captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalėjimus pildo baudžiamoji politika

Du kar­tus pa­gal nu­teis­tų­jų skai­čių 100 tūkst. gy­ven­to­jų dau­ge­lį Eu­ro­pos ša­lių len­kian­ti Lie­tu­va per aš­tuo­ne­rius me­tus pa­si­ry­žu­si mo­der­ni­zuo­ti vi­sas lais­vės at­ėmi­mo vie­tų įstai­gas, rašoma dienraštyje „Lietuvos žinios“. Pertvar­ka fi­nan­suo­ja­ma ne tik iš vals­ty­bės, bet ir iš pri­va­taus ka­pi­ta­lo ki­še­nės.  
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Du kar­tus pa­gal nu­teis­tų­jų skai­čių 100 tūkst. gy­ven­to­jų dau­ge­lį Eu­ro­pos ša­lių len­kian­ti Lie­tu­va per aš­tuo­ne­rius me­tus pa­si­ry­žu­si mo­der­ni­zuo­ti vi­sas lais­vės at­ėmi­mo vie­tų įstai­gas, rašoma dienraštyje „Lietuvos žinios“. Pertvar­ka fi­nan­suo­ja­ma ne tik iš vals­ty­bės, bet ir iš pri­va­taus ka­pi­ta­lo ki­še­nės.

Įka­lin­tų­jų nuo­lat dau­gė­ja, juos pri­žiū­rin­čių­jų ir pi­ni­gų – ma­žė­ja. Ar įma­no­ma ras­ti auk­so vi­du­rį, kad ir visuome­nė jaus­tų­si sau­gi, ir nu­teis­tie­ji ne­bū­tų že­mi­na­mi? Apie pa­dė­tį ša­lies įka­li­ni­mo įstai­go­se, jų pert­var­ką, me­tus ga­lio­jan­čio Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mo re­zul­ta­tus – „Lie­tu­vos ži­nių“ in­ter­viu su Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to direk­to­riu­mi Ar­tū­ru Nor­ke­vi­čiu­mi.

– Kiek šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra ka­lin­čių as­me­nų ir kiek vals­ty­bės lė­šų rei­kia jiems iš­lai­ky­ti? Kaip šiuo po­žiū­riu mū­sų ša­lis at­ro­do Eu­ro­pos Są­jun­gos kon­teks­te?

– 2008–2012 me­tais lais­vės at­ėmi­mo vie­tų įstai­go­se lai­ko­mų as­me­nų skai­čius pa­di­dė­jo nuo 7866 iki 9920, ar­ba 19 pro­cen­tų. Ta­čiau apie 9 proc. su­ma­žė­jo šio­se įstai­go­se dir­ban­čio per­so­na­lo ir maž­daug 17 proc. bausmių vyk­dy­mo sis­te­mai funk­cio­nuo­ti ski­ria­mų biu­dže­to lė­šų. Šių me­tų bir­že­lio duo­me­ni­mis, lais­vės atėmi­mo įstai­go­se bu­vo lai­ko­ma 9616 as­me­nų. Iš jų – 1152 su­im­tie­ji, lau­kian­tys teis­mo spren­di­mo, 8464 – nu­teis­tie­ji, 177 – nu­teis­tie­ji areš­tu, 99 ne­pil­na­me­čiai ir 450 mo­te­rų. Per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus nuo 239 iki 327 pa­di­dė­jo nu­teis­tų­jų skai­čius, ten­kan­tis 100 tūkst. gy­ven­to­jų. Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Eu­ro­pos valstybėmis, Lie­tu­vos lais­vės at­ėmi­mo vie­to­se lai­ko­mų as­me­nų yra dau­giau. Eu­ro­pi­nis vi­dur­kis – 150 nuteistų­jų 100 tūkst. gy­ven­to­jų, t. y. du kar­tus ma­žes­nis nei Lie­tu­vo­je.

Kar­tu no­riu pa­brėž­ti, kad nei dėl kri­zės su­men­ku­sio baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mos fi­nan­sa­vi­mo, nei dėl nuteistų­jų (su­im­tų­jų) as­me­nų skai­čiaus di­dė­ji­mo jiems iš­lai­ky­ti ski­ria­mų biu­dže­to asig­na­vi­mų da­lis nesumažė­jo. Šiems as­me­nims bu­vo ir yra už­ti­kri­na­mos vi­sos pa­slau­gos, ku­rios nu­ma­ty­tos ati­tin­ka­muo­se teisės ak­tuo­se.

– Ko­kių prie­mo­nių im­asi vals­ty­bė, kad ka­li­nių skai­čius ma­žė­tų, o iš­ėju­sie­ji į lais­vę grei­čiau integruotųsi į vi­suo­me­nę?

– Kaip pa­žy­mi dau­ge­lis eks­per­tų, bau­džia­mo­ji po­li­ti­ka, o ne nu­si­kals­ta­mu­mo ly­gis le­mia nu­teis­tų­jų (suimtųjų) skai­čių. Kuo griež­tes­nė bau­džia­mo­ji po­li­ti­ka, tuo pil­nes­ni ka­lė­ji­mai. Lais­vės at­ėmi­mo baus­mė Lie­tu­vo­je yra daž­na, tai ska­ti­na lais­vės at­ėmi­mo vie­tų įstai­gų per­pil­dy­mą. To­kios są­ly­gos di­di­na nu­teis­tų­jų tin­ka­mos ap­sau­gos, prie­žiū­ros ir val­dy­mo bū­ti­ny­bę, pa­bė­gi­mų, ma­si­nių ne­ra­mu­mų ir riau­šių ri­zi­ką, ska­ti­na tar­pu­sa­vio ag­re­si­ją. Tiek Lie­tu­vos, tiek už­sie­nio ša­lių baus­mių vyk­dy­mo pra­kti­ka ro­do, kad ka­lė­ji­mas nusikal­ti­mą pa­da­riu­siam as­me­niui tu­ri tap­ti ne tik baus­mės vyk­dy­mo vie­ta. Sie­kia­ma, kad baus­mę at­li­kęs nuteis­ta­sis sa­vo gy­ve­ni­mo tiks­lų siek­tų tei­sė­tais bū­dais ir prie­mo­nė­mis.

Vie­nas svar­biau­sių ka­lė­ji­mų ad­mi­nis­tra­ci­jos ir kiek­vie­no dar­buo­to­jo tiks­lų – baus­mės vyk­dy­mo me­tu pakeisti nu­teis­to­jo (su­im­to­jo) mąs­ty­se­ną, nu­kreip­ti jį tei­sė­tu­mo ke­liu. To­dėl ka­lė­ji­muo­se sie­kia­ma įgyvendinti tam ti­krą ak­tua­lių pa­slau­gų – so­cia­li­nės rea­bi­li­ta­ci­jos, bend­ro­jo ir pro­fe­si­nio mo­ky­mo, užimtumo, bend­ra­vi­mo ga­li­my­bių su įvai­riais vi­suo­me­nės at­sto­vais ir pan. – pa­ke­tą. To­kiu bū­du baus­mę atlikęs as­muo leng­viau įsi­lie­tų į vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mą, iš­veng­tų nu­si­kal­ti­mų kar­to­ji­mo­si.

