Lietuvoje

2018.01.30 12:37

Apklausa: vieną politiką visuomenė vertina geriau nei bet kada anksčiau

Olga Ugriumova, LRT RADIJAS, LRT.lt2018.01.30 12:37

Palankiai Kauno merą Visvaldą Matijošaitį vertina net 56 proc. apklaustųjų ir tai aukščiausias jo rezultatas, LRT RADIJUI sako visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys. Anot jo, su tokiu įvertinimu V. Matijošaitis atsiduria antroje reitingo vietoje. Jį lenkia tik prezidentė Dalia Grybauskaitė.

– Kaip šį mėnesį Lietuvos gyventojai vertina partijas?

– Tai pirmoji apklausa šiais metais, taigi įdomu, kokie vertinimai. Pirmoje vietoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurie turi 18 proc. nuo visų gyventojų ir 29 proc. nuo balsuojančiųjų. Toliau – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, turinti 14 proc. nuo visų gyventojų ir 23 proc. nuo balsuojančiųjų.

„Tvarka ir teisingumas“ – 8 proc. nuo visų gyventojų ir 14 proc. nuo balsuojančiųjų. Socialdemokratų rezultatas toks pat – 8 proc. nuo visų gyventojų ir 14 proc. nuo balsuojančiųjų. Liberalų sąjūdis – 4 proc. nuo visų gyventojų ir 6,5 proc. nuo balsuojančiųjų.

Taigi penkios partijos praeina penkių procentų barjerą. Tėvynės sąjungos reitingas per mėnesį dar paaugo. Svarbu, kad nuo praėjusių metų sausio iki dabar, visus metus vyko prieaugis. Ši partija dabar gerokai populiaresnė, nei buvo prieš metus. Tai jau nenumaldoma tendencija.

„Valstiečių“ populiarumas stabilizavosi, nes iki liepos mėnesio jis labai mažėjo visų reformų ir įvykių kontekste. Dabar reitingas nei kyla aukštyn, nei krenta žemyn.

Šio tyrimo sensacija – partija „Tvarka ir teisingumas“. Jos reitingas per mėnesį labai išaugo. Matyti, kad tai nėra atsitiktinumas. Prieš metus partija turėjo kelis procentus nuo balsuojančiųjų ir tai neatrodė perspektyviai. Tačiau jau balandžio mėnesį partija perkopė penkių procentų barjerą, spalio mėnesį viršijo ir dešimt procentų. Toliau vyksta kilimas, todėl „Tvarka ir teisingumas“ dabar – trečioje vietoje. Statistinės paklaidos ribose šalia atsidūrė socialdemokratai. Šias dvi partijas skiria dalys procentų. Liberalų sąjūdis nuo rudens yra tame pačiame lygyje. Daug partijos rėmėjų pradