Lietuvoje

2018.02.08 13:19

Architektams Kaušpėdams iškelta baudžiamoji byla dėl autorystės pasisavinimo

Viktorija Karsokaitė, 15min.lt2018.02.08 13:19

Architektai Robertas Mažeika ir Rita Mažeikaitė-Petraitienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą bei policiją ir siekia Viliją ir Algirdą Kaušpėdus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Žinomi architektai kaltinami tuo, kad galimai pasisavino projekto, pagal kurį sostinės Lvovo gatvėje statomi du daugiabučiai, autorystę.

Tai, kad V. ir A. Kaušpėdams iškelta baudžiamoji byla ir šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, 15min pavirtino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato viršininko pareigas laikinai einantis Alvydas Šimkus. Šį faktą patvirtino ir ieškinį iškėlę architektai.

„Teikiame todėl, kad negali iš netiesos kilti tiesa“, – sakė R. Mažeikaitė-Petraitienė, paklausta, kodėl pateikė prašymą prokuratūrai ir policijai.

Projektas parengtas prieš 10 metų

R. Mažeikaitė-Petraitienė 15min pasakojo, kad istorija su šiais dviem daugiabučiais, statomais Lvovo gatvėje, prasidėjo 2007 metais, kai tarp jos įmonės „Mažasis atriumas“ ir bendrovės „Progresyvios investicijos“ buvo pasirašyta sutartis parengti projektą ir gauti statybos leidimą. Projektą rengė architektė su Robertu Mažeika, Algimantu Mačiuliu, Tautvydu Rušinu ir Liudu Kalkiu. Statybos leidimas, R. Mažeikaitės bendrovės užsakymu (neperduodant nei autorystės, nei atsakomybės už projektinius sprendinius), išimtas įmonės „Livosta“ vardu (pastaroji prieš kelerius metus bankrutavo).

Dar 2007 metais „Progresyvios investicijos“ pardavė sklypą su visa projektine dokumentacija bendrovei „Investicinių projektų valdymas“ („IPV“), vadovaujamai Dainiaus Verkausko, ir 2008 metais buvo pasirašyta sutartis su „Mažuoju atriumu“ parengti darbo projektą.

„2008 metais daugiabučių Lvovo gatvėje darbo projektas parengtas ir perduotas bendrovei „IPV“. „IPV“ neatsiskaitė už atliktą darbą daugiau nei pusę metų, todėl 2009 metais mano įmonė padavė ją į teismą. Skolą už darbus padengė UAB „Spaineta“, kuriai vadovauja Darius Vaičiulis“, – teigė R. Mažeikaitė-Petraitienė.

Užklupus krizei, statybos, kaip ir daugelyje kitų tuo metu plėtotų projektų, sustojo. Tačiau, pasak architektės, 2014 metais sklypą Lvovo gatvėje įsigijo bendrovė „Spaineta“ ir persirašė leidimą savo vardu. 

2016 metais į „Mažąjį atriumą“ kreipėsi „Spainetai“ atstovaujantis Dainius Verkauskas, teiraudamasis, ar ji gali parengti 2007 metų projekto korektūrą, t.y. padidinti butų skaičių ir sumažinti automobilių kiekį. Užsakovams buvo duotas teigiamas atsakymas, bet įspėta, kad darbus galės atlikti tik po lapkričio 1 dienos ir iki numatomos statybų pradžios (2017 metų balandis) atliks minimus įsipareigojimus.

„Lapkričio mėnesį parengiame daugiabučių gyvenamųjų namų projekto korektūros projektinius pasiūlymus ir apie tai informuojame Dainių Verkauską. Tačiau jis pradėjo vengti susitikimų ir visaip vilkino laiką, bet tikino, kad objektas labai aktualus. Tų pačių metų gruodį esame informuojami, kad pasirašyta sutartis su naujais investuotojais ir mūsų paslaugų nereikės, tačiau neužsimenama apie jokius kitus architektus“, – tikino pašnekovė ir pridūrė, nors buvo pasirašyta sutartis su Kaušpėdų valdoma įmone „JP architektūra“ parengti daugiabučių darbo projektą, šis faktas paaiškėjo tik po kelių mėnesių.

