Lietuvoje

2018.02.01 12:10

R. Karbauskis paaiškino, ką reiškia premjero kalbos apie santykius su Rusija

ELTA 2018.02.01 12:10

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis paaiškino, ką norėjo pasakyti premjeras Saulius Skvernelis, kalbėdamas apie Lietuvos ir Rusijos santykių atnaujinimą.

Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjero ketinimus atnaujinti dialogą su Rusija, atkuriant tarpvyriausybinę komisiją, yra įvardijusi kaip neatsakingus ir neatitinkančius Lietuvos nacionalinio saugumo principų, R. Karbauskio nuomone, prezidentės ir premjero požiūris į santykius nesiskiria.

„Premjeras sakė vieną dalyką. Jis sakė, kaip galima tai pasakyti (pretenzijas – ELTA), kai nėra formos ir būdo, kaip tai pasakyti, nes jokio bendravimo iš viso nėra“, – „Žinių radijui“ kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak politiko, norint pareikšti valstybei pretenzijas, reikia turėti kanalus, kad tai galėtum padaryti. Todėl, samprotavo R. Karbauskis, kai tarp Rusijos ir Lietuvos nėra jokio bendravimo, neįmanoma pareikšti ir jokios pretenzijos Maskvai.

R. Karbauskis kalbėjo, kad, jo nuomone, politologai klaidino, sakydami, jog S. Skvernelis bandė atnaujinti santykius su Rusija. Anot R. Karbauskio, buvo kalbama apie tai, ar reikalingas bendravimas iš viso kaip toks. Tai, pabrėžė „valstietis“, nebuvo bandymas keisti valstybės politikos Rusijos atžvilgiu, o Lietuvos pozicija Ukrainos ir Gruzijos atžvilgiu yra daug kietesnė negu Europos Sąjungos (ES).

Premjero S. Skvernelio ne kartą akcentuoti raginimai intensyvinti Lietuvos ir Rusijos santykius sulaukė daug priekaištų. Premjero retorika akivaizdžiai skyrėsi nuo to, ką šiuo klausimu akcentavo prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija.

Nepaisydamas prezidentės, užsienio reikalų ministro ir daugelio kitų politikų bei politikos ekspertų kritikos, poziciją, kad reikia atnaujinti dvišalės tarpvyriausybinės komisijos tarp Lietuvos ir Rusijos veiklą, S. Skvernelis sausio pabaigoje išsakė ir Vokietijos laikraščiui „Bild“.

Duotame interviu premjeras kartojo panašius Lietuvos ir Rusijos santykių atnaujino argumentus, teigdamas, kad Lietuva turi sekti daugelio Europos Sąjungos valstybių (ypač Vokietijos ir Suomijos) santykių su Rusija pavyzdžiu, S. Skvernelis akcentavo „unikalią“ Lietuvos užsienio politikos laikyseną; pabrėžė verslo ir gyventojų interesus bei tai, kad glaudesni kontaktai leistų geriau suprasti Maskvos pozicijas.

Ministras pirmininkas, kaip ir ankstesniuose savo pasisakymuose, pabrėžė, kad jis nekvestionuoja Lietuvos užsienio politikos kurso. Pasak jo, Lietuvos laikysena Ukrainos, Rusijos okupuoto Krymo, žmogaus teisių situacijos Rusijoje nesikeičia.

Pasak prezidentės D. Grybauskaitės, aukščiausio lygio politiniai kontaktai gali vykti tik su draugiškus santykius demonstruojančiomis šalimis.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, viena vertus, ne kartą akcentavo, kad kol kas nėra pagrindo glaudesniam Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimui, tačiau, kita vertus, pabrėžė, kad ekonominiuose Lietuvos ir Rusijos santykiuose esama ženklaus augimo. Pasak jo, Lietuvos ir Rusijos santykiai nėra įšalę visais lygmenimis. Priešingai, eksportas į Rusiją augo 30 proc., taip pat buvo pasirašomos svarbios tarpvalstybinės sutartys.

Paramos premjeras susilaukė iš socialdemokrato ir eurokomisaro Vytenio Andriukaičio. Pastarojo nuomone, S. Skvernelis, siekdamas atnaujinti santykius su Rusija, sekant kitų ES valstybių pavyzdžiu, yra teisus.