captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sveikinimą iš ligoninės perdavęs V. Landsbergis ragino šalį valytis

Signatarų namų balkonėlyje tradiciškai Vasario 16-ąją kasmet kalbą sakydavo Vytautas Landsbergis, tačiau Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas dėl ligos šiemet valstybės atkūrimo šimtmečio renginius buvo priverstas praleisti, jo kalbą perskaitė aktorius. Visgi profesorius siunčia sveikinimus Lietuvai atkurtos nepriklausomybės proga.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Jo asmeninėje „Facebook“ paskyroje paviešintas vaizdo įrašas, kuriame politikas sveikina šalį valstybinės šventės proga:

„Būk pasveikinta, Lietuva. Šimto metų mergaite, amžinai jauna, gyvuok per mažius ir mylėk gyvenimą. Būk dora ir teisinga, neišduok savęs. O suklydusi – norėk būti geresnė. Tavo žemė be galo graži, mylėk ją ir neapleisk. Aš tave myliu – tik tiek“.

Aukščiau pateiktoje nuorodoje rasite renginio iš Signatarų rūmų įrašą.

Respublikos šimtmetį mininti Lietuva turi kuo didžiuotis, tačiau jai dar reikia atsikratyti sovietmečio palikimo ir valytis, teigia pirmasis faktinis atkurtos Lietuvos vadovas V. Landsbergis.

Pasidžiaugęs, kad Lietuva gali didžiuotis mokslininkais, sportininkais, kūrėjais, V. Landsbergis tvirtino, jog vis dėlto tai paradoksų šalis.

„Viskas prieštaringa. Esame laisvesni nuo sovietų armijos ir neteisėtos sienos kontrolės, nuo KGB teroro ir tarybų valdžios savivalės, laisvesni rinktis darbą ir studijas, kurti verslus, keliauti po pasaulį ir jame reikštis. Tačiau tebeturime ir pakankamai senųjų valdžios papročių ir savivalės. Nesame laisvi nuo korupcinių neteisybių, nesame laisvi nuo savo praeities, tai yra sovietinio elgesio normų: gobšumo, pataikavimo. Šia kryptimi dar augti ir augti“, – sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Jis teigė dabartinėje Lietuvoje bene labiausiai pasigendantis pagarbos žmogui.

„Pagarba žmogui – visai antisovietinis reiškinys – garavo kaip ryto rasa“, – tvirtino V. Landsbergis.

Anot jo, materializmas, valdžios bei turtų godulys pagraužė paskutinį buvusį išsilaisvinimo idealizmą.

„Žmonės, kurie savo žemėje turėjo būti broliais, ėmė jaustis pranAšesni arba prastesni vieni už kitus. Ramiai apgaunantys ir skaudžiai apgautieji, o dalis net permąstė, kad ankstesnė nelaisvės nelaimė buvo jų laimė“, – tvirtino politikas.

„Savo vienintelę valstybę turėtume puoselėti kaip daržą, kaip sodą, kurį pirmiausia reikia ugdyti, kad būtų vaisių visiems. Materialistai į ją žiūri kitaip – kaip į dubenį, iš kurio patogu priėjus pačiam pasrėbti. Ir prieina. Būriais, grupėmis draugų. Nelaimė tai, kad Lietuvoje gyvenant galima širdimi išeiti svetur, kai tėvynės meilės vietą užima nemeilė. Tada nesunku ir nusigręžti amžiams“, – sakė V. Landsbergis.

„Valykimės. Dieve mano, nejau reikia tiek vogti?“ – ragino ir svarstė politikas.

Jis taip pat kritikavo kilusį susipriešinimą dėl paminklo Lukiškių aikštėje Vilniuje ir diskusijas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.

„Susitvarkykime su ta aikšte. Ar ji tikrai mums per didelė? Ar nukirstas miškas gražiau už skriejantį raitelį? Pamėginkime būti atlaidesni vieni kitiems. Gaila žmonių, kurie atrodo, kad didžiausias malonumas – tai įkasti savo artimui. O jei pavyktų pažeminti savo tėvynę, čia tai didžiausias malonumas. Vargšai, kurie nežino, ką daro“, – tvirtino V. Landsbergis.

„Dabar siūloma turėti ir ginti daugiau sostapilių, ne tik vieną lietuvišką. Tai būtų pamatų plovykla“, – teigė jis.

Politikas siūlė prisiminti Sąjūdį, Atgimimą ir pabandyti dar kartą atsigręžti į žmogų ir savo šalį.

„Pabuvome jau šimtą metų tokioje gražioje šalyje, kurią dabar per mažai mylime. Ar prabūsime joje dar tiek? Taip, jei mylėsime paukštelius ir vaikelius. Jeigu norėsime būti kitokie. Išnyksime kaip dūmas, jeigu nenorėsime būti kitokie. Jei nemylėsime vaikelių ir neatsikratysime blogojo savęs – piktoko, pavydelniko, sovietinio gobšuolio“, – sakė V. Landsbergis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetis

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...