį dvejus metus trukusio tyrimo išvadą pristatė Vilniaus arkivyskupas.

Jo teigimu, kiti asmenys, kurie buvo nurodyti kaip galimai patyrę seksualinį išnaudojimą, to nepatvirtino.

Tačiau, pasak arkivyskupo, surinkti duomenys leidžia turėti moralinį tikrumą, tai yra daryti išvadą, kad buvo lytinio išnaudojimo faktas.

G. Grušas pabrėžė, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą, šiam nusikaltimui jau yra suėjusi senatis, o atsižvelgdamas, kad kaltinamasis – miręs, jis priėmęs sprendimą užbaigti tyrimą.

„Kunigui Kęstučiui nuo tyrimo pradžios siūlyta ir siūloma profesionali psichoterapinė pagalba, kurios išlaidas įsipareigoja padengti arkivyskupija“, – pabrėžė jis.

Anot arkivyskupo, komisiją sudarė tyrėjas, teisininkas ir du psichologai. Pagal surinktą medžiagą, kaltinamas V. Petraitis Kauno Kunigų seminarijos nebaigė, nes iš jos po pirmojo kurso buvo pašalintas. Vėliau, ne Lietuvos vyskupo įšventintas kunigu, dirbo Baltarusijoje, o 2012 metais mirė. Iš 21 asmens, kurie įvardinti kaip galimi liudininkai, 9 yra mirę, 2 atsisakė liudyti, teigdami, kad apie tai nieko nežino, 7 asmenų komisijai rasti apskritai nepavyko. Tad iš viso be paties kunigo K. Ralio buvo apklausti 3 žmonės. Papildomos informacijos iš vyskupijos Baltarusijoje negauta, nors į ją tyrėjai kreipėsi.

Tyrimas vyko dvejus metus

„K. Ralys pagalbos ieškojo jau seniai, jis ne kartą yra užsiminęs, kad vaikystėje yra patyręs seksualinį išnaudojimą (...) Vienintelė galima reakcija į vaikų seksualinį išnaudojimą – šį skausmingą reiškinį, yra sąžiningai ieškoti tiesos ir teisingumo. Seksualinę prievartą prieš vaikus Bažnyčia laiko sunkia nuodėme, reikalaujančia vienareikšmiškai drausminėmis priemonėmis reaguoti į asmenis, pripažintus padarius tokias veikas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Grušas.

Klausiamas, kodėl tyrimas pradėtas tik užpernai, kai tuo tarpu kunigas K. Ralys apie patirtą prievartą su Bažnyčios atstovais yra kalbėjęs dar prieš gerą dešimtmetį, Vilniaus arkivyskupas pabrėžė niekuomet neraginęs kunigo nutilti.

„Iš mano pusės niekuomet nebuvo raginimo nutilti – nežinau, ką kiti sakė. Kiek susidarė įspūdis, jis buvo ragintas ir ne vieno ir ne dviejų žmonių, kuriuos mini, kad jis teiktų raštišką skundą, kad galėtų ištirti tą reikalą“, – tikino jis.

G. Grušo teigimu, nors tyrimo metu daugiau aukų nenustatyta, tačiau ir vienas atvejis yra per daug.

Tyrimas pradėtas 2016 metų balandį, jį atliko G. Grušo sudaryta komisija. G. Grušas sakė nesantis patenkintas, kad tyrimas tiek ilgai užsitęsė. „Tikiuosi, kad ateityje šitie tyrimai daug greičiau bus atliekami“, – tvirtino jis.

Anot arkivyskupo, šiuo metu būtina padaryti taip, kad daugiau tokių atvejų nebūtų.

Paklaustas, kiek dar atlieka tyrimų, G. Grušas teigė, kad tai yra pirmas Lietuvoje padarytas tyrimas, naudojant Vatikano patvirtintas procedūras.

„Apie kitus dabar vykdomus tyrimus neturiu dabar žinių, kad yra (...) Turėjau vieną atvejį Vilniaus arkivyskupijoje, kur buvo kaltinamas kunigas užsienyje, perdavėme šį tyrimą vyskupijai, kuri turėtų tirti, paėmėme liudijimus iš jau suaugusių žmonių“, – teigė jis.

Beje, minėtose gairėse nurodoma, kad procesas pradedamas tik tada, kai gaunamas rašytinis skundas.

BNS nuotr.

Teisininkas Vygantas Malinauskas patikslino, kad raštu privaloma kreiptis, jei nuo įvykio praėję daug laiko, tačiau jei nepilnametis asmuo kam nors užsimena apie tai, kad galėjo patirti seksualinį smurtą, rašytinio skundo nereikia – iškart reaguoti įpareigoja įstatymai.

