Lietuvoje

2018.02.20 15:20

Pristatys pirmąjį elektroninį vadovėlį šalies istorijoje

LRT.lt 2018.02.20 15:20

Elektroninio švietimo grupė „TAMO“ mokykloms sukūrė naujos kartos mokymo priemonę –nuo šio rudens šalies penktokai turės galimybę mokytis iš pirmojo šalies istorijoje elektroninio vadovėlio, teigiama pranešime spaudai.

Pirmieji elektroniniai vadovėliai „EMA pamokos“ skirti 5 klasės matematikos bei gamtos ir žmogaus dalykams. Jie bus integruojami kartu su 3 metus mokyklose naudojamomis pratybomis – elektronine mokymosi aplinka EMA. Ateinančiais metais planuojama „EMA pamokas“ sukurti ir kitų klasių mokiniams.

Anot „TAMO“ akcininko Mindaugo Mizaro, didžiausias elektroninių priemonių švietime privalumas – galimybė individualizuoti mokymą.

„Į mokyklas ateina labai skirtingų lygių vaikai, o mokytojai neišvengiamai daugiau laiko skiria tiems, kuriems mokytis sekasi sunkiau. Individualizuotas ugdymas tai išsprendžia, padėdamas atpažinti ir plėtoti asmenines vaikų savybes bei gebėjimus. Žinoma, pasiekti, kad visa klasė mokytųsi tolygiai, yra labai sudėtinga užduotis, tačiau elektroninės priemonės gali padėti ją įgyvendinti“, – dėsto M. Mizaras.

Pasak jo, ne mažiau svarbu, kad elektroninėje aplinkoje vaikai nekonkuruoja tarpusavyje, jie tobulėja atsispirdami nuo savo ankstesnio rezultato ir mokosi bendradarbiauti. M. Mizaro įsitikinimu, modernus švietimas visų pirma turėtų koncentruotis į aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymą: kūrybiškumą, gebėjimą dirbti komandoje, mokėjimą lavinti savo sugebėjimus, žinių pritaikymą.

Vystant elektroninio vadovėlio projektą, į pagalbą pasitelkta 14 mokytojų bei mokslininkų komanda. Turinys kurtas atsižvelgiant į tai, kaip dirba mokytojas, kaip jam pateiktą informaciją įsisavina elektroninės kartos mokinys. „EMA pamokos“ suskirstytos į tris struktūrines dalis: įvadinę, mokymosi veiklų bei apibendrinančią. Vadovėlyje naudojami sužaidybinimo elementai, tekstas papildytas interaktyviais objektais.

Mokytojas, dirbdamas su elektroniniu vadovėliu, galės koreguoti informacijos eiliškumą, papildyti ją, o mokinys – realiuoju laiku stebėti ir įvertinti savo progresą. Anot M. Mizaro, būtų neteisinga manyti, kad technologijos švietimo srityje sukels revoliuciją. Modernėjimo procesą būtų daug logiškiau vadinti lėta evoliucija.