Ne­ma­žė­jant nu­teis­tų­jų (su­im­tų­jų) skai­čiui, sens­tant lais­vės at­ėmi­mo vie­tų inf­ras­truk­tū­rai, ne­di­dė­jant finansavi­mui, ko­ky­biš­kai vyk­dy­ti pa­skir­tas baus­mes, reng­ti nu­teis­tuo­sius su­grįž­ti į vi­suo­me­nę tam­pa sudėtingiau. Spręs­ti šias prob­le­mas pa­de­da Lie­tu­vos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos par­eng­ta prog­ra­ma „Pa­tai­sos, įskai­tant baus­mes be įka­li­ni­mo“. Jai fi­nan­suo­ti bus skir­ta dau­giau kaip 31 mln. li­tų, iš ku­rių di­džio­ji da­lis – ne­at­ly­gin­ti­na Nor­ve­gi­jos par­ama. Tai svar­bus mo­der­nios baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mos pert­var­ky­mo eta­pas. Iš vi­so Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas kar­tu su Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja įgy­ven­dins pen­kis tie­sio­gi­nio fi­nan­sa­vi­mo projek­tus. Pla­nuo­ja­ma reng­ti mo­ky­mus lyg­ti­nai į lais­vę pa­lei­džia­miems nu­teis­tie­siems, įsteig­ti nar­ko­ti­nes bei psi­cho­tro­pi­nes me­džia­gas lin­ku­sių var­to­ti nu­teis­tų­jų sek­to­rių ir su­kur­ti są­ly­gas kaip įma­no­ma la­biau sumažin­ti nar­ko­ti­kų prie­ina­mu­mą, pa­ge­rin­ti šiems as­me­nims tai­ko­mos te­ra­pi­jos efek­ty­vu­mą. Be ki­ta ko, numa­ty­ta su­kur­ti 16 nau­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo prog­ra­mų įka­li­ni­mo įstai­gų ir pro­ba­ci­jos tar­ny­bų pareigūnams.

– Kaip vyks­ta įka­li­ni­mo įstai­gų pert­var­ka? Kaip ka­li­ni­mo są­ly­gos Lie­tu­vo­je at­ro­do, pa­ly­gin­ti su kitomis ša­li­mis?

– Lais­vės at­ėmi­mo vie­tų įstai­gų pert­var­ka vyk­do­ma pa­gal Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tą stra­te­gi­ją. Jos tiks­lai – per trum­piau­sią lai­ką kuo ma­žes­nė­mis iš­lai­do­mis mo­der­ni­zuo­ti lais­vės at­ėmi­mo vie­tas, ma­žin­ti jų veik­los išlaidas ne­pa­žei­džiant vi­suo­me­nės sau­gu­mo. Pa­gal stra­te­gi­ją lais­vės at­ėmi­mo vie­tas nu­ma­ty­ta mo­der­ni­zuo­ti per aš­tuo­ne­rius me­tus. Pa­ma­žu bus pe­rei­ta nuo nu­teis­tų­jų ap­gy­ven­di­ni­mo bend­ra­bu­čio ti­po pa­tal­po­se iki kame­rų. Mo­der­ni­za­vi­mą nu­ma­ty­ta at­lik­ti iš pri­va­taus ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­jų, par­duo­to tur­to ir vals­ty­bės biudžeto lė­šų. Nu­ma­ty­ta pa­sta­ty­ti pen­kias nau­jas įka­li­ni­mo įstai­gas, li­ku­sias – mo­der­ni­zuo­ti.

Da­lis Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos na­mų bend­ra­bu­čio ti­po gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų bus pert­var­ky­tos į ka­me­ras, atsisakyta pa­se­nu­sių įstai­gos fi­zi­nės ap­sau­gos prie­mo­nių. Jos bus pa­keis­tos mo­der­niais elek­tro­ni­niais apsaugos įren­gi­niais. Nor­ve­gi­jos tei­kia­ma fi­nan­si­nė par­ama pri­si­dės ir prie Lais­vės at­ėmi­mo vie­tų li­go­ni­nės iš­kė­li­mo iš Vil­niaus cen­tro. Ke­tu­riuo­se di­džiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se bus stei­gia­mos at­vi­ro­sios ko­lo­ni­jos, ku­rio­se lai­ko­mi nu­teis­tie­ji, ne­ke­lian­tys di­de­lio pa­vo­jaus vi­suo­me­nei, ga­lės pa­skir­tą baus­mę at­lik­ti tai­kant mini­ma­lų jų izo­lia­vi­mą, dirb­ti ir mo­ky­tis lais­vė­je, be­veik be ap­ri­bo­ji­mų pa­lai­ky­ti ry­šius su ar­ti­mai­siais, gyven­ti ša­lia sa­vo šei­mos ir t. t. Vi­sa tai pa­dės nu­teis­tie­siems iš­lai­ky­ti so­cia­li­nius ry­šius, ne­pra­ras­ti so­cia­li­nių įgū­džių ir už­ti­krins sėk­min­ges­nę jų in­teg­ra­ci­ją į vi­suo­me­nę at­li­kus baus­mę.

