Teisingumo ministerijoje dirbanti Rasa Kazėnienė patiria ne tik bausmių atlikimo sistemos įstaigų nepasitenkinimą, bet ir spaudimą pačioje Teisingumo ministerijoje (TM), tai trečiadienį paskelbė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. Pati R. Kazėnienė įvardijo, kad teisingumo viceministras Raimondas Bakšys gesina Kalėjimų departamento auditą ir net vienu metu buvo sustabdęs kreipimąsi į prokurorus dėl pažeidimų, nustatytų Pravieniškių tardymo izoliatoriuje. Viceministras visa tai vadina absurdu.
„Pasipriešinimas buvo ne tik iš Pravieniškių (tardymo izoliatoriaus, kurio auditas jau atliktas – aut.), bet ir iš ministerijos vidaus“, – trečiadienį pareiškė patarėjas.
„Tai yra tikrai didelės įmonės, tikrai didelės sumos, kurios minimos ne tik Kalėjimų departamento kontekste (...) Matome situaciją kuri kartojasi nuolat, automobiliai fiksuojami prie namų, nudaužomos kameros. Gaila, kad susiduriame su situacijomis, kai užtikrinti saugumą yra sudėtinga. Spaudimas jaučiamas ne tik iš verslo grupių, tame tarpe ir politiniai procesai gali kelti nerimą“, – kalbėjo patarėjas.
Jis minėjo TM viceministrą Raimondą Bakšį, kuris, anot S. Malinausko, rodo, jog yra linkęs stabdyti procesus.
Pasak patarėjo, prasidėjus auditams, informacija, kuri turėtų būti slapta, ėmė nutekėti suinteresuotoms pusėmis.
R. Kazėnienė: viceministras sustabdė kreipimąsi į teisėsaugą
„Viceministras manęs nei karto nėra išsikvietęs kaip sistemos žmogaus, kuris pranešė apie korupciją. Yra visiškas vengimas. Buvo strateguojama, kaip man patikrinti kompetenciją, kad manęs neliktų ministerijoje. Kas iniciatorius – neaišku, ten niekas nevyko be reikalo“, – kalbėjo ji. Anot R. Kazėnienės, vienas iš pavyzdžių, kai atliekant auditą buvo susidurta su R. Bakšio pasipriešinimu, buvo atvejis, kai tik pradėjus atlikinėti Pravieniškių pataisos namų auditą ir aptikus didelę žalą valstybei, buvo norima iškart kreiptis į teisėsaugą, kad būtų pradėtas tyrimas.
„Tai buvo akivaizdžiai sustabdyta ne ministrės, bet būtent jo iniciatyva. Ir tuo metu mes tikrai įjungėme stabdį, tęsėme auditą toliau, kai tuo tarpu Pravieniškių pataisos namai rengė sau dirvą tam, kad galėtų šiek tiek sušvelninti visas aplinkybes. Žinojo mūsų ketinimus, kai mes buvome sustabdytos tuo metu, kai galėjome maksimaliai pareikalauti atsakomybės“, – pasakojo ji. R. Kazėnienės teigimu, tuomet į teisėsaugą kreiptasi su vyriausybės pagalba. „Buvo skatinama kuo mažiau viešinti, kad kuo mažiau išeitų šito „brudo“, – pasakojo ji.
R. Kazėnienė taip pat pridūrė, kad ministerijoje jos atžvilgiu plaukia pareiškimai, esą ji tokiu būdu sau kloja kelią tapti politike, kad jai reikia pareigų: „Galiu atsakingai pareikšti, kad nei aš eisiu į politiką, nei turiu interesą, nei man reikia pareigų, nei man reikia nieko. Man reikia teisybės ir kad visa tai neužgestų, ir kad nelikčiau šioje situacijoje korupcinėje kraštutiniu asmeniu.“
Apie savo planus tapti politike ji esą girdėjo iš to paties viceministro. „Tai buvo keturių asmenų susirinkimas, ir mes atėjome su labai rimtu ketinimu čia ir dabar kreiptis į teisėsaugą, nes mes surinkome pakankamai daug duomenų, ir tai buvo užgesinta tikra ta žodžio prasme. Tada aš supratau, kad va čia jau yra politika, čia yra strategija, tada mes pamatėme pasekmes viso to, jog buvo galimai stengiamasi ir klastoti dokumentus, dėl ko mes kreipėmės į prokuratūrą ir visa kita, – sakė ji. – Jei atvirai, tai atvirai.
