Lietuvoje

2018.02.23 15:24

Prezidentė įvardijo, kurie klausimai Europos vadovų susitikime svarbiausi Lietuvai

Europos Vadovų Tarybos susitikime Lietuvai svarbus struktūrinių fondų klausimas, nes mūsų išvystymo lygis viršija 75 proc. Europos išsivystymo vidurkio, o tai reiškia, kad kyla šiokių tokių praradimų rizika, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. O esminiai mūsų šaliai klausimai, pabrėžia ji, – vietų Europos Parlamente paskirstymas ir komisarų skaičiaus išsaugojimas.

Pagrindinis klausimas – finansinė perspektyva

Europos Vadovų Tarybos susitikime vienas esminių klausimų bus artimiausių septynerių metų finansinė perspektyva, bet tai – tik preliminarios diskusijos, apsikeitimas nuomonėmis, nes Taryba neformali, teigia D. Grybauskaitė.

„Taryboje kalbėsime ir apie būsimą institucinę Europos sanklodą, Europos Parlamento struktūras. Taigi dabar svarbu, kokie bus pirmieji signalai“, – pastebi šalies vadovė.

Ji priduria, kad šalys, kaip visada, pasidalija į dvi grupes – vienos moka į Europos biudžetą, kitos kol kas gauna daugiau nei sumoka, o mūsų įmokamas euras Lietuvai atneša net 5 eurus.

„Kol kas skirtumas tarp mūsų galimybių, išsivystymo ir poreikių išlieka, todėl kartu su kitomis dviem Baltijos šalimis jau suderinome preliminarias pozicijas, kokios grupės problemų mums aktualios, pasirašėme ir išdalijome laišką Europos struktūrų vadovams, kai per Vasario 16-osios šventes lankėsi Donaldas Tuskas ir Jeanas-Claude`as Junckeris“, – sako D. Grybauskaitė.

Anot jos, svarbus išmokų žemdirbiams klausimas, todėl visos trys šalys sieks kiek galima didesnių išmokų ir bus mėginama jas suvienodinti (kas jau seniai buvo žadėta).

„Taip pat svarbu struktūriniai fondai, nes bent jau Lietuvos ir Estijos išvystymo lygis viršija 75 proc. Europos išsivystymo vidurkio, o tai reiškia, kad kyla šiokių tokių praradimų rizika“, – neslepia prezidentė.

Specifinė Lietuvos problema – Ignalinos AE

Be jokios abejonės, priduria ji, mums visiems, ypač Lietuvai, labai svarbios strateginės jungtys, tarkim, elektros tinklų sinchronizacija su Europa per Lenkiją, „Rail Baltica“, dujotiekiai ir kitos.

O specifinė Lietuvos problema, primena D. Grybauskaitė, – Ignalinos atominės elektrinės uždarymas: „Jau kalbėjausi su J.-C. Junckeriu, kuris yra patyręs ES vadovas ir puikiai atsimena, kad yra toks mūsų įsipareigojimas. Žinoma, tikimės, kad tam tikras finansavimas taip pat bus numatytas.“

Turime daug problemų, neslepia prezidentė, nes yra didelė tikimybė, kad 2021 m. Jungtinė Karalystė jau bus pasitraukusi iš ES.

„Tai reiškia, kad apie 10 proc. mažėja biudžetas, o iššūkių atsiranda daugiau. Šalys, spręsdamos problemas (tarp kurių ir bendra gynybos politika, ir migracijos klausimai), nori europinių lėšų, todėl svarbu subalansuoti biudžetą – padidinti, perskirstyti ar kažką sumažinti. Šie bendri pradiniai pokalbiai sukels labai daug klausimų – ko gero, gerokai daugiau, negu įmanoma rasti atsakymų“, – kalba D. Grybauskaitė.

Planai dėl ES institucijų reformos

Paklausta, kokie Briuselio planai ir kokios pozicijos laikosi Lietuva dėl ES institucijų reformos, prezidentė sako, kad kol kas yra tik Europos Komisijos pasiūlymai, šiek tiek diskusijų buvo ir EP. Pavyzdžiui, EP jau pasisakė, kaip panaudoti Jungtinei Karalystei jame priklausančias 73 vietas.

„Mes labai pritarėme pozicijai, kad per 40 pozicijų būtų paliktos kaip rezervas, o kitos – perskirstytos visoms šalis. Ateityje bus kalbama dėl komisarų skaičiaus – ar visos šalys išlaikys komisarus, ar bus grupuojama. Žinoma, mes palaikome poziciją, kad visos šalys, nepriklausomai nuo dydžio, išlaikytų komisarų skaičių“, – pabrėžia D. Grybauskaitė.

Taigi, sako ji, diskusijos gali užimti daug laiko, bet mums svarbiausi esminiai klausimai – vietų EP paskirstymas ir komisarų skaičiaus išsaugojimas.