Šiuo me­tu Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas vyk­do pro­jek­tą, ku­rį įgy­ven­di­nę tu­rė­si­me pir­mą­ją ka­li­ni­mo įstai­gą, pastaty­tą vie­šo­jo ir pri­va­taus sek­to­rių par­tne­rys­tės bū­du. Šiuo pro­jek­tu sie­kia­ma su­kur­ti tin­ka­mas lai­ky­mo są­ly­gas as­me­nims, nu­teis­tiems at­lik­ti baus­mę ka­lė­ji­me. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je nė­ra at­ski­ro ka­lė­ji­mo, to­dėl asme­nys, ku­riems teis­mas nu­sta­tė baus­mę at­lik­ti ka­lė­ji­me, lai­ko­mi Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je–­ka­lė­ji­me.

Vie­no­se įstai­go­se ka­li­ni­mo są­ly­gos ge­res­nės, ki­to­se – pra­stes­nės. Mū­sų vals­ty­bė ne­ga­li į šią sri­tį in­ves­tuo­ti tiek lė­šų, kiek, pa­vyz­džiui, Skan­di­na­vi­jos ar ki­tos tur­tin­gos Eu­ro­pos ša­lys. Ta­čiau lais­vės at­ėmi­mo vie­tų padė­tis Lie­tu­vo­je ir kai­my­nų vals­ty­bė­se iš es­mės yra pa­na­ši.

– Ne­se­niai pa­si­ro­dė in­for­ma­ci­ja apie žlu­gu­sį pro­jek­tą ka­lė­ji­mo įstai­go­se įdieg­ti mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų bloka­vi­mo sis­te­mą. Kas bus da­ro­ma to­liau?

– Ne pa­slap­tis, kad į įka­li­ni­mo įstai­gas pa­ten­ka ne­ma­žai drau­džia­mų daik­tų, tarp jų – mo­bi­lio­jo ry­šio telefonų, mo­de­mų, ki­tų ry­šio įren­gi­nių. Už­kar­dant to­kias vei­kas, nuo­lat vyk­do­mos įvai­rios pre­ven­ci­nės, orga­ni­za­ci­nės ir tech­ni­nės prie­mo­nės, ta­čiau prob­le­ma iš­lie­ka ak­tua­li. Pa­vyz­džiui, 2008–2012 me­tais lais­vės at­ėmi­mo vie­tų įstai­go­se bu­vo pa­im­ta dau­giau kaip 27 tūkst. mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų. Vien 2012-ai­siais bu­vo atlikta dau­giau kaip 56 tūkst. kra­tų, per jas ras­ta įvai­rių drau­džia­mų daik­tų.

Pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ieš­ko­ma įvai­rių tech­ni­nių spren­di­mų, kaip blo­kuo­ti ne­le­ga­lų mo­bi­lų­jį ry­šį. Pernai bu­vo vyk­dy­tas vie­šas kon­kur­sas ra­di­jo ry­šio slo­pi­ni­mo (blo­ka­vi­mo) įran­gai įdieg­ti pen­kio­se lais­vės at­ėmi­mo įstai­go­se. Su­tar­tis su kon­kur­so nu­ga­lė­to­ju bu­vo pa­si­ra­šy­ta bir­že­lį, dar­bai tu­rė­jo bū­ti baig­ti iki me­tų pa­bai­gos. Ta­čiau net ir pra­tę­sus ter­mi­ną ran­go­vui ra­di­jo ry­šio blo­ka­vi­mo sis­te­mos įdieg­ti ne­pa­vy­ko. Pra­ėju­sį mė­ne­sį su­tar­tis bu­vo nu­trauk­ta. Šiuo me­tu Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas ren­gia­si skelb­ti nau­ją kon­kur­są. Dar kar­tą ana­li­zuo­ja­me už­sie­nio ša­lių, ku­rios taip pat su­si­du­ria su šia prob­le­ma, pa­tir­tį, tech­no­lo­gi­nes ga­li­my­bes, kad bū­tų par­ink­tas efek­ty­viau­sias spren­di­mas, dis­ku­tuo­ja­me su įvai­riais eks­per­tais. Slo­pi­ni­mo įran­gos die­gi­mą su­nki­na di­de­lės lais­vės at­ėmi­mo vie­tų te­ri­to­ri­jos ir tai, kad dau­gu­ma jų yra mies­tuo­se. Ma­nau, kad per šiuos me­tus tam ti­kri tech­ni­niai spren­di­mai bus įgy­ven­din­ti. Už­sie­nio ša­lių pa­tir­tis ro­do, kad efek­ty­viau­siai blokavi­mo įran­ga įdie­gia­ma sta­tant nau­jus ar­ba ka­pi­ta­liai re­kons­truo­jant se­nus įka­li­ni­mo įstai­gų pa­sta­tus. Kar­tu pa­brė­žia­ma, kad prob­le­ma spręs­ti­na komp­lek­siš­kai, su­vie­ni­jant ir ki­tų tei­sėt­var­kos ins­ti­tu­ci­jų, ry­šio ope­ra­to­rių, ban­kų pa­stan­gas.

– Ne­tru­kus bus me­tai, kai vei­kia ne­vie­na­reikš­miš­kai vi­suo­me­nės ver­ti­na­mas Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mas? Ko­kie jo re­zul­ta­tai ir pa­mo­kos?

– Pro­ba­ci­jos pro­ce­sas – komp­lek­si­nė lais­vės at­ėmi­mo įstai­gų, pro­ba­ci­jos tar­ny­bų, pro­ku­ra­tū­ros, teis­mų, nevy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir vi­suo­me­nės veik­la spren­džiant kiek­vie­no nu­teis­to­jo lyg­ti­nio pa­lei­di­mo klausi­mą.

Bir­že­lio 14-osios duo­me­ni­mis, lais­vės at­ėmi­mo įstai­go­se yra gau­ti 3628 nu­teis­tų­jų pra­šy­mai pa­leis­ti lyg­ti­nai, iš jų 240 – tai­ky­ti in­ten­sy­vią prie­žiū­rą. Lais­vės at­ėmi­mo įstai­go­se par­eng­tos 3707 so­cia­li­nio ty­ri­mo iš­va­dos, tai­kant in­ten­sy­vią­ją prie­žiū­rą – 211.

413 lyg­ti­nio pa­lei­di­mo ko­mi­si­jos po­sė­džių bu­vo svars­ty­ti 3636 nu­teis­tų­jų pra­šy­mai dėl lyg­ti­nio pa­lei­di­mo ir so­cia­li­nio ty­ri­mo iš­va­dos. 1979 at­ve­jais pri­im­ti spren­di­mai tai­ky­ti lyg­ti­nį pa­lei­di­mą, 1653 at­ve­jais – netaikyti.

