Lietuvoje

2018.01.29 09:35

V. Grabauskas: kiekviena reforma sukelia nerimą, bet permainos naudingos

Birutė Mačienė, ELTA2018.01.29 09:35

Seimui pritarus Lietuvos sporto universiteto (LSU) prijungimui prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), pirmosios iš šių aukštųjų mokyklų laikinoji rektorė doc. dr. Diana Rėklaitienė iš naujo viešai pakartojo, kad Sporto universiteto pozicija nesikeičia, – jis tebesiekia likti autonomišku.

– Kokiais argumentais turėtų tokiu atveju remtis LSMU, kad iš šalies neatrodytų, jog jis taikosi „prievarta būti mielas“? Tokį klausimą naujienų agentūra ELTA uždavė daugybę savo gyvenimo metų sveikatos mokslams paskyrusiam LSMU ir Pasaulio sveikatos organizacijoje vadovaujamas pozicijas užėmusiam, buvusiam šio universiteto rektoriui, dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos pirmininkui prof. Viliui Grabauskui.

– Šių metų sausio 12-ąją buvo priimtas Seimo nutarimas, kuriuo universitetams pasiūlyta parengti ir iki kovo 1 d. pateikti Seimui universitetų reorganizavimo planą bei reorganizavimo sąlygas. Pagal Seimo nutarimą buvo įsteigta darbo grupė, į kurią abiejų universitetų rektoriai delegavo atstovus. Deja, ne dėl LSMU kaltės darbo grupės veikla stringa. Mūsų universitetas reorganizacijos proceso nestabdo, o nutarimą vykdo.

– Sutinkate, kad doc. dr. D. Rėklaitienė teisi, teigdama, jog „laukia ilgas derybų procesas“. Tačiau Seimas jungiamiems universitetams nurodė datą, iki kurios reikia sutarti, todėl tas procesas gali užsitęsti ir po jos. Nors kitu atveju kur kas didesnis – trijų aukštųjų mokyklų „darinys“ (Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetai) dėl savojo reorganizacijos plano ir sąlygų randa bendrą kalbą. Nejaugi anksčiau nebuvo galima tarpusavyje kitiems dviem universitetams viską išsiaiškinti ir dėl visko „susiderėti“?

– Dar iki Seimo sprendimo LSMU ir LSU kartu turėjo parengti bei pristatyti Švietimo ir mokslo ministerijai aukštųjų mokyklų pasirengimo reorganizacijai etapus, nuostatas ir principus. Lietuvos sporto universiteto atstovai buvo ne kartą kviečiami tai rengti kartu, tačiau rengiant planą nedalyvavo. Tad šiuos dokumentus teko rengti pasitelkus vien tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinės bendruomenės pajėgas.

Beveik prieš šimtą metų (1920 m. sausio 27 d.), dabartiniame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate iškilmingai atidaryti Aukštieji kursai su Gamtos, Medicinos, Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, ir Technikos skyriais. Klausytojų buvo 522, dėstytojų – daugiau kaip 40. Šie kursai paruošė dirvą 1922-aisiais Kaune įkurtam Lietuvos universitetui, – subūrė pirmuosius mokslo kadrus, surinko studentų kontingentą, parengė universiteto statuto projektą. Gerokai vėliau aukštosios mokyklos „išsigrynino“, specializavosi, tapo savarankiškos. Bet šiais laikais katastrofiškai mažėjant studentų skaičiui (o dėstytojų stengiamasi išlaikyti tiek pat) kai kurie universitetai dubliuoja kolegų studijų programas, siūlydami abiturientams „platesnį pasirinkimą“. Gal kaip tik iš čia ir kyla noras priešintis permainoms?

Dar pernai birželį priimtas Seimo nutarimas aiškiai įvardina principus, kuriais privalu vadovautis reorganizuojant aukštąjį mokslą. Vienas iš jų sako, kad negali būti dubliuojamos studijų programos, kurios tokios pačios yra kitame universitete, veikiančiame tame pačiame mieste. O dėl ko dabar kyla pasipriešinimas reformai, manyčiau, vertėtų kalbėtis ne su LSMU žmogumi.

– Išrinktas universiteto Tarybos pirmininku, Jūs dirbate visuomeniniais pagrindais. Ar galėtumėte įsivaizduoti, kaip jaučiasi vienos ar kitos aukštosios mokyklos bendruomenės dalis, kuriai būsima reforma gal lems darbo ir atlygio už jį praradimą?

– Iš tiesų, demografinė padėtis Lietuvoje pasikeitė, ir abiturientų šalyje dabar – ženkliai mažiau nei prieš kelis dešimtmečius. Priminsiu, – visos Lietuvos aukštosios mokyklos sutiko, kad Lietuvai būtina aukštojo mokslo reforma. Žinoma, kiekviena reforma ar didesnės permainos sukelia tam tikrą nerimą. Bet ne visada permainos lemia negatyvius dalykus.

LSMU pavyzdys (kai buvo jungiamos dvi aukštosios mokyklos – Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija) rodo, kad permainos gali atnešti ir daug gero: stiprinama studijų kokybė, pasiekiami geresni mokslo rezultatai, o pasidalinus darbais, nė vienos mokyklos bendruomenė nenukentėjo.

– Pernai žurnalistams sakėte: „universitetų susijungimas gali būti naudingas, bet reikalauja daug pastangų, motyvacijos ir didelių investicijų. Priešingu atveju – jis gali neatnešti laukiamo rezultato arba net būti žalingas“. Dabar matome, kad dėl LSU prijungimo prie LSMU iš abiejų universitetų atstovų sudaryta darbo grupė kol kas negali pasigirti sklandžiu darbu. Tad jeigu tikėtinų rezultatų nepavyks pasiekti iki nurodyto termino – kovo 1-osios, kas bus tuomet?

– Be abejonės, sklandus darbas – labai svarbi sąlyga siekiant darnaus rezultato. Ypač, kai jis labiausiai gali paliesti jaunąją kartą – studentus. Nepriklausomai nuo to, kaip Lietuvos sporto universitetas bendradarbiaus, mes sieksime, kad Seimo nutarimo įpareigojimas būtų įvykdytas laiku, o LSMU ir LSU studentai kuo mažiau patirtų nepatogumų. Ir sudarysime visas sąlygas, kad jie baigtų pasirinktas studijas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.