G. Grušo teigimu, jei žmogus tokią informaciją atskleidžia išpažinties metu, kunigas negali apie tai pranešti, nes privalo saugoti paslaptį.

Tačiau niekas esą dvasininkams nedraudžia paraginti ir padrąsinti kreiptis tiek į Bažnyčios atstovus, tiek į teisėsaugą.

Į spaudos konferenciją buvo kviečiamas ir pats K. Ralys, tačiau atsisakė.

Ko taisyklės neleidžia dvasininkams

Bažnyčia yra patvirtinusi taisykles, kurių privalo laikytis dvasininkai, vienuoliai, savanoriai bendraujantys su nepilnamečiais.

Jose nurodoma, kad esant su nepilnamečiu be pašalinių asmenų, privaloma vengti fizinio kontakto, bendraujant su socialiai remtinais vaikais, privaloma turėti ne tik tėvų ar globėjų raštišką leidimą, bet ir ordinaro leidimą.

Vykstant į keliones su vaikais, į jas privalo vykti suaugusių pasauliečių.

„Įvertinus ypatingą nepilnamečių prisirišimą prie suaugusių autoritetų, vadovaujančių asmenų, kurie jiems užtikrina pasitikėjimą ir saugumą, reikia itin vengti per didelio emocinio prisirišimo“, – rašoma gairėse.

Dvasininkams taip pat primenama, kad erotinių ar pornografinių publikacijų ir įrašų laikymas nepilnamečių sielovadai skirtose patalpose yra rimtas nusikaltimas.

BNS nuotr.

Kunigas Gintaras Vitkus pabrėžė, kad popiežiai vyskupams yra nurodę organizuoti prevencijos priemones, 2014 metais įkurta Vaiko teisių komisija Vatikane, kuri kuruoja tokius tyrimus ir ieško galimybių užbėgti už akių panašiems atvejams.

„Pastaraisiais metais atsiranda tik pavieniai pranešimai apie tokius nusikaltimus“, – spaudos konferencijoje teigė jis. Kunigas pridūrė, kad didelis dėmesys skiriamas smurtą patyrusių žmonių gydymui, nes tokios traumos tęsiasi ilgai, be to, dėl šių traumų nukentėjusieji ilgai neatsiveria, nepasakoja apie patirtą prievartą.

„Mes Lietuvoje suprasdami padėties rimtumą, matydami, kiek daug smurto mūsų gyvenime yra, patyčių, suprantame, kad reikia būtinai sutelkti jėgas“, – kalbėjo jis.

Įvardijo skriaudiką

Praėjusiųjų metų balandį „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje rezidentas kunigas Kęstutis Ralys per pamokslą tikinčiųjų bendruomenei atvirai pasakojo apie patirtą lytinę prievartą.

Vėliau internete ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame K. Ralys daugiau papasakojo apie patirtą prievartą. Vaizdo įraše kunigas pasakoja 1975–1978 metais, būdamas 10–12 m. vaikas, jis patarnaudavo mišiose Kelmės klebonijoje.

„Vieną kartą likome nakvoti, aš tame tarpe, ir naktį, šioje klebonijoje, antrame aukšte, vienas kunigas, kuris buvo tuo metu klierikas, kunigas Vladas Petraitis, pakvietęs pasilikti šiame name. Žinoma, įvyko tai, kas skaudžiausia, taigi įvyko tai, kad naktį buvau visapusiškai seksualiai išnaudojamas“, – vaizdo įraše pasakojo jis.

„Apie kunigų luomą galiu pasakyti tiek, kad praėjo daug metų, bet dėl mano istorijos nėra paskambinęs joks vyskupas, nėra paklausęs, kaip sekasi, gal skauda, gal yra kokių įžvalgų. Mūsų visuomenėje trūksta paprasčiausios meilės“, – vėliau LRT RADIJUI yra sakęs kunigas.

„Pirmą kartą apie tai prabilau labai seniai, 2002 m. Pasikalbėjome su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, bet tai ir liko pokalbiu. 2007–2008 m. kalbėjau ir su amžinos atminties vyskupu Juozapu Tunaičiu. Jis paprašė manęs užrašyti šį įvykį, pats buvo atvykęs pas mane pasiimti to rašto. Jis sakė, kad gerai padariau. J. Tunaitis po mano pareiškimo buvo labai sunerimęs. Tačiau ir tai liko tik pokalbiu“, – teigė jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt