Lietuvoje

2018.02.08 15:37

Seimo komisija pratęsė A. Siaurusevičiaus apklausą

DELFI.lt, LRT.lt2018.02.08 15:37

Ketvirtadienį nacionalinio transliuotojo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklą tirianti Seimo komisija pratęsė prieš savaitę pradėtą LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus apklausą.

Liudyti parlamentinei komisijai, vadovaujamai „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus, LRT generalinis direktorius buvo iškviestas praėjusią savaitę, tačiau jo apklausa tada truko vos pusvalandį, mat didžiąją dalį posėdžio laiko užėmė LRT tarybos pirmininko Žyginto Pečiulio atsakymai į parlamentarų klausimus.

Ketvirtadienį parlamentarai pratęsė A. Siaurusevičiaus apklausą.

„Aš jums paliksiu raštą, nes jeigu jums vežti viską, dar su mano parašu, jog viskas patikrinta ir teisinga, būtų keliasdešimt tūkstančių lapų. Todėl siūlome apsvarstyti prašymą aptarti darbo tvarką, kaip mes teiksime dokumentus“, – komisijos nariams sakė A. Siaurusevičius.

Komisijos narė Agnė Širinskienė klausė, ar LRT jau pradėjo rengti dokumentus Seimui, ar ruošia tik minėtus raštus. A. Siaurusevičius sakė: „Mes gerbiame Seimą, pateiksime, vešime, bet jeigu nukopijuoti viską, reikės patalpos, kaip pusė šitos salės“.

„Be to, tai didžiulis darbas, žmonės jį turės daryti ir po darbo, ir švenčių dienomis, jiems reikės mokėti priedus. Jei yra noras aiškintis, yra galimybės tai padaryti“, – sakė jis, pabrėžęs, kad kitaip Vasario 16-ąją LRT žmonėms tektų dirbti patrigubintu krūviu.

Komisijos nariai teikė klausimus apie LRT atskaitingumą ir skaidrumą

„Skaitant LRT ataskaitą, niekaip neužčiuopiau tos vietos, kaip šių punktų laikomasi. Kaip suprantate klausimą apie viešojo transliuotojo misiją?“, – klausė komisijos narys Virgilijus Poderys.

A. Siaurusevičius sakė, kad LRT atskaita nacionalinio transliuotojo tinklapyje yra nuo birželio pabaigos. „Mūsų nuomone, ataskaitos visada išsamios. Problema tam tikro nesusikalbėjimo su seimu: nėra surašyti konkretūs kriterijai, kas ataskaitoje turi būti nurodoma. Todėl mes rašome taip, kaip suprantame. Jei paimsite ilgesnio laikotarpio ataskaitas, matysite, kad jos visą laiką buvo išsamios. Kadangi jų turiniui Seimas niekada neturėjo priekaištų, tai už 2016 metus rašėme pagal ankstesnių metų pavyzdį“, – sakė LRT vadovas.

Jis sakė, kad tuo atveju, jei Seimo Kultūros komitetas būtų paprašęs ataskaitą tikslinti, tai būtų buvę padaryta, bet pastabų nesulaukta. Tačiau už ataskaitą taip ir nebuvo balsuota, todėl ji nei patvirtinta, nei atmesta. Kadangi Kultūros komitetas šiuo metu neposėdžiauja, šio klausimo eigos nėra.

Komisijos pirmininkas A. Nekrošius klausė, ar LRT domėjosi, kokia yra užsienio šalių praktika, teikiant tokias ataskaitas. A. Siaurusevičius sakė, kad vieningos praktikos nėra.

„Mes pateikėme pagal galiojančius įstatymus, kai juos suprantame, ir iki šiol parlamentas pastabų ataskaitų struktūrai neturėjo. Ir aš iki šiol negirdėjau aiškių pastabų, kas dar ataskaitoje turėtų būti parašyta. Juk visada , teikiant ataskaitą, galima pateikti ir papildomą medžiagą“, – aiškino jis.

A.Siaurusevičiaus teigimu, kai nėra aiškių taisyklių, kiekvienas gali sakyti, kad „turi būti kitaip“.

Politikų klausimai: kodėl LRT veikia taip, kaip nustato Seimas?

Komisijos narys Dainius Gaižauskas prašė paaiškinti, kodėl LRT ataskaita svarstoma Kultūros komitete, o ne Seimo plenariniame posėdyje.

