Lietuvoje

2018.02.20 20:10

Šiluvos trispalvio namo šeimininkas ilgisi į Ispaniją emigravusios dukters

Rūta Kupetytė, Edvardas Kubilius, LRT RADIJAS, LRT.lt2018.02.20 20:10

Neseniai iš Raseinių į Šiluvą persikėlusio gyventi buvusio policininko 67-erių Antano Beržinsko namas lietuviškos trispalvės vėliavos spalvomis šviečia iš tolo. Prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį kaimynams ir į Šiluvą užsukantiems žmonėms atrodė, kad galbūt naujakurys specialiai šiai progai taip nusidažė namą. O kaip yra iš tiesų?    

„Jau kai dažėm namą, seniūnas buvo į tai atkreipęs dėmesį“, – šyptelėjo A. Beržinskas, pasitikdamas LRT RADIJO žurnalistus Rūta Kupetytę ir Edvardą Kubilių, keliaujančius po Lietuvą.

Vis dėlto namas trispalvės spalvų – ne dėl šventės, o dėl to, kad tiesiog nebaigtas remontas: „Namas buvo geltonos spalvos, o [perdažyti] pasirinkom žaliai ir vyšnios spalva.“   

Miestelio centre įsigytą namą jis pertvarko ir remontuoja savarankiškai, tik didesniems darbams samdosi profesionalius meistrus, o pavasarį pagalbos prašys Raseiniuose gyvenančio žento.

Ilgai gyvenęs Raseinių daugiabučiame name, išėjęs į pensiją, A. Beržinskas nusprendė Šiluvoje įsigyti nedidelį namuką: „Šiluvos kapinėse palaidoti mano tėvai. Kadangi vienas gyvenu, tai ir man tas pareigas teks atlikti čia.“

A. Beržinskas prisipažino, kad apsigyvenęs Šiluvoje jaučiąs šios miestelio stebuklingą galią. Netoli jo namų – Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje, pastatytoje 18 a. viduryje, saugomas stebuklais garsėjantis Marijos paveikslas. Jis minimas nuo 1646 m., o 1786 m. buvo kanonizuotas.     

Per atlaidus ir kitas religines šventes į Šiluvą suplūsta tūkstančiai maldininkų iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių.

Tačiau toks turistų antplūdis, pasak A. Beržinsko, miestelio gyvenimą pagyvina tik laikinai, todėl žmonėms darbo tenka ieškoti didesniuose aplinkiniuose miestuose – Raseiniuose, Kelmėje, Tytuvėnuose.

Jis, nors ir turi rimtų sveikatos problemų, kol kas finansinių problemų nejaučia, nes gauna dvi pensijas – pareigūno ir socialinę.

Tiesa, prieš metus gimę anūkės dvynės paskatino šiluviškį įsigyti ožką, nes jis labai norėjęs, kad mergaitės gertų ekologišką, nealergizuojantį ožkos pieną: „Dar turiu ir triušių, bet tai – ne prisidūrimas prie pensijos. Atvirkščiai – tik daugiau išlaidų. Jei būtų kur nupirkti ožkos pieno, tai būtų geriau nupirkti. Juk to pieno – pusantro litro per dieną, tai ir parduoti nėra ko. Tik dėl anūkių ožką auginu, bet viena negeria to pieno.“

A. Beržinskas džiaugiasi, kad jauniausia dukra su šeima gyvena Raseiniuose ir gali jį dažnai su dukrelėmis ir vyru aplankyti.

Dėl vyresnės dukters, jau dešimtmetį gyvenančios Ispanijoje ir ten įkūrusios kavinę, jis jaučia apmaudą: „Galėjo būti čia, Lietuvoje, bet kad mūsų ta politika... Buvo įstojusi į Policijos akademiją, mokėsi dešimtukais, tačiau iš penkių šimtų studentų liko tik septyniasdešimt. Ir tie septyniasdešimt, senoviškai šnekant, pasiliko pagal protekciją. Todėl dukra nusivylusi išvažiavo į Ispaniją. Dabar jau būtų buvusi tvirta, gera policininkė.“

A. Beržinskas prisipažino, kad kartais net pats save kaltina dėl dukters emigravimo – gal ką nors, kaip tėvas, ne taip daręs?

„O ką aš galėjau padaryti, kad po metų dukra turėjo palikti mokslus, gavusi tik diplomą, kad metus mokėsi. Dabar jau Ispanijoje įsikūrusi. Aš buvau vieną kartą nuvažiavęs. Dabar jau nebegaliu važinėti, nes sveikata nebeleidžia. O būtų gerai. Ten ir klimatas man tinkamas, ir kainos mažesnės. Dukra, grįžusi namo, stebisi, kiek čia viskas kainuoja. Va matot, kaip su tais gyvenimais. Bet, manau, nieko blogo, kad žmonės išvažiuoja. Išmoksta kalbų, pamato pasaulį. Visais laikais važiavo ir važiuos“, – dalijosi savo gyvenimiškomis įžvalgomis A. Beržinskas.

Kalbėdamas apie šiandienos Lietuvą, jis apgailestavo, kad nė vienai valdžiai iki šiol nepavyko pažaboti korupcijos.

„Mažų žmogelių korupcija valstybei nepavojinga, bet kai korumpuoti aukšti politikai, kai už milijonus jiems nėra jokios atsakomybės ir dar iš darbo nenori išeiti, reikia tampytis po teismus...“ – svarstė A. Beržinskas.

Sveikindamas Lietuvą nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga, jis linkėjo tautiečiams ne laukti malonės iš valdžios, o stengtis daugiau dirbti ir užsidirbti.

„Dabar žmonės įpratę viską gauti lengvai. Ieško visokių neįgalumų, papildomų išmokų... O reikėtų daugiau pastangų įdėti patiems. Ypač – jauniems žmonėms“, – įsitikinęs A. Beržinskas.

LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius aplink Lietuvą keliavo praėjusią savaitę. Visas jų surinktas istorijas rasite čia.

Populiariausi