Lietuvoje

2018.02.18 21:30

30-ies metų senumo Kompartijos direktyvos tinka ir šiandien

Joana Lapėnienė, Marija Gabrienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2018.02.18 21:30

Ponams už raudonų bokštų nelabai patinka ne tik Lietuvos, bet visų Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiai. Apie tai paskelbė Estijos žvalgyba savo ataskaitoje. Tokia pozicija ateina iš praeities. 1986 m. gruodžio 30 d. sovietų Kompartijos centro komiteto posėdžio protokolo su žyma „slaptai“ išrašai turiniu kaip du lašai panašūs į dabar vykdomą Rusijos propagandininkų veiklą. Prieš 32 metus Kompartijos vadai sudarė kompleksinio ideologinio darbo planą, kaip reaguoti į Suomijos valstybės nepriklausomybės 70-metį. Tada Kompartijos šulai nurodė parengti ir įgyvendinti prevencines propagandos priemones, kurios pateiktų jų poziciją dėl Suomijos karo su Rusija.

Sovietų istorikams nurodyta apie šį karą parengti atitinkamus straipsnius, juos skelbti spaudoje, taip pat radijo ir televizijos laidose, šiam darbui pasitelkti ir vadinamuosius „progresyvius“ suomių istorikus. Dabartiniai Kremliaus ideologai atrodo taip, tarsi remtųsi 1986-ųjų Komunistų partijos parengtomis direktyvomis.

Spalį Vladimiro Putino globojami Aleksandro Gorškovo Viešosios diplomatijos fondas ir Rusijos Pabaltijo studijų asociacija Sankt Peterburge organizavo konferenciją, kurios tikslas ne pasidžiaugti kaimynų pasiekimais, o priešingai neigti ir menkinti jų valstybingumą. Su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamas istorikas Aleksandras Diukovas parengė pranešimą, kuriame dėstė, kad 1918 metais „Lietuvos valstybė atsirado kaip Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos projektas, lietuvių nacionalistų kolaboravimo pasekmė su okupacine kaizerine vokiečių administracija“. 

A. Diukovas svarsto, kad dėl šios priežasties neatsitiktinai Lietuvos Nepriklausomybės Aktas rastas Vokietijos diplomatiniame archyve.

Kai šį dokumentą savo rankose laikė profesorius Liudas Mažylis, Kremliaus pozicijos skleidėjai vis tiek negalėjo patikėti tuo, ką mato, portalas rubaltic.ru kūrė savo versijas, perrašinėjo Lietuvos istoriją. 

Kremliaus išlaikomo „Sputnik“ brolis Baltijos šalyse baltnews.lt remdamasis neva lietuvių istorikų išvada rašė, kad „analitikai daro prielaidą, jog žiniasklaidoje išplatinta informacija apie sensacingą radinį – balandžio 1-osios pokštas“.

Tačiau Nepriklausomybės Aktas jau Vilniuje yra prieinamas visuomenei. Seimo narys Arvydas Anušauskas sako, kad rusų pseudoistorikai, neigdami Lietuvos valstybingumą, traukia senas sovietmečio tezes.  

„Dabar egzistuojant Lietuvos valstybei šie teiginiai atrodo pakankamai apgailėtinai, nes, tiesą sakant, dabartinė Rusija turėtų susirūpinti savo pačios kilme: ar ji kilo iš perversmo 1917 m. ir nori kartoti to perversmo dalyvių tiražuotas tezes, kurie nepripažino ilgą laiką Lietuvos nepriklausomybės, o priešingai rėmė visą laiką antivalstybines jėgas Lietuvos viduje, ar iš tiesų turi turėti kitokį požiūrį“, – siūlo Seimo narys Arvydas Anušauskas.

BNS nuotr.

Estų žvalgyba įspėja, kad Baltijos šalyse aktyviai ieškoma istorikų, kurie sutiktų bendradarbiauti, dalyvautų Kremliaus organizuojamuose renginiuose, prisijungtų prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorijos perrašymo, tačiau tokių neatsiradus istorikų darbus paprasčiausiai vagia.

„Istorinės atminties“ fondo direktorius A. Diukovas šio fondo leidžiamame „Istorijos tyrimų žurnale“ be sutikimo išspausdino Tomo Balkelio mokslinį straipsnį, kurį istorikas parašė dirbdamas Mančesterio universitete.  