Didžiąją dalį – milijono eurų žalą, rastą Pravieniškių pataisos namuose, pasirašė ne ministrė savo kreipimusi į Generalinę prokuratūrą, pasirašė vedėja, kuri turėjo tiek daug drąsos savyje pasipriešinti ir palikti ministerijos pačius aukščiausius vadus ir pasirašyti savo parašu, priduoti dokumentus į teisėsaugą. Tai ką reiškia? Reiškia, kad jeigu ne mes, ne mūsų drąsa ir ne vyriausybės nuolatinis kontaktavimas ir palaikymas, visa tai būtų subliuškę pirminiame etape.“
Paklausta, koks galėtų būti viceministro suinteresuotumas, R. Kazėnienė pripažino, jog dar per trumpai yra šioje terpėje, tad apie ryšius ji negalinti kalbėti – tokie dalykai jai naujovė. S. Malinauskas pabrėžė, kad aptikus nusikalstamas veikas, privaloma iškart kreiptis į teisėsaugą, o institucijų, kuriose aptikti pažeidimai, vadovai turi būti nušalinti. Tačiau Kalėjimų departamento audito atveju nieko panašaus nevyko.
„Ministras ar viceministras privalo pradėti tarnybinius tyrimus, jei kažkokie įtarimai krenta ant pataisos namų (...) Jūs įsivaizduokite, situacija: vyksta tyrimas, apie tai jau viešai pranešta, plaukia darbuotojų skundai, kai kurie iš jų yra anoniminiai su vardais ir pavardėmis, o nenušalintas vadovas dar vadovauja kurį laiką, ir renka informaciją, kuri naudojama vėliau galimai teisminiuose procesuose dėl to, kad jis laiku nenušalinamas. Tą nušalinimą turėtų daryti arba viceministras, arba ministrė“, – teigė S. Malinauskas. Jo teigimu, teko klausti, kodėl tie sprendimai nedaromi, ir tik po to jie būdavo padaromi.
BNS nuotr.
R. Bakšys: kažkoks absurdas
Išgirdęs, kad premjero patarėjas paminėjo jo pavardę kalbėdamas apie stabdomus procesus, R. Bakšys buvo labai nustebęs. „Kažkoks absurdas. Reikia pažymėti, kad auditas tarnybai betarpiškai atskaitingas ministrei ir viceministras šioje vietoje nei įtakos, nei jokių veiksmų neturi galimybės daryti“, – 15min kalbėjo R. Bakšys. Jis tikino esantis patenkintas vykdomais auditais, jie kaip tik padeda pertvarkant kalėjimų sistemą, jau dabar jų dėka pradėta Kalėjimų departamento viešųjų pirkimų pertvarka ir centralizavimas, taip užkardant korupciją.
R. Bakšiui buvo sunku suprasti ir R. Kazėnienės išsakytą kritiką apie vengimą bendrauti. „Su ja bendrauta, taip pat su ja buvo šnekėta, kad jei reikia kažkokios pagalbos, jei yra kokie trukdžiai, jei reikia, ji visada gali kreiptis. Kitas dalykas, auditas, kad išliktų nepriklausomas, tiesiogiai atsiskaito ministrei.
Viceministras negali nei raginti, nei nukreipti, nei dar kažką daryti. O ką jau pateikia išvadose, mano, kaip atsakingos srities viceministrui, tada aš imuosi priemonių įgyvendinti. Jei pradėsiu kviestis R. Kazėnienę ar jos viršininkę, gal tada būtų suprantama, kad aš bandau daryti įtaką auditui. Kaip tada būtų?“ – sako viceministras. Pašnekovas pažymėjo, kad su R. Kazėniene kalbėjo apie trukdžius Pravieniškėse, kai nebuvo norima perduoti dokumentų.