 „Kam rengti darbo projektą, jei jis jau buvo parengtas 2008 metais? Atsakymas – tam, kad darbo projekto pavadinimu pridengtų kitus savo galimai neteisėtus veiksmus ir sąmoningai suklaidintų Vilniaus m. savivaldybės bei Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistus, pradėdami statybas be naujo statybą leidžiančio dokumento, kuris šiuo atveju yra reikalingas pagal rengiamų projektinių sprendinių apimtį, ir ketindami statyti pastatą pagal 2007 metais išduotą leidimą statybai“, – daro prielaidą R. Mažeikaitė-Petraitienė.

Praėjusių metų pradžioje architektė, sužinojusi, kad su jų objektu dirba V. Kaušpėdienė, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Kultūros paveldo departamentą (KPD) dėl galimo autorinių teisių pažeidimo.

„Statytoją Miesto plėtros departamento specialistai informavo apie mūsų kreipimąsi ir pastarasis tą pačią dieną atsiėmė dokumentus iš savivaldybės bei maždaug po savaitės kreipėsi į mus, kad perduotumėm autorystę. Mes atsisakėme ją perduoti, pateikdami argumentus ir juos pagrįsdami, tačiau sutikome bendradarbiauti ir būti bendraautoriais. Mūsų pasiūlymas buvo atmestas“, – teigė R. Mažeikaitė-Petraitienė.

Praėjusių metų balandį sklype Lvovo g. prasidėjo statybos ir 2007 m. projekto autoriai kreipėsi į VTPSI dėl galimai nelegalios statybos. Taip pat patys architektai kreipėsi į LAR profesinės etikos tarybą, kad ši išnagrinėtų, ar nebuvo pažeista etika.

Įtaria, kad statomi pastatai – nelegalūs

15min primena, kad lapkričio viduryje Architektų rūmų profesinės etikos taryba išplatino nutartį, kurioje skelbia, kad A. Kaušpėdas ir V. Kaušpėdienė pažeidė profesinę etiką. Žymūs Lietuvos architektai kaltinami pažeidę Autorinių ir gretutinių teisių įstatymą, pasisavinę kitų architektų darbą.

Pats A. Kaušpėdas tuomet 15min sakė nesutinkantis su PET (Profesinės etikos taryba) sprendimu ir visą istoriją pavadino nesusipratimu.

„Prieš 10 metų buvo darytas projektas, firma nedirbo, atėjo užsakovai ir sako, gal jūs padarysite. Po to paaiškėja, kad čia kažkas nori dirbti. Nesusipratimas, iš kurio dabar galima padaryti skandalą“, – lapkritį teigė jis.

Dėl pažeidimų PET kreipėsi į Architektų profesinio atestavimo komisiją ir rekomendavo A. Kaušpėdui bei V. Kaušpėdienei stabdyti architekto kvalifikacijos atestato galiojimą iki 6 mėnesių laikotarpiui. LAR PET sprendimas apskųstas teismui ir jo vykdymas sustabdytas.

Be to, praėjusių metų spalį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) išdavė pažymą, kad statybos vyksta be esminių nukrypimų nuo statybos leidimo ir užregistravo statinio 34 proc. baigtumą. Architektės teigimu, kadangi statybos vykdomos pagal jų parengtą techninį projektą, tuomet ir išduota pažyma turėjo atitikti dokumentą. Tačiau kokiu dokumentu vadovaujantis, R. Mažeikos, R. Mažeikaitės-Petraitienės, A. Mačiulio, T. Rušino ir L. Kalkio ar naujuoju, kurį rengė „JP architektūra“, VTPSI išdavė pažymą, neaišku. Jei pažyma išduota vertinant 2007 metais parengtą projektą, tuomet tai patvirtintų prielaidą, kad A. ir V. Kaušpėdų projektas, kurio pagrindu šiuo metu siekiama gauti naują statybos leidimą iš dalies pastatytam statiniui, parengtas naudojantis architektų, kurie kreipėsi į prokurorus, sukurtu techniniu projektu.

Jei paaiškėtų, kad pažyma išduota ne pagal jų rengtą techninį projektą, o naują, tuomet tai galėtų būti vertinama kaip melagingos informacijos atsakingai institucijai pateikimas.

