Lietuvoje

2018.01.29 07:01

Matuko reforma: silpniausia grandis – psichologai

Šiandien Matukui būtų jau penkeri, tačiau mažylio gyvenimą nutraukė egzekucija, per kurią, kaip paaiškėjo, vaikui buvo suduoti 135 smūgiai. Prieš metus, sausio 25-ąją, apie vidurnaktį, Kėdainiuose medikų ir policijos ekipažai skubėjo į Mindaugo gatvę. Keturmečio Matuko kūnas buvo mėlynas nuo sumušimų, tą patį patyrė plaučiai ir smegenys, liovėsi širdies plakimas. Skubi operacija jau negelbėjo.

Ne kartą daužytas vaikas paskutinius smūgius gavo į galvą. Į teisiamųjų suolą sėdo jį pagimdžiusi moteris ir kartu gyvenęs vyras. Sukrėstos visuomenės žvilgsnis nukrypo į valdžios rūmus net ne dėl atpildo kaltiesiems, o dėl to,  kad ateityje nebetektų laidoti namuose savo artimiausių žmonių uždaužytų vaikų.

Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis apibrėžtas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra. Tada buvo konstatuota, kad pareigūnai neatliko savo darbo, tačiau šiandien konkrečių kaltųjų pavardžių nėra, bet yra Matuko reforma, kuri įsigalios nuo liepos 1-osios.

Praėjus metams po įstatymo, draudžiančio visų rūšių smurtą prieš vaikus, priėmimo, pareigūnai konstatuoja, kad visuomenė tapo jautresnė, pati dažniau kreipiasi į pareigūnus, kurie taip pat šioms veikoms skiria daugiau dėmesio. Dabar vaikas nebūtinai tiesiogiai turi nukentėti, jeigu jis dalyvauja konflikte, mato, kaip vienas iš tėvų smurtauja, to pakanka, kad vaikas būtų pripažintas nukentėjusiuoju, gal todėl skaičiai nelabai sumažėjo.

„Tai beveik 11 tūkst. 2017 m. ir panašus skaičius yra ir 2016 m., tačiau vaikų yra nukentėjusių, mes turime daugiau negu 1,5 tūkst., beveik pusantro karto daugiau negu prieš tai buvusiais metais“, – teigia policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas sako, kad medikams imta rengti kursus, kaip identifikuoti smurtą, kai nėra akivaizdžių vaiko sužalojimų, nes vaikai patiria ne tik fizinį, bet ir psichologinį, seksualinį smurtą, nepriežiūrą.

„Jeigu palyginus statistiką 2016 ir 2017 m., tai 2016 m. į mūsų instituciją, tai yra Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių, kreipėsi 30 sužalotų vaikų ir 5 iš jų – sukrėsto kūdikio sindromas. Tai – viena sunkiausių formų fizinio smurto. Tai 2017 m. tokių padaugėjo iki 50 ir sukrėsto kūdikio sindromo statistika išlieka tokia pati – taip pat penki sunkiai sužaloti kūdikiai. Tai tendencija yra didėjanti, bet, aš manau, kad pagerėjo mūsų diagnostika“, – pasakoja prof. dr. R. Kėvalas.

Tačiau vaikų medikas konstatuoja, kad toliau tęsiasi istorijos, kai šeimose sumušti vaikai tarnybų vėl grąžinami į jas, nes vaiko teisių specialistai labai lengvai vis dar patiki tėvų melu, o pilnas šaldytuvas būna svarbiau, nei mėlynės ant vaikelio kūno ar dar baisesni sužalojimai.

„Aš kalbu apie Kretingos atvejį, apie 8 savaičių kūdikį, kuris buvo taip sudaužytas, kad išsiliejęs kraujas į galvos smegenis, ir taip pat buvo diagnozuoti seni šonkaulių lūžiai. Deja, vėl paskutiniai atvejai parodė, kad socialiniams darbuotojams labai svarbu ar namuose yra maisto, ar graži aplinka, ir jie kažkaip pamiršta, kad ir tokioj gražioj aplinkoj gali būti labai žiauraus smurto“, – sako R. Kėvalas.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja Seimo priimta vadinamoji Matuko reforma, nauja pagalbos vaikams sistema. Vietoj dabar savivaldybei pavaldžių Vaiko teisių apsaugos skyrių ims veikti 12 regioninių tarnybų, pavaldžių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Jos atstovai sako, kad jau parengta schema, kaip atrodys centralizuota struktūra, o vasarį ji turėtų būti patvirtinta.

