Lietuvoje

2018.02.01 13:58

Buvęs Estijos premjeras T. Roivas: aš pavydžiu lietuviams

Jūratė Žuolytė, DELFI.lt2018.02.01 13:58

„Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje“ pranešimą apie valstybės vaidmenį kuriant skaitmeninę visuomenę skaitęs buvęs Estijos ministras pirmininkas Taavi Roivas prisipažino pavydintis lietuviams. „Tik nesakykite to estams, bet pavydžiu, nes jūs sukūrėte nuostabią idėją kartu dirbti su idėjomis“, – šypsojosi jis, pasidalindamas savo mintimis, ką dar gali nuveikti tiek Lietuva, tiek Estija.

 Idėjoms nepakanka tik pinigų

„Be abejo, turėti gerą idėją ir daug pinigų yra kur kas geriau nei tiesiog turėti gerą idėją. Bet šiuo atveju, žiūrint į jūsų atrinktas tris idėjas, akivaizdu, kad kalbama ne tiek apie pinigus, kiek apie politinę valią. Jei turi idėją ir politinę valią, jau esi pasiturintis. Matau, kad čia yra daug svarbių politikų, dar daugiau jų turbūt stebi transliacijas internetu, tad tai man leidžia suprasti, kad į šias idėjas žiūrima rimtai“, – kalbėjo T. Roivas.

Buvęs Estijos ministras pirmininkas konferencijos dalyvius pakvietė prisiminti gana netolimą praeitį. „Aš pats esu gimęs 1979 metais. Mano amžiaus žmonės atsimena, kad tuo metu mūsų šalys buvo okupuotos, mūsų laisvės buvo ribojamos, galėjome keliauti tik kaimyninėse šalyse, prekybos galimybės buvo apribotos tik iki vienos zonos. Tai buvo pasaulis, kurio nebenorėtume matyti. Šiandien esame turtingiausios prekybos zonos, Europos Sąjungos, nariai, taip pat priklausome NATO, esame euro zonos narės, sėkmingiausio pasaulio klubo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nariai (Lietuvoje stojimo procesą tikisi baigti iki šių metų vasaros – red. pastaba): mes turėtume savimi didžiuotis, kad tiek daug pasiekėme“, – sakė jis.

Visgi, vien praeitimi gyventi irgi negalima – reikia stengtis nuolat žvelgti į ateitį. „Kokia galėtų būti mūsų ateitis, jei užsibrėžtume tikslą būti geriausiais pasaulyje? Ar turime kokį nors pasiteisinimą, kodėl Estija ar Lietuva negali tokiomis būti ir to siekti? Pasaulyje sukurta daugybė technologijų, kurių galimybės nėra išnaudojamos. Įsivaizduokime, kaip būtų, jei jums niekada nereikėtų eiti į jokias institucijas su popieriniais prašymais ar dokumentais. Jei galėtumėte identifikuoti save, patvirtinti savo tapatybę, gauti reikalingas paslaugas nepalikdami namų ar biuro. Jei neliktų erdvės biurokratijai ir korupcijai“, – kalbėjo T. Roivas.

Siūlo įtvirtinti skaitmeninius parašus

Pasak T. Roivas, vienas esminių reikalavimų, norint kurti skaitmeninę visuomenę – įtvirtinti saugias asmens tapatybės patvirtinimo ir skaitmeninių parašų technologijas. „Kaip žmonės, gavę laišką, su neva mano ranka rašytu parašu, gali būti tikrai, kad jis tikrai mano pasirašytas? Gal tai padarė mano asistentas, ar apskritai kas kitas, apsimetantis manimi. Na, prisipažinkite, kiek iš jūsų klastojote tėvų parašus, kai bėgdavote iš pamokų? Dabar turime kur kas saugesnių būdų, pavyzdžiui, elektroninis antspaudas, kuriame matyti autentiškumą patvirtinantis kodas, pasirašymo data, o jei kažkam kyla abejonių, jį galima patikrinti per sertifikavimo sistemą. Iš tiesų ne estai šią sistemą sukūrė, o suomiai, bet mes pradėjus vos pusmečiui nuo sukūrimo pradėjome ją naudoti ir nesuprantu, kodėl daugelis žmonių to nedaro“, – svarstė jis.

„Dabar turime du būdus pasirašyti skaitmeniniu būdu: naudojantis lustinėmis kortelėmis, vadinamais čipais, arba mobiliuoju telefonu. Man labai svarbu, kad taip galiu greitai pasirašyti dokumentus. Įsivaizduokite, kai esu užsienyje ir man asistentė siunčia kažką greitai pasirašyti: jei reikėtų rašyti ranka, turėčiau grįžti atgal į Estiją, o dabar pasirašau sėdėdamas taksi ir keliais paspaudimais galiu išsiųsti dokumentus. Jei tai veiktų visur, jei visi turėtų skaitmeninius parašus, nereikia būti raketų mokslininkams, kad suprastume, kiek laiko ir pastangų tai sutaupytų“, – kalbėjo T. Roivas.

Galimybė pasauliui – visiems dalintis duomenimis

T. Roivas nuomone, pasaulis turėtų eiti link to, kad reikalingus duomenis galėtų gauti bet kuri pasaulio institucija, jei tik žmogus yra davęs sutikimą: „Jei esu ne Taline, kur gyvenu, o kitame mieste ar kitoje šalyje, ir man netikėtai prireikia daktaro. Ar nebūtų puiku, jei bet kuris artimiausias daktaras galėtų matyti duomenis apie mano ligšiolinę sveikatos būklę ir kitą reikalingą informaciją? Iš kitos pusės, kaip būtų puiku, jei pas daktarą ar į bet kurią kitą viešąją įstaigą galėtume registruotis internetu taip paprastai, kaip mobiliuoju telefonu užsisakome viešbučius ar išsikviečiame taksi. Tai tikrai yra įmanoma – juk gyvename XXI-ame amžiuje“.

Bijantiems, kad tai gali būti nesaugu, T. Roivas atkerta, kad saugoti informaciją popieriniuose dokumentuose yra dar nesaugiau. Tai jis taiko ir e-balsavimo praktikai. „Jei sistema sukurta teisingai, e-balsavimas yra kur kas saugesnis nei įprastas. Tačiau pamirškite tai, jei neturite skaitmeninės žmogaus identifikavimo sistemos. O jei turite – tai pats saugiausias būdas balsuoti“, – tikino jis.

„Estijoje yra dvi labiausiai rizikingos neskaitmenizuotos sritys. Naudodamasis tik savo skatmenine tapatybe negaliu pirkti namo ir negaliu vesti – tam turiu atitinkamose institucijose pasirodyti fiziškai. Visgi, kai yra kas gyvenime, ko negalima ir nereikia skaitmenizuoti“, – juokėsi jis.

Ragino svajoti drąsiai

Savo pranešimo metu T. Roivas pasidžiaugė sėkmingu Estijos e-pilietybės projektu, kuris leidžia Estijos e-pilietybę gauti bet kurių šalių piliečiams, galintiems patvirtinti savo tapatybę: tokiu būdu į Estiją buvo priviliota apie 4 tūkst. verslo kompanijų. „Aš nesakau, kad jūs, lietuviai, dabar turite registruotis į Estiją. Aš siūlau sugalvoti kažką, kur jūs būsite pirmi, nes tada jūs turėsite konkurencinį pranašumą. Juk pasaulyje dar tiek daug idėjų, kurias galima įgyvendinti. Tik kai svajojate, svajokite drąsiai: nėra jokios prasmės svajoti kukliai“, – drąsino jis.