Lietuvoje

2018.02.05 15:43

Mokslas veda ankstyvo sunkių ligų nustatymo ir personalizuotos medicinos link

LRT.lt2018.02.05 15:43

Lietuvos mokslininkų išradimai sulaukia vis didesnio pasaulio mokslo bendruomenės pripažinimo, teigiama pranešime žiniasklaidai. Kai kurie Lietuvos tyrėjai jau vadinami savo srities genijais, jiems suteikiami garbingi titulai, jie priimami į prestižines organizacijas ir premijomis skatinami tęsti pradėtus reikšmingus darbus.

Vienas tokių mokslininkų – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesorius habil. dr. Saulius Klimašauskas, dirbantis biochemijos, molekulinės inžinerijos ir epigenetikos mokslų srityse. Svarbiausias jo tyrimų laukas – žmogaus ląstelėse vykstantys epigenetiniai reiškiniai.

Vienas iš kertinių ląstelės epigenetinės reguliacijos mechanizmų yra DNR nukleotidų modifikacija, lemianti genų raiškos profilį ir siejama su daugelio ligų atsiradimu. Lietuvos mokslų akademijos, Didžiosios Britanijos karališkosios chemijos draugijos ir Europos molekulinės biologijos organizacijos narys prof. S. Klimašauskas aiškina, kad kiekviena mūsų organizmo ląstelė turi tokį pat genomą. Nors ir gali pasirodyti, kad visos ląstelės turėtų būti vienodos, iš tiesų taip nėra. Ląstelių skirtumus lemia jų nevienodi epigenomai, t. y. DNR modifikacijos profiliai, kurie galėtų būti vadinami savotiškais knygos (genomo) skirtukais.

Pasak profesoriaus, būtent dėl skirtingų epigenomų ląstelės elgiasi nevienodai. Vystydamosi mažiau DNR modifikacijų turinčios kamieninės ląstelės virsta kitomis – labiau specializuotomis ląstelėmis. Vykstant šiam procesui, taip vadinami skirtukai perdėliojami. Manoma, kad sutrikus jų dėlionei, ląstelėse gali įvykti reikšmingų pokyčių, lemiančių vėžinių ar kitų sunkių sutrikimų, pavyzdžiui, diabeto, autizmo, išsėtinės sklerozės, atsiradimą.

DNR modifikacijas tiriančio prof. S. Klimašausko ir jo komandos tikslas – taikant molekulinės inžinerijos ir naujos kartos genomikos metodus sukurti naujus molekulinius biopolimerų žymėjimo ir genomo modifikacijos profilių tyrimo įrankius.

Tokie tyrimai ir jų pagrindu kuriami molekuliniai įrankiai yra svarbūs tiek mokslininkams, tiek įmonėms, ieškančioms būdų, kaip atlikti kuo ankstyvesnę sunkių ligų diagnostiką ir paskirti kuo tikslesnį gydymą. Kitaip tariant, personalizuoti mediciną. Prof. S. Klimašausko atrasti metodai yra pigesni ir tikslesni nei kitos šiuo metu egzistuojančios alternatyvos.

Kartu su kolegomis mokslininkas yra 6 išradimų autorius, turi 9 išduotus patentus, o dar dėl kelių jau pateiktos paraiškos. Licencijas naudoti lietuvių sukurtas technologijas yra įsigijusios tokios įmonės kaip UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Qiagen“ GmbH.  

Naujieji metodai ir molekuliniai įrankiai suteikia puikų pagrindą dar gilesniems epigenetinių ląstelės mechanizmų tyrimams, kuriems vykdyti Europos mokslo taryba jau skyrė 2,5 milijono eurų finansavimą. Taip pat planuojama ir toliau komercializuoti šiuos išradimus: parduodant licencijas ar įkuriant startuolį, kuris užsiimtų vienos iš sukurtų technologijų plėtra.

Prof. S. Klimašauskas nominuotas 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir RNomikai“.