Lietuvoje

2018.02.06 10:51

Ekspertas: branduolinis Rusijos terorizmas Lietuvos saugumo tikrai nedidina

Rusijai Kaliningrade dislokavus raketas „Iskander“, reikia kalbėti ne apie išaugusią tiesioginę branduolinio ginklo panaudojimo Lietuvoje grėsmę, bet apskritai apie karštėjančią aplinką, kai Rusija branduoliniu ginklu grasina aljansui. Taip LRT RADIJUI sako specialiųjų ir informacinių operacijų ekspertas Aurimas Navys. „Rusija naudoja savo seną gąsdinimo, bauginimo taktiką ir siunčia labai aiškią žinutę ir tai pačiai Amerikai, jog išlieka žaidėja ir, esant reikalui, gali panaudoti ir branduolinį ginklą“, – kalba A. Navys.

– Kodėl Rusija būtent nuolatiniam buvimui Kaliningrade dislokavo raketas „Iskander“?

– Manau, kad tai nėra visiškai nauja. Dar prieš dvejus metus, atrodo, 2016 m., į viešą erdvę iš Amerikos žvalgybos prasisunkė informacija, kad Rusija kuria 150-ąją brigadą raketų, kurią dislokavo Černiachovske ir kad būtent ji pasirengusi perimti naujas „Iskander“ sistemų technologijas bei su jomis dirbti taip, kaip tai buvo suplanuota ir simuliuojama 2013 m. per „Zapad“ pratybas. Tuomet buvo simuliuojamas prevencinis smūgis NATO šaliai Lenkijai – konkrečiai  Varšuvai.

Taigi tai nėra kažkoks naujas dalykas, tiesiog dabar Rusija dislokuoja nuolatiniam buvimui naujo tipo raketas. Jos turi specialią NATO kodifikuotę, o nuotolis yra gerokai didesnis. Koks jis, tiksliai nėra žinoma ir viešai neskelbiama, bet, matyt, galime kalbėti apie tai, kad raketos gali pasiekti ir Paryžių.

Tad galima sakyti, kad Rusija naudoja savo seną gąsdinimo, bauginimo taktiką ir siunčia labai aiškią žinutę ir tai pačiai Amerikai, jog išlieka žaidėja ir, esant reikalui, gali panaudoti ir branduolinį ginklą.

– Ar tai kaip nors blogina karinio saugumo padėtį Baltijos jūros regione? Matyt, tos pačios raketos, jei būtų dislokuotos kažkur giliau Rusijoje, Baltijos šalis vis tiek pasiektų?

– Be jokios abejonės. Mes kalbame ne apie išaugusią tiesioginę branduolinio ginklo panaudojimo Lietuvoje grėsmę, bet apskritai apie karštėjančią aplinką, kai Rusija branduoliniu ginklu grasina aljansui. Be jokios abejonės, žiūrint per šią prizmę, ir Lietuvai, ir Lenkijai, ir kitoms Baltijos šalims, ir Švedijai tai yra signalas, kad Rusija ir toliau pasiryžusi nesilaikyti tarptautinių teisės normų. O tai ji daro jau daugiau nei 10 metų.

Nors vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų susitarimas buvo pasirašytas dar Sovietų Sąjungos 1987 m., bet, matyt, Rusija, kaip teisių perėmėja, turėtų jo laikytis. Taigi šis dislokavimas, kaip anksčiau paskelbė ir amerikiečių žvalgyba, laikomas sutarties nesilaikymu ir sulaužymu.

Toks nuolatinis tarptautinės teisės normų nesilaikymas, nuolatinis grasinimas, sakyčiau – branduolinis terorizmas, bendrąja prasme Lietuvos saugumo tikrai nedidina.

– Kaip turėtų elgtis NATO artimiausiu metu?

– Reikėtų stiprinti oro gynybos pajėgumus (ką NATO ir taip daro) ir peržiūrėti savo dabartinius planus. Tai daryti reikia greitai, kad Rusija būtų nuo tokių veiksmų sulaikoma. Nes, matyt, Rusija eskaluos šį klausimą ir toliau, o jei NATO ir Europos Sąjunga vieną akį užmerkusios leis Rusijai taip elgtis, galima laukti ir kitų jos žingsnių.

– Baltijos šalys nuolat siekia didesnių saugumo garantijų iš NATO. Ar raketų dislokavimas Kaliningrade galėtų padėti garantijų sulaukti dar daugiau?

– Manau, kad taip. Manau, kad tiek mūsų Užsienio reikalų ministerija, tiek Krašto apsaugos ministerija tikrai šia kryptimi dirba. Vis dėlto mūsų strateginis ir artimiausias partneris Lenkija šiuo atveju taip pat turėtų prisidėti prie Lietuvos, Estijos ir Latvijos „aliarmo“ aljanse. Bet reikia į tai žiūrėti labai rimtai. Manau, jog šis Rusijos žingsnis tik dar labiau paskatins Lietuvą ir kaimynines šalis siekti bendro sutarimo aljanse, kad būtų duotas reikiamas atsakas.