Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sekmadienio vakarą iš Kirgizijos grįžęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis tramdė emocijas. Jam sunku kalbėti apie draugą ir kolegą Saulių Saukauską, su kuriuo kartu įkopė į Laisvosios Korėjos viršūnę, tačiau leidžiantis įvyko nelaimė – alpinistai nukrito ir Saulius žuvo.
Tai buvo Sauliaus sumanymas, jis norėjo pažymėti Šimtmetį ypatingai – rinktis techniškai sudėtingą ir tikrai aukštą viršūnę Lietuvos valstybės atgavimo dienos proga, pasakojo K. Skrupskelis.
„Planavome lipti šiek tiek vėliau, vasario 15-ąją, bet oras buvo labai palankus, tai lipimą pradėjome vasario 13-ąją. Pats kopimas iki viršūnės trūko apie 16 valandų, užlipę buvome pakankamai pavargę, temo ir pradėjome leidimąsi, kuris teoriškai turėtų būti mažiau sudėtinga dalis už lipimą.
Leidimasis vyko sklandžiai iki vidurio maršruto, praėjom pačią sudėtingiausią vietą, kurio labiausiai ir bijojome tiek lipdami į viršų, tiek leisdamiesi. Apie antrą valandą nakties, aš pirmas buvau nusileidęs virvės atkarpą ir tuo metu, kai įrenginėjau stotį kitam nusileidimui, praėjus 3-4 sekundėms išgirdau Sauliaus klyksmą ir tiesiog Saulius pralėkė pro mane. Tada paskutinį kartą jį mačiau“, – virpančiu balsu kalbėjo Kęstutis.
Žiemą stabiliausia
Jis pripažino, kad tiek jam, tiek Sauliui tai buvo vienas sudėtingiausių kopimų jų gyvenime. „Žiemą kopti į šitą viršūnę pasirinkta todėl, kad sąlygos žiemą yra pačios stabiliausios, nors yra šalta, temperatūra viršija -30 kopimo metu, bet pati uola ir ledas yra stabilus. Nebyra jokios uolos, akmenys, vanduo neteka. Sąlygos techniškai yra sudėtingos, bet stabilios ir lengviau prognozuojamos. Oras kopimo metu buvo tikrai geras. Viršūnėje mes pasimatavome temperatūrą, tai buvo daugiau nei 20 laipsnių šalčio“, – kalbėjo K. Skrupskelis.
Šis kalnas – 4,8 km aukščio, nelaimė įvyko būnant apie 4,5 km aukštyje.
„Sauliui nukritus likau kaboti 400 metrų aukštyje, supratau, kad likau be saugos. Nusprendžiau laukti ryto ir tada leistis. Leidausi sunkiai, nukritau kažkiek, prabudau jau sniege. Koją susilaužiau, kitą susižeidžiau, įtariu, kad smegenų sukrėtimą patyriau. Per artimiausias tris valandas nuropojau iki artimiausio namelio, ten pernakvojau ir tik tada jau leidausi toliau“, – pasakojo K. Skrupskelis.
Tame namelyje nebuvo žmonių, jis nesaugojo nuo šalčio. Šią viršūnę kartu jie pasiekė pirmą kartą, pernai kopė, bet nepasisekė.
K. Skrupskelis sakė, kad Saulius turėjo du vaikus.
Rūpinamasi pargabenimu
Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentė Vilma Tūbutytė spaudos konferencijoje sakė, kad S. Saikausko kūnas buvo nugabentas jau į Biškeką ir pradėta derinti jo pargabenimo į Lietuvą klausimai. Kol kad reikia laiko organizaciniams dalykams, tačiau esą procesas nestringa.
Jos teigimu, Saulius buvo labai aktyvus Alpinizmo bendruomenės narys, dalyvavo visuose renginiuose, prisidėdavo organizuojant čempionatus, ruošė jaunąją kartą, aistrą alpinizmui perduodavo kitiems. „Jis buvo ir vienas pirmųjų mano instruktorių“, – sakė V. Tūbutytė.
Ar alpinistas žuvo krisdamas, kol kas ji teigė pasakyti negalinti – medikų išvadų kol kas nėra.
K. Skrupskelis pirmiausia padėkojo Alpinizmo asociacijai, kuri tarpininkavo tiek išgabenant jį patį, tiek ieškant Sauliaus kūno. Taip pat draudikams už pagalbą, Lietuvos garbės konsului Stasiui Vidugiriui, Kirgizijos Ekstremalių situacijų ministerijai.
V. Tūbutytė sakė, kad alpinistai norėjo pažymėti Šimtmetį ypatingai, kaip ir visų kitų sričių atstovai, ir iškelti tą dieną vėliavas įvairiose viršūnėse. „Tai buvo vienas iš sumanymų“, – teigė ji.
Nesušalti padėjo pasiruošimas
Paklaustas, kas gi jam padėjo nesušalti tą naktį kalnuose, kai laukė ryto, kad galėtų pradėti leistis žemyn, Kęstutis teigė, jog tai buvo pasirengimas tokioms sąlygoms, labai gera apranga ir avalynė. „Pasirinkimas kaboti ant olos dėl saugumo“, – sakė K. Skrupskelis.
Kaip skelbė 15min, penktadienio vakarą Kirgizijos žiniasklaidos priemonėse pasirodė informacija, kad Ala Arčos nacionaliniame parke nuo uolos nuslydo ir į tarpeklį nukrito užsienio turistas. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo lietuvis alpinistas, kopęs į Laisvosios Korėjos viršūnę su kolega.
Leisdamiesi nuo Laisvosios Korėjos kalno jie nukrito. K. Skrupskelis susižalojo koją, tačiau sugebėjo nusigauti iki artimiausios gyvenvietės, iš kur ir buvo išgabentas į Biškeko ligoninę, o vėliau grįžo į Vilnių.
S. Saikausko gelbėtojai ieškojo kelias paras ir tik sekmadienio popietę Lietuvos laiku buvo patvirtinta, kad rastas jo kūnas.
Kelios valandos prieš tragediją Kirgizijoje alpinistai išskleidė Lietuvos vėliavą Laisvosios Korėjos viršūnėje ir siuntė linkėjimus gimtinei, sveikindami ją su valstybės šimtmečiu.
