Lietuvoje

2018.02.22 16:51

Seimo komisijos LRT veiklai tirti nariai iki šiol nėra perskaitę jiems teiktos audito ataskaitos

Seimo komisija LRT veiklai tirti iš kai kurių institucijų jau gavo atsakymus į savo paklausimus, tačiau ketvirtadienį vykusiame posėdyje komisijos vadovas Arvydas Nekrošius jų paviešinti negalėjo. Tam bus surengtas slaptas posėdis. Slapto posėdžio prašė ir LRT Administracinės komisijos pirmininkas Tadas Šarapovas, kad galėtų komisijos nariams pateikti protokolus, kurių informacija nėra vieša. Tiesa, apklausiant T. Šarapovą, paaiškėjo, kad komisijoje dirbantys parlamentarai nėra susipažinę su LRT veiklos audito ataskaita ir jo išvadomis.

Ilgiausiai ketvirtadienį ant apklausiamų asmenų kėdės teko sėdėti LRT Administracinės komisijos vadovui T. Šarapovui.

Jam prireikė išsamiai aiškinti, kaip dirba jo vadovaujama komisija, kokia veikla numatyta jos nuostatuose, kiek kartų per metus renkasi į posėdžius, kas jai teikia paklausimus, ką ji atsako paklausėjams.

Komisijos nariams atrodė, kad būtent LRT Administracinė komisija tiria, kaip panaudojami finansai, kaip sudaromos programos bei kaip vyksta konkursai laidoms pirkti.

T. Šarapovui teko išaiškinti, kad Administracinė komisija teikia rekomendacijas vienais ar kitais klausimais, jei į ją kreipiasi LRT taryba arba generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.

Komisijos nariui konservatoriui Andriui Navickui rūpėjo sužinoti, kas yra LRT Administracinės komisijos viršininkas. „Mes esame atskaitingi LRT tarybai. Ji sudaro komisijos nuostatus ir veiklos principus“, – atsakė T. Šarapovas.

Tačiau A. Navickui ir kitiems komisijos nariams vis tiek buvo neaišku, kaip veikia Administracinė komisija.

„Komisija yra papildomos kompetencijos įrankis. Mes nesame įgalioti kontroliuoti nei LRT tarybos, nei LRT administracijos“, – tikino T. Šarapovas, nors ir Agnei Širinskienei, ir Rimui Andrikiui, ir A. Navickui atrodė, kad Administracinė komisija turėtų veikti kaip LRT prievaizdas.

T. Šarapovas, BNS nuotr.

T. Šarapovas komisijos nariams priminė, kad išsamūs LRT veiklos auditai buvo atlikti 2015 m. ir 2016 m. Kai jis paklausė, kas iš komisijos narių susipažino su auditų išvadomis, išgirdo tik A. Navicko atsakymą, kad jis pavartęs auditų medžiagą.

A. Širinskienė užjautė T. Šarapovą, kad jis, anot politikės, yra situacijos įkaitas, ir dar bandė aiškintis, ar jo vadovaujama komisija yra vertinusi LRT investicijas ar santykius su bankais. Seimo narei taip pat rūpėjo sužinoti, ar teisingos jos turimos žinios, esą LRT jau pasisamdė kažkokius advokatus, kurie įvertintų jos sudarytas sutartis su prodiuseriais.

T. Šarapovas tvirtino, kad tokių paklausimų jo komisija nėra gavusi.

Po ilgo T. Šarapovo klausinėjimo, komisijai informaciją pateikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Nors jis parlamentaru dirba tik pirmą kadenciją, komisija jo prašė pateikti informaciją, kodėl ankstesnių kadencijų Seimai LRT veiklos ataskaitų nesvarstydavo plenariniuose posėdžiuose.

Jis žinias rinko iš Seimo seniūnų sueigų protokolų. Juose radęs informaciją, kad iki 2007 m. Seimo vadovai nematę reikalo, kad LRT veiklos ataskaitos būtų svarstomos plenariniuose posėdžiuose. 2010–2012 m., pasak E. Jovaišos, buvo nuspręsta taip pat plenariniuose posėdžiuose ataskaitų nesvarstyti, jei tam nėra reikalo.

Labiausiai ketvirtadienį komisijos posėdyje buvo laukiamas „valstiečių“ lyderis, Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis. Jo ypač laukė konservatorius A. Navickas, dar prieš posėdį teiraudamasis, ar tikrai pakviestas R. Karbauskis.

Pastarasis išklausė visą komisijos posėdį, o, suteikus jam žodį, pranešė atnešęs tą pačią medžiagą, kurią jau buvo paviešinęs per savo garsiąją spaudos konferenciją. Pasirodo, tą medžiagą komisija, kaip ir visi Seimo nariai, buvo gavusi anksčiau.

R. Karbauskis, BNS nuotr.

R. Karbauskis vėl piktinosi iš LRT gautais dokumentais ir aiškino komisijai, kaip jie netvarkingai buvo pateikti, kokie padriki. Tačiau ir pagal juos jam pavykę išsiaiškinti, esą LRT netvarkingai sudarinėjamos sutartys ir labai daug mokama atlikėjams, pasirodantiems per LRT organizuojamus renginius. Komisijai gautus LRT dokumentus R. Karbauskis nurodė skaityti pagal jo sudarytą numeraciją.

„Valstiečių“ lyderis stebėjosi, kad visiems LRT 60-mečiui skirtame koncerte dalyvavusiems atlikėjams buvo sumokėta net 18 tūkst. eurų. Tiek esą siekia kažkokios ligoninės biudžetas, tačiau kurios – nepatikslino.

Labiausiai R. Karbauskis kritikavo LRT pirkimus, kai buvo įsigyjamos kilnojamosios televizijos stotys ir vaizdo kameros. Jis aiškino gavęs privataus asmens tyrimą (kas yra tas asmuo, neįvardijo), kuriuo remiantis neva galima būtų teigti, kad konkursas šiai įrangai įsigyti buvęs neskaidrus.

Komisijos LTR veiklai tirti posėdyje ketvirtadienį dalyvavo tik septyni jos nariai iš vienuolikos. Du nariai nepaskirti, nes komisijos veikloje atsisakė dalyvauti liberalai ir socialdemokratai. Tačiau nerimauti dėl posėdžio teisėtumo nebuvo pagrindo, nes septynių narių kvorumui pakanka.