„Būtent tada buvo šneka su jomis, kad joms reikia kažkokios pagalbos, joms trukdoma atlikti tiesioginį darbą, nedelsiant mane informuoti ir imsimės priemonių. Šnekėjom teisingam kontekste, o dabar išvirsta, kad nebendrauju, ir dar stabdau procesus. Net apmaudu klausyti, dabar padarėme tiek esminių darbų Kalėjimų sistemų pertvarkoje ir išgirst tokius priekaištus, kad kažką lyg aš trukdau. Labai keista, labai keista“, – sako R. Bakšys.
Kalbėdamas apie galbūt nutekėjusią informaciją suinteresuotiems verslininkams, viceministras sakė, kad tik gavęs informaciją apie tokį atvejį nedelsiant būtų pradėjęs tarnybinį patikrinimą. „Audito informaciją valdo auditoriai, aš ja nedisponuoju, ministrė audito išvadą gauna tada, kai jis baigtas ir priima atitinkamus sprendimus“, – sako jis.
Minimos Santaros klinikų skandalo bendrovės
Teisingumo ministerijos Audito skyriaus vadovė Dorita Visalgienė trumpai papasakojo apie Kalėjimų departamento audito metu aptiktus dalykus. Anot jos, auditorius nustebino tai, kad įkalinimo įstaigos tiekėjais renkasi įmones, kurios yra baustos už korupciją.
„Aptikome sutarčių dėl tam tikrų paslaugų, ir pamatėme, kad staiga kilo poreikis tokias pat paslaugas pirkti iš kitų bendrovių. Aptikome tokių sandorių, kurių pavadinti racionaliais negalime, sprendimai avansu apmokėti labai dideles sumas. Sutartys turi būti įgyvendinamos per pusmetį, bet įgyvendinamos kelis metus, kai kurios iki šiol iki galo nėra įgyvendintos“, – audito metu aptiktus dalykus vardijo ji.
Anot D. Visalgienė, sutartys sudarytos su tomis pačiomis bendrovėmis, kurios yra minimos Santaros klinikų skandale.
BNS nuotr.
Mašinoje rado įtartiną daiktą
Kaip pranešė BNS, policija antradienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto informacijos apie R. Kazėnienė rinkimo.
R. Kazėnienės vyras į policiją kreipėsi sekmadienį, kai pastebėjo iš po jos automobilio iškritusį įtartiną daiktą. Pareigūnės teigimu, per juodą daiktą ėjo elektros srovė, jis turėjo laidą ir mygtuką.
„Jis mums sukėlė įtarimų, nes tai buvo ne vienintelė keista aplinkybė“, – kalbėjo R. Kazėnienė.
„Namuose esanti kamera, kuri fiksavo mano ir vyro automobilių stovėjimo vietą, vasario 17 dieną 2 valandą nakties nustojo įrašinėti ir galimai buvo „nulaužta“ nuotoliniu būdu, nes visos kitos kieme buvusios kameros veikė“, – pridūrė ji.
Pernai pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi R. Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas.
Vasarą R. Kazėnienei apie pažeidimus izoliatoriuje Kaune pranešus antrą kartą, tai įsiūbavo patikrinimus ir kitose bausmių vykdymo įstaigose.
Bendrovė „Niklita“ šiuo metu Kauno apylinkės teisme bylinėjasi su R. Kazėniene dėl galimo garbės ir orumo pažeidimo. Ši įmonė figūruoja patikrinimų kalėjimų sistemoje išvadose. Sausį skelbta, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, Kauno apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, taigi atmetė „Niklitos“ ir jos akcininko ieškinį.
R. Kazėnienė spėja, kad jai gali būti daromas spaudimas dėl jos darbo.
„Vienareikšmiškai tai yra dėl mano darbo, daug galvų neteko savo darbo vietų, neteko tų pasisavinimo šaltinių“, – sakė pareigūnė.