„Įstatymas tai aiškiai reglamentuoja, kodėl jūs to nevykdote?“, – teiravosi politikas.

„Jei Seimas blogai organizuoja darbą, tai... Jūs įrašykite į plenarinio posėdžio darbotvarkę ataskaitos svarstymą, ir mes ateisime“, – teigė A. Siaurusevičius.

Atsakydamas į primygtinius politikų klausimus apie procedūras, kurias nustatyti turi pats Seimas, A. Siaurusevičius aiškino, kad LRT ataskaitą pateikė taip, kaip reikalauja įstatymai – iki einamųjų metų liepos 1 dienos užregistravo parlamente. Pasak A. Siaurusevičiaus, kokia eiga jai duodama, nusprendžia Seimas.

„Mes gi nenešame ataskaitos į Kultūros komitetą. Mes užregistruojame Seimo sekretoriate, kaip reikalauja įstatymas. Ir einame į tą komitetą, kuriame nusprendžiama svarstyti ataskaitą. Jei dabar mus kviestų Teisės ir teisėtvarkos ar Sveikatos komitetas – eitume ten, jei pakviestų į plenarinių posėdžių salę – taip pat klausytume“, – aiškino A. Siaurusevičius.

Prabilo apie interesus

Klausiamas apie interesų konflikto vengimą LRT, A. Siaurusevičius sakė, kad dar iki neseno laiko Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos reikalavimais nebuvo numatytas toks interesų deklaravimas, bet dabar tai jau daroma.

Komisijos narė A. Širinskienė klausė apie LRT mokamą atlyginimą generaliniam direktoriui. Ji aiškino,kad LRT įstatymas šio atlyginimo skyrimo nereguliuoja – esą jis numatomas Vyriausybės nutarimu, apibrėžiančiu valstybės valdomų viešųjų įmonių vadovų algas.

Pasak parlamentarės, net skaičiuojant maksimalius koeficientus, LRT vadovo atlygis negalėtų būti didesnis nei 2881 eurų, tuo metu nesenu LRT tarybos sprendimu A. Siaurusevičiaus atlyginimas buvo pakeltas iki 4270 eurų.

LRT generalinis direktorius teigė, kad atlyginimo skyrimui jis negali turėti jokios įtakos.

„Perskaitykite LRT įstatymą. Ten parašyta labai paprastai, kad LRT taryba nustato generalinio direktoriaus atlyginimą“, – aiškino A. Siaurusevičius. Jis pridūrė, kad krizės laikoatrpiu jo atlyginimas paties direktoriaus iniciatyva buvo sumažintas iki 40 proc., susiveržti diržus pagal galimybes tuo metu paprašius ir LRT darbuotojų.

A. Širinskienė teiravosi, ar A. Siaurusevičiui nekyla abejonių, kad jis gauna didesnį atlyginimą nei numatytą Vyriausybės nutarime.

„Manau, jūsų teiginys klaidinantis, ir tai bus fiksuojama protokole. Atlygio sistema LRT labai aiški“, – pareiškė jis.

Parlamentarė taip pat teiravosi, kiek LRT sumokėjo už apklausą, kurios pagrindu buvo nustatytas didesnis LRT generalinio direktoriaus atlyginimas. A. Siaurusevičius teigė, kad tai yra konfidenciali informacija, kuri negali būti svarstoma viešame Seimo komisijos posėdyje, tačiau nacionalinis transliuotojas yra nusiteikęs parlamentarams „jį parodyti“.

DELFI primena, kad metų pradžioje Seimui perduotoje LRT tarybos informacijoje yra nurodoma, kad LRT atsakyme nurodoma, kad dar praėjusių metų balandžio 19 dieną LRT tarybos posėdyje buvo nuspręsta pavesti Audito ir strateginio planavimo grupei ištirti, ar tuo metu galiojusi LRT administracijos ir Tarybos darbo užmokesčio sistema bei dydžiai atitinka rinkos situaciją.

Tuo metu bendrovė „Hay group“ atliko LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus darbo užmokesčio vertinimą ir pateikė palyginamuosius duomenis pagal Lietuvos darbo rinkoje mokamus darbo užmokesčius.

