Lietuvoje

2018.02.08 06:37

Viešųjų ryšių ekspertai ir politikos apžvalgininkai: „Naisių vasara“ – akivaizdi R. Karbauskio asmeninė reklama

Milda Vilikanskytė, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt2018.02.08 06:37

Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plinta vis daugiau serialo „Naisių vasara“ ištraukų. Vis dažniau klausiama, ar serialas „Naisių vasara“ galėjo būti traktuojamas kaip politinė reklama? Jei taip, kodėl tokia reklama nepažymėta, o pats serialas didžia dalimi finansuotas ne politinės partijos, o juridinio asmens – „Agrokoncerno grupės“? Apie tai – pokalbis su viešųjų ryšių specialistu Arijumi Katausku ir „Lietuvos ryto“ apžvalgininku Vytautu Bruveriu. 

– Pirmiausia siūlau pasižiūrėti kelias ištraukas iš šio serialo trečiojo sezono, rodyto 2011-2012 metais per TV3. Pirmoje ištraukoje vienas pagrindinių serialo herojų agronomas ir bendrovės pirmininkas Pijus vis dažniau sulaukia raginimų dalyvauti didžiojoje politikoje. Esą jo sumanumas, sąžiningumas ir žodžio laikymasis – būtent tos vertybės, kurių politikoje labiausiai trūksta. Agitatoriai Pijui turi ir konkretų politinį pasiūlymą. Kitoje  ištraukoje Pijus vis dar muistosi, tvirto „ne“ ėjimui į politiką nesako. Tai matydamas Pijaus tėvas nepraranda vilčių ir toliau negailėdamas pagyrų stengiasi spausti sūnų. Dar viename epizode matome, kad  Pijaus tėvo ir bendražygių atkaklumas davė vaisių. Pijus prisijungė prie Valstiečių sąjungos, tačiau vis dar dvejoja, ar kandidatuoti į Seimą.  Apie tai Pijus nusprendžia pasikalbėti ir su kunigu. Gal jis padės rasti atsakymą? Dar vienas įdomus sutapimas – 2012 m. pavasarį Lietuvoje buvo pradėti rinkti parašai dėl privalomo referendumo Visagino atominės elektrinės statybų klausimu. Tuo pačiu laikotarpiu rodytame „Naisių vasaros“ seriale jau valstiečių nariu tapęs Pijus nusprendžia daryti tą patį – rinkti parašus. Pone Bruveri, ar šiuose serialo epizoduose jūs pastebite politinės reklamos užuominų?

V. Bruveris: Net nežinau, ar tai galima vadinti užuominomis. Šie epizodai yra konkreti politinė reklama. Tai yra tiesioginės nuorodos į konkrečius programinius, politinius dalykus paties Ramūno Karbauskio ir jo vedamos politinės jėgos. Yra kur kas didesnė problema, kaip vertinti visą šį serialą. Didžiąja dalimi jis skirtas vieno asmens reklamai, vieno žmogaus viešiesiems ryšiams. Manyčiau, tai yra tipinė mūsų kraštams istorija, kai oligarchas susigalvoja sau dar vieną prabangų malonumą savo asmeninei reklamai, savo teigiamo įvaizdžio visuomenėje kūrimui. Ir sukuria serialą. Manau, čia yra viso reikalo esmė ir apie tai turėtume kalbėti, ne vien tik apie konkrečias detales, kurios yra aiškios politinės aspiracijos.

– Pone Katauskai, jūs žinote daug viešųjų ryšių strategijų, nuomonės formavimo būdų. Ar serialas yra stiprus ginklas viešųjų ryšių prasme? Kokią propagandinę žinutę jis turėjo nusiųsti žiūrovams?

A. Katauskas: Po rinkimų mes kalbėjome, kad Ramūnas Karbauskis niekur nebuvo matomas, jo vadovaujama partija – taip pat ir staiga valstiečiai laimi rinkimus. Bet buvo serialas, kuris buvo rodomas net 6 metus. Tikslinė auditorija 6 metus žiūrėjo ir matė R. Karbauskį. Be to, serialas buvo „prikabintas“ prie visuomenėje vykstančių įvykių, prie aktualijų. Žmogus, žiūrėdamas serialą, atpažįsta aktualijas, atpažįsta pagrindinį veikėją, kuris yra identiškas R. Karbauskiui. Vadinasi, tie, kurie nežiūrėjo šio serialo, klydo manydami, kad tikslinė auditorija paties R. Karbauskio nematė. Jis buvo vienas dažniausiai matomų viešojoje erdvėje, nors ir šiek tiek kitoks, nors ir vardu Pijus. Ir tai yra viena strategijų, apie kurią galima kalbėti. Serialas patvirtina, kokios pozicijos laikaisi. Jei kas nors pamiršo, kas rinko parašus prieš atominę elektrinę – serialas priminė. Pats R. Karbauskis taip lengvai nerastų būdų, kaip apie tai pakalbėti, nes tradicinė žiniasklaida neturi priežasties apie tai šnekėti, o čia viskas įpinta į serialą, į istoriją. Gera ta istorija, ar ne – kitas klausimas, bet žmonės ją įsimena. Jis yra tautosakos dalis, jis kuria save kaip modernios tautosakos dalį.

– Pone Bruveri, įdomus aspektas ir „Agrokoncerno“ vaidmuo. Nuo 2012 m. sausio 1 d. verslui uždrausta finansuoti politines partijas ir kampanijas. „Agrokoncernas“ tarsi finansuoja serialą, t.y. meno kūrinį, nors tame seriale aiški politinė linija tos partijos, kurios vadovas buvo ir yra R. Karbauskis. Kyla klausimas, ar nebuvo pažeistas įstatymas?

V. Bruveris: Kaip stebėtojas susidarau įspūdį, kad tai yra tiesioginis tam tikros politinės reklamos finansavimas. Bet atsakyti į šiuos klausimus turėtų kompetentingos institucijos, viena jų – Vyriausioji rinkimų komisija.

– VRK pradėtas tyrimas niekuo taip ir nesibaigė, nors ir pats tyrimas buvo įdomus?

V. Bruveris: Taip, ir tai yra blogai. Tai yra dar vienas, eilinis konformizmo ir netgi baimės politikams pavyzdys, kuo visada ši institucija ir ilgametis jos vadovas Zenonas Vaigauskas pasižymėjo.

– Gal priežastis ta, kad iki to laiko valstiečiai buvo visiškai neįtakingi didžiojoje politikoje ir nelabai kam rūpėjo, kas rodoma tame seriale?

V. Bruveris: Gali būti. Buvo tam tikra inercija, kad mes iš Vilniaus nematėme tos partizaninės viešųjų ryšių strategijos. Bet manau, kad tam sprogimui, kuriuo virto Valstiečių ir žaliųjų sąjungos  pergalė Seimo rinkimuose, lemiamos įtakos turėjo kiti faktoriai, ne serialas. Tačiau jis buvo kuriamas R. Karbauskio įvaizdžio palaikymui plačiosiose provincijos masėse. O dabar, kai serialas dar kartą prisimintas ir nagrinėjamas, būtų ne pro šalį kaip nors priversti VRK galų gale rimtai išnagrinėti visą serialą ir  atsakyti į klausimą, ar jame nėra politinės reklamos požymių ar pačios politinės reklamos. Jei tai bus konstatuota, bus aiškus ir atsakymas, kaip yra su „Agrokoncerno“ finansavimu.

– Pone Katauskai, kuo jūs aiškinate, kad iki šiol rinkimų prievaizdai nėra tuo susidomėję? Ar čia dėl to, kad neįdomu, kas vyksta provincijoje, ar čia kiti dalykai? Nes, pavyzdžiui, liberalai 2015 metais buvo nubausti berods už vienos televizijos žiniose paslėptą politinę reklamą?

A. Katauskas: Daugelis skundų dažniausiai daromi konkurentų, kurie yra matomi. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga iki pergalės, tiksliau, iki Sauliaus Skvernelio atėjimo, naujų žmonių pritraukimo, nebuvo vertinama rimtai. Nebuvo spaudimo iš konkurentų, nebuvo reakcijos ir mes tai aiškiai matėme. Dar vienas aspektas: veiksmai, kuriuos darė partija ir pats R. Karbauskis su serialu, taip pat „Agrokoncernas“, prasilenkė. Mes neužfiksavome, niekas į tai nežiūrėjo rimtai, o jie nuolat dirbo su tam tikra tiksline auditorija. Skundų jokių nebuvo, kriepimųsi į VRK taip pat nebuvo. Buvo mesti dideli pinigai į serialo gamybą, jis generavo neblogus reitingus televizijose. Ir ne tik serialas – prisiminkime Naisių festivalius, kitus dalykus. Kitaip tariant, vyko tam tikras R. Karbauskio dievybės formavimas. Bet niekas neskundė, mes nematėme arba praleidome pro akis. O jis sugebėjo pralįsti pro tą adatos skylutę su visa komunikacija, kurią mes dabar matome. Dabar jau niekas neabejoja, kad Pijus iš serialo yra R. Karbauskio įvaizdis.

– Ar galima kalbėti apie įvertinimą atbuline data?

V. Bruveris: Reikėtų aiškintis teisinius niuansus. Galimos sankcijos gal ir ne tiek svarbu. Daug svarbiau yra precedento požiūriu. Reikėtų išsiaiškinti, liaudiškai kalbant, dėl teisybės. Manau, ta pati VRK turėtų būti tuo suinteresuota vien dėl savo įvaizdžio visuomenėje. Mano požiūriu situacija pakankamai aiški – tai yra tam tikra oligarcho asmeninė reklama, viena iš asmeninio įvaizdžio vystymo krypčių ir strategijų su aiškiomis nuorodomis į jo politines aspiracijas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.