„A. Diukovui tas tekstas padarė kažkokį įspūdį, jis yra kelis kartus jį citavęs. Galiu pasakyti, kad tai daroma labai neprofesionaliai ir stengiantis išryškinti tik tam tikrus to teksto aspektus ir pamirštant visai kitus. Vyksta tokia savotiška manipuliacija“, – aiškina Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis T. Balkelis.

Rusijos polittechnologai, Lietuvoje neradę profesionalių istorikų palaikymo, pasitelkia senus kadrus. Kaliningrade rengiamos diskusijos, kurias organizuoja Rusijos Pabaltijo tyrimų asociacija, vadovaujama Sankt Peterburgo universiteto profesoriaus Nikolajaus Meževičiaus. Tarp dalyvių Klaipėdos savivaldybėje Rusų sąjungai atstovaujantis deputatas Viačeslavas Titovas

Rusijos gynybos ministerijos televizijos laidoje „Zvezda“ dalyviai aptarė neva vis blogėjančią rusakalbių padėtį ir pranašavo Baltijos šalyse pasikartosiantį kruvinąjį Ukrainos scenarijų. 

„Jas valdo iš išorės, iš artimiausių JAV ambasadų, iš JAV Valstybės departamento, iš dalies Didžioji Britanija, iš dalies Briuselis ir NATO linija“, – sako Rusijos Pabaltijo tyrimų asociacijos vadovas Nikolajus Meževičius. 

Rusijos propagandininkams premjero Sauliaus Skvernelio pamąstymai, kad Lietuvai reikia atnaujinti santykius su Rusija, tapo tiesiog atradimu.

BNS nuotr.

„Sputnik“ rašo, kad „lašas po lašo ir akmenį pratašo ne tik liaudis, bet ir dalis elito taip įtikėjo į okupacijos košmaro scenarijų, kad bet kokia pozityvi iniciatyva atrodo eretiška, todėl S. Skvernelis automatiškai įtrauktas į eretikų sąrašą. Žinant mūsų elito puikią atmintį tokiems dalykams, jis ten išbus ilgai, kad išskalbtų šią dėmę, jam neužteks likusio gyvenimo“. 

Grįžęs Viačeslavas Titovas nelabai ką tegalėjo paaiškinti, tik pakartojo, kad NATO Lietuvoje neturi būti.

„Jokios trečios šalies karinės bazės ir ginklai neturi būti čia. Apie labai daug dalykų mes kalbėjom. Reikia gyventi geriau, draugauti reikia. Su kuo? Su Rusijos gyventojais“, – tikina Klaipėdos tarybos narys V. Titovas.

A. Diukovo vadovaujamas fondas Kremliaus rėmėjus buvo sukvietęs į Minską. Diskusijose - už Sausio 13-osios nusikaltimų neigimą teistas Algirdas Paleckis, prieš skalūnų žvalgybą Lietuvoje kovojęs Vytautas Švanys, nuolatinis protesto akcijų prieš NATO dalyvis Giedrius Grabauskas ir žmogaus teisių gynėju prisistatantis Donatas Šulcas.

Sutapo taip ar ne, tačiau netrukus Daukanto aikštėje išdygo kelios palapinės, o jose – neseniai Minske A. Diukovo išminties pasisėmę D. Šulcas su G. Grabausku. 

Badautojais pasiskelbusių veikėjų palapinės puikiai įsirašė į dokumentinės juostos, juodinančios Lietuvos prezidentę, scenarijų.

Tai tik nedidelė dalis erzelio, kurį artėjant Baltijos valstybių šimtmečiui kėlė Kremliaus propaganda, tačiau šio fronto darbininkai dirba nepailsdami ir nepanašu, kad ketina jį nutraukti ateityje.

„Tai galima vertinti kaip desperatiškas pastangas pasiteisinti, suteikti kažkokio solidumo tos praeities datoms, tiems laikotarpiams. Tai aš tikrai sakyčiau, reikia žiūrėti su tokiu gailesčiu gal į visą tą, į tokius desperatiškus bandymus rekonstruoti sovietų didybę šiais laikais“, – svarsto VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius.

BNS nuotr.

„Rusijai seniai laikas atsisukti į vakarų pasaulį, taip, kaip Romanovų dinastija šimtmečius tą darė, ir būtų jie tada suklestėję, išnaudoję šitą laiką sustiprinti savo infrastruktūras, pramonę. Kodėl jie pasirinko antivakarietišką kursą?“ – klausia generolo J. Žemaičio karo akademijos prorektorius Valdas Rakutis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.