Lietuvoje

2018.02.01 20:31

Dėl šnipinėjimo suimti trys lietuviai

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl šnipinėjimo. Pasak teisėsaugininkų, trys asmenys rinko informaciją Rusijos žvalgybai, visi jie – Lietuvos piliečiai.

Tyrimams vadovauja Generalinė prokuratūra, juos atlieka Kriminalinės policijos biuras. Vykdant šiuos tyrimus pernai gruodį buvo sulaikyti trys lietuviai, jiems yra pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo, teismas juos leido suimti.

Tyrimai buvo pradėti gavus informaciją iš Antrojo operatyvinių tarnybų departamento.

Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Rolando Kiškio, vienas ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl asmens iš Šiaulių, kuris dirbo viename Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paramos padalinyje. Šio darbuotojo pareigybei nekeliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

„Jis už atlygį teikė informaciją užsienio žvalgybos organizacijai“, – pridūrė jis.

Šiame tyrime įtarimai pareikšti dar vienam lietuviui, kuis turi nuolatinį leidimą gyventi Rusijoje. Šie du įtariamieji anksčiau yra tarnavę kariuomenėje, vėliau išėję į atsargą. Kaip jie buvo užverbuoti, informacija neteikiama, teisėsauga taip pat nenori atskleisti jų amžiaus.

Antrajame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti Klaipėdoje gyvenančiam asmeniui, kuris užsienio valstybės žvalgybai perduodavo jo rinktą neįslaptintą informaciją apie tam tikrus objektus, kuriuos jis stebėdavo ir fiksuodavo lankydamasis viešose Klaipėdos jūrų uosto ir kitose uostamiesčio vietose.

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša sakė, kad įtariamųjų ratas gali plėstis.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos dešimtys kratų. Visi trys sulaikytieji Rusijos žvalgybos naudai veikė daugiau nei metus.

Visi asmenys buvo sulaikyti Lietuvoje, jie tai darė už finansinį atlygį. Tačiau teisėsaugininkai nepatikslino, ar tai pinigai.

Teisėsaugos atstovai nenorėjo atsakyti į klausimą, ar minėtų trijų įtariamųjų tikslas buvo gauti ne tik viešai prieinamą, bet ir įslaptintą informaciją, nes tai – ikiteisminio tyrimo duomenys.

Ragina pranešti apie bandymus verbuoti

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, kad buvo teikiama neįslaptinta informacija, tai nepaneigia šnipinėjimo veikos pavojingumo ir grėsmės valstybės saugumui.

„Dėl keleto priežasčių – pirma iš jų, kad informacija, kuri buvo viešai prieinama ir buvo renkama tiek apie karinius objektus, tiek strateginius objektus Lietuvos valstybėje. Nepaisant to, kad tai atrodo visiškai nereikšmingas momentas ir nedidelis elementas visoje veikoje, tačiau tai buvo daroma užsienio valstybės žvalgybos užsakymu“, – teigė jis. Vėliau R. Baltrėnas pridūrė kalbantis apie Rusiją.

R. Baltrėno teigimu, vykdę šnipinėjimą lietuviai bendravo su jų aplinkoje esančiais asmenimis, taigi, tuo pačiu rinko informaciją apie jų aplinkoje esančius žmones, kurie ateityje taip pat galėjo tapti verbavimo taikiniais.

„Grėsmių ataskaitose, kurias teikiame kartą per metus, įspėjame visus Lietuvos piliečius, kad verbavimo grėsmė, ypač lankantis ne NATO valstybėse, visada išlieka. Ir Lietuvos piliečiai turėtų būti labai atidūs ir budrūs. Pajutę, kad yra verbavimo požymių, kalbinimo dėl darbo užsienio valstybėms, nedelsiant turėtų informuoti Lietuvos žvalgybos institucijas. Tai padėtų užkardyti ir sumažinti galimas pasekmes ne tik Lietuvos saugumui, bet ir tų pačių piliečių labui“, – kalbėjo jis.

Kaip paskelbė Generalinė prokuratūra, šie ir ankstesnių ikiteisminių tyrimų atvejai rodo, kad užsienio valstybių žvalgybos institucijas domina ne tik asmenys, kurie disponuoja įslaptinta informacija, bet ir žmonės, neturintys nieko bendro su konfidencialiais duomenimis, o verbavimo procesas neretai pradedamas svečiuojantis kaimyninėse ne NATO valstybėse ir atrodo kaip naujos malonios ir naudingos pažinties pradžia. Vėlesniuose etapuose asmuo turi vis mažiau pasirinkimo laisvės, gali būti šantažuojamas, todėl kilus įtarimams, kad kažkas bando įtraukti į duomenų rinkimą ir perdavimą nelabai suprantamais tikslais, rekomenduojama kreiptis konsultacijos į žvalgybos institucijas.

Iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėjimu. 5 asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.

Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki penkiolikos metų.

Anot BNS, pastaruoju metu Lietuvoje nagrinėjamos kelios asmenų, kaltinamų šnipinėjimu, bylos. Lietuvos apeliacinis teismas baigia nagrinėti už šnipinėjimą žemesnės instancijos teismo nuteistų Rusijos piliečio Sergejaus Moisejenkos bei buvusio Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės karininko Sergejaus Pušino skundus. Už šnipinėjimą Baltarusijai kalėti penkerius metus 2016-ųjų gegužę galutiniu sprendimu nuteistas buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis. Pernai liepą dešimties metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą nuteistas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas Nikolajus Filipčenka.