„Pažymoje aiškiai parašyta: „be esminių nukrypimų nuo projekto“. Nuo kurio projekto? 2007 metų ar 2017 metų? Manau, kad tas, kas sukėlė informaciją į „Infostatybą“, buvo arba V. ir A. Kaušpėdai, arba tai vyko su jų žinia“, – įsitikinusi architektė.

R. Mažeikaitė-Petraitienė ir Robertas Mažeika šių metų sausį kreipėsi į prokuratūrą ir policiją su prašymu iškelti baudžiamąją bylą V. ir A. Kaušpėdams (sąrašas nebaigtinis) dėl galimai pasisavintos autorystės.

„Mes nesame davę jokių sutikimų ar leidimo naudotis mūsų sukurtu intelektinės veiklos produktu – techniniu projektu nei A. Kaušpėdui, nei V. Kaušpėdienei, nei jokiam kitam „JP architektūros“ atstovui.

Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad vis tik pažyma buvo išduota pateikus ne mūsų parengtą techninį projektą, o A. ir V. Kaušpėdų parengtą projektą, imituojant, kad būtent jam yra išduotas leidimas statybai, veiksmai vertintini kaip netikro dokumento panaudojimas siekiant teisėto rezultato – o tai jau yra nusikalstamos veikos“, – aiškino ji.

A. Kaušpėdas neigia kaltinimus

Pats A. Kaušpėdas informaciją, kad prieš jį ir jo žmoną pradėtas ikiteisminis tyrimas, teigė sužinojęs iš 15min.

„Man čia didžiausia naujiena. Nežinau absoliučiai. Architektų rūmuose vyksta autorinis ginčas, bet prie ko čia policija, tyrimas. Tai išvis yra nesąmonė“, – kalbėjo pašnekovas.

A. Kaušpėdas neigia kaltinimus, kad jis pasisavino kitų autorių darbą, ir tikina, kad statybos darbai, kuriuos vykdo bendrovė „Spaineta“, vyksta pagal naują, jų rengtą projektą.

„Mes sukūrėme naują projektą. Kaip statybos vyksta, čia jau klauskite pačių statytojų. O mes architektai sukūrėme naują projektą, kuris neturi nieko bendro su tų architektų projektu, ir nesijaučiame visiškai kalti. Yra paduotas mūsų ieškinys teisme ir teisme bus išsiaiškinta visa tiesa. (...) Visi popieriai yra atiduoti į savivaldybę ir ten vyksta to projekto derinimas. Aš manau, jis bus suderintas“, – sakė architektas.

Įmonės „Spaineta“ direktorius į klausimą, pagal 2007 ar 2017 metų rengtą projektą yra išimtas statybos leidimas ir pagal kurį statomi daugiabučiai, atsakyti nepanoro. Tačiau teigė, kad pastatai statomi „pagal galiojantį statybos leidimą“.

Ginčas pasiekė teismą

A. ir V. Kaušpėdai praėjusių metų lapkričio pabaigoje kreipėsi į Vilniaus miesto apygardos teismą, kuriame bandys užginčyti Lietuvos architektų rūmų PET sprendimą, kad jie pažeidė Autorinių ir gretutinių teisių įstatymą, pasisavinę kitų architektų darbą. Bylos nagrinėjimas paskirtas balandžio 23 dieną.

Žymūs architektai siekia panaikinti PET sprendimą dėl Etikos kodekso pažeidimo, tačiau patys Rūmai mano, kad PET priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Skandalas architektų bendruomenėje kilo dėl sostinės Lvovo gatvėje bendrovės „Spaineta“ statomų daugiabučių. Šalia Konstitucijos prospekto nuo šių metų pradžios statomi du 6 ir 9 aukštų namai, kuriuose suprojektuota 90 1,5–3 kambarių, 39–74 kv. m ploto butų, taip pat trys komercinės patalpos. Rinkodara ir pardavimais besirūpinanti nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-haus“ skelbė, kad statybų darbai bus baigti 2018 metų birželį.

Registrų centro duomenimis, bendrovę „Spaineta“ valdo įmonė panašiu pavadinimu – „Spyneta“. Pastarąją kontroliuoja vienintelis akcininkas – Darius Vaičiulis.