Pri­min­siu, kad nuo 2012-ųjų lie­pos 1 die­nos lyg­ti­nio pa­lei­di­mo iš pa­tai­sos įstai­gos ko­mi­si­jų spren­di­mai yra tei­kia­mi svars­ty­ti bei tvir­tin­ti teis­mams. Šie yra pri­ėmę 1087 spren­di­mus pri­tar­ti lyg­ti­niam pa­lei­di­mui, 40 atve­jų – lyg­ti­niam pa­lei­di­mui su in­ten­sy­vią­ja prie­žiū­ra. 701 at­ve­ju teis­mai ne­pri­ta­rė lyg­ti­nio pa­lei­di­mo taikymui.

Nau­jau­siais bir­že­lio 17-osios duo­me­ni­mis, nuo 2012-ųjų lie­pos 1-osios, kai įsi­ga­lio­jo įsta­ty­mas, iš lais­vės atėmi­mo vie­tų lyg­ti­nai yra pa­leis­ti 1035 as­me­nys.

Per 2012 me­tus pro­ba­ci­jos tar­ny­bų pri­žiū­ri­mi bu­vo 21107 as­me­nys. Di­džiau­sią da­lį su­da­ro tie, ku­riems bausmės vyk­dy­mas ati­dė­tas (3260, ar­ba 37,1 proc.). Ki­ti pro­ba­ci­jos tar­ny­bų „klien­tai“ – nu­teis­tie­ji lais­vės apri­bo­ji­mo baus­me ( 2950, ar­ba 33,6 proc.), lyg­ti­nai pa­leis­ti iš pa­tai­sos įstai­gų (1005, ar­ba 11,4 proc.), nuteis­tie­ji vie­šai­siais dar­bais – (644, ar­ba 7,3 proc.), as­me­nys, ku­riems pa­skir­tos bau­džia­mo­jo po­vei­kio priemo­nės (548, ar­ba 6,2 proc.) bei as­me­nys, ku­riems pa­skir­tos auk­lė­ja­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nės (369, ar­ba 4,2 proc.). Sta­tis­ti­ka ro­do, kad lais­vės at­ėmi­mo vie­tų ir pro­ba­ci­jos tar­ny­bų dar­buo­to­jams veik­los ti­krai netrūks­ta.

– De­par­ta­men­tui va­do­vau­ja­te jau pu­san­trų me­tų. Koks šis lai­ko­tar­pis bu­vo jums as­me­niš­kai?

– La­bai in­ten­sy­vus, ne­trū­ko įvai­rių iš­šū­kių. Baus­mių vyk­dy­mo sis­te­ma - di­de­lė ir su­dė­tin­ga. Jai pri­klau­so 11 įka­li­ni­mo įstai­gų, 5 pro­ba­ci­jos tar­ny­bos, 3 įmo­nės, ku­rioms vals­ty­bė pa­ve­dė nu­teis­tų­jų įdar­bi­ni­mo funk­ci­ją. Kas­dien ten­ka spręs­ti dau­gia­ly­pes prob­le­mas, steng­tis su­telk­ti žmo­nes ir ma­te­ria­li­nius iš­tek­lius. Ma­nau, kad da­bar­ti­nė baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mos si­tua­ci­ja rei­ka­lau­ja ne tik kū­ry­bin­gų, ino­va­ty­vių, bet ir grei­tų sprendimų, ne­ven­giant pri­siim­ti at­sa­ko­my­bės. Daug dė­me­sio ski­ria­me nau­joms idė­joms ge­ne­ruo­ti, bendradar­biau­ja­me su ki­to­mis vals­ty­bi­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, so­cia­li­niais par­tne­riais, už­sie­nio ša­lių eks­per­tais. Po­zi­ty­vus sis­te­mos po­ky­tis ne­įma­no­mas be pro­fe­sio­na­lios spe­cia­lis­tų ko­man­dos. Daug dė­me­sio ski­riu kasdie­niam bend­ra­vi­mui su ko­lek­ty­vu, žmo­nių pa­lai­ky­mui ir ska­ti­ni­mui. Man rū­pi, kad į sis­te­mą at­ei­tų išmanan­tys spe­cia­lis­tai.

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...