LRT tarybos atsakyme teigiama, kad įvertinus šio tyrimo duomenis ir atsižvelgus į tai, kad „LRT generalinio direktoriaus darbo užmokestis nebuvo keltas nuo 2008 metų, o LRT darbuotojų darbo užmokestis periodiškai peržiūrimas“, buvo priimtas sprendimas nuo šių metų padidinti LRT vadovo atlyginimą.

Gruodžio pradžioje Seimui pateiktoje LRT informacijoje minėta, kad darbuotojų vidutinis atlyginimas praėjusių metų rugsėjį buvo 1089 eurai, didžiausias – 3765 eurai neatskaičius mokesčių.

Direktorius: sutartys mėtosi po visą miestą

LRT veiklą tirianti komisija teiravosi, kokiu būdu Seimui galėjo būti perduotos nacionalinio transliuotojo sutartys su prodiuseriais, tarp kurių, kaip paaiškėjo, buvo ir dokumentų juodraščiai.

A. Siaurusevičius aiškino, kad taip galėję įvykti dėl didelės skubos, Seimui nustačius pernelyg trumpą dokumentų pateikimo terminą. Jis tvirtino, kad dokumentai LRT apskaitomi labai tvarkingai.

„LRT – solidi organizacija, savo sutarčių ji nemėto. Nors dabar kai sutartys mėtosi po visą miestą“, – kalbėjo nacionalinio transliuotojo vadovas. Taip jis užsiminė, kad Seimui perduotos kai kurios LRT sutartys, įvardytos kaip konfidencialios, jau yra aptarinėjamos viešai.

LRT vadovas kalbėjo, kad dokumentų patikimumas po to, kai dalis jų buvo paviešinta prieš dvi savaites vykusioje „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio spaudos konferencijoje, jam sukėlė abejonių. Kaip žinia, tuo metu R. Karbauskis skelbė kai kurias nuasmenintas LRT sutartis su privačiais prodiuseriais.

Praėjusią savaitę komisija klausėsi žodžių dvikovos

Praėjusį ketvirtadienį vykusioje A. Siaurusevičiaus apklausoje jis tvirtino, kad yra pasirengęs atsakinėti į klausimus apie nacionalinio transliuotojo administracinę struktūrą, tačiau daugiausiai klausimų sulaukė apie LRT darbuotojams mokamus atlyginimus.

Daugiausiai LRT generalinį direktorių klausinėjo parlamentinės komisijos narė „valstietė“ A. Širinskienė. Su ja A. Siaurusevičius įsivėlė į tikrą žodžių dvikovą.

Kalbėdamas apie parlamentinės komisijos turimą informaciją, A. Siaurusevičius prieš savaitę sakė, kad LRT dar tik rengia dokumentus, kuriuose bus Seimo narių prašoma informacija, ir dėl didelės apimtis vargu ar spės juos pateikti per nustatytą laiką.

„Turiu priminti, kad tada komisija turės galimybę padaryti poėmį“, – pranešė A. Širinskienė.

LRT generalinis direktorius tikino, kad poėmių nereikia: tereikia susitarti kaip, kokiomis dalimis ir kokiu formatu informacija bus pateikta. Jis taip pat svarstė, kad kopijuojant dokumentus gali atsirasti klaidų, nenusikopijuoti sutarčių numeriai.

A. Širinskienė sakė, kad tuo atveju, jei šie numeriai būtų įrašyti vėliau, tai galėtų būti traktuojama kaip dokumentų klastojimas, kas galėtų tapti prokuratūros dėmesio objektu.

A. Siaurusevičius tai įvertino kaip išankstinės nuomonės paskelbimą ir sakė, kad dėl to su politike „greičiausiai teks kalbėtis atskirai“. Tačiau vėliau DELFI klausiamas, ar tai reiškia, kad sieks A. Širinskienės nušalinimo, jis teigė, jog apie tai dar negalvojama.

Sprendimų laukiama birželį

Komisiją LRT finansinei veiklai tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Jos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Rinkdami informaciją, politikai ketina kreiptis į 14 įvairių institucijų, taip pat atsižvelgti į piliečių teikiamą informaciją, kurios bus laukiama ketinamu specialiai sukurti elektroninio pašto adresu.

Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, nagrinėti viešuosius pirkimus, nacionalinio transliuotojo vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir panašiai.

Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už keliamus „valstiečiams“ nepatogius klausimus. Grupė parlamentarų jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami įvertinti, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintos teisės laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1-osios.

Tiesioginę transliaciją galite stebėti čia:

Populiariausi