Dabar vaiko teisių apsaugos sistemoje dirba 375 specialistai, įsigaliojus reformai jų reikės 644. Turės būti suformuotos mobilios komandos, kurios  per valandą privalės reaguoti į iškvietimus visą parą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė sako, kad pasirengimas naujai sistemai vyksta pagal planą.

„Didžiausia rizika yra su teisės aktų dar tam tikromis pataisomis, kur žinome, kad užtrunka tai laike, bet vis tiek šiandien negalėčiau sakyt, kad vėluojame“, – tikina socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

BNS nuotr.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė teigia, kad visai naujajai sistemai įtvirtinti trūksta poįstatyminių aktų, kuriais būtų apibrėžti visi tarpinstituciniai santykiai ir ne tik.

„Šiandien dienai vėlgi psichologo įstatymo kaip nebuvo, taip nėra. Toliau baudžiamojo proceso įgyvendinimo visos nuostatos, kurios reikalingos, jų irgi nėra. Yra daug poįstatyminių dalykų, kurių tikrai reikia paruošti“, – vardijo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Policijos departamento vadovai sako, kad liepos pirmą dieną, kai reforma turi startuoti, jie bus pasirengę. Tačiau ir jie iki šiol nežino, kaip bus užtikrintas privalomas vaikų psichologų dalyvavimas ikiteisminėse apklausose, nors policijos komisariatuose bus įrengti specialūs nepilnamečių apklausos kambariai.

„Išskyrus pasakymą, kad reikia tų psichologų, nieks nežino, nei kiek jų bus, nei kada jie bus, nei kokia tvarka bus. Per vieną dieną – grubiai po 10-15 apklausų. Reiškia, 10-15 psichologų ar tai vienu metu, ar tai kažkokiu eiliškumu turi būti ir vėlgi kiekviename rajone arba kiekvienoje apskrityje“, – skaičiavo policijos generalinio komisaro pavaduotojas E. Šileris.

Nepilnamečių apklausos kambariai turės būti įrengti ir teismuose. Teisme vaikų apklausose psichologo dalyvavimas taip pat bus privalomas. Prokurorams šita sistemos grandis taip pat atrodo neišspręsta.

„Tų psichologų Lietuvoje yra šiuo metu 6 parengti dirbti su vaikais. Ir mes matom problemą, kad laiko liko labai nedaug, kad tų psichologų paruošt daugiau. Be to, reikia numatyt ir jų darbo apmokėjimo tvarką“, – sako Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška.

Galų gale, policijos pareigūnai tikisi, kad nuo liepos ne jų rūpestis bus, kur dėti iš smurtautojų paimtus vaikus ar kūdikius. Tačiau, jei tai nekels rūpesčių policininkams, ar tai reiškia, kad bus aiškus tolesnis tokių vaikų kelias, nes kai kuriuose rajonuose šie vaikai vis dar vežami į  ligonines laikinai priglausti. 

„Sakykim, tėvai užgėrė, nuvežė į ligoninę savaitgaliui, ir tėvai išsiblaivė, ir vėl grąžina atgal, ir tai nelaiko paėmimu, tai yra blogai. Tai nėra problemos sprendimas“, – teigia vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė.

Taigi, lieka nežinomųjų, kaip po reformos veiks vaiko teisių apsaugos sistema, kai ne visur veikia dabartinė. Vaiko teisių apsaugos įstatymų iniciatorė seimo narė Dovilė Šakalienė sako, kad, patvirtinus naująją pagalbos vaikams sistemą, buvo peršokta iš akmens į modernų amžių, o reformos įgyvendinimas bus sunkus procesas.

„Mes lipam iš duobės. Mes buvom išsikasę tokią gilę duobę. Sunku bus lipti, grumstai ant galvos krenta, bet mes lipam, mes turim išlipti. Aš žiūriu į tai taip: mes neturim išeities. Daugiau negu 500 nužudytų vaikų per nepilnus 3 nepriklausomybės dešimtmečius yra tas skaičius, kuris turi spausti kiekvienam iš mūsų smegenis – mes negalim to tęsti“, – sako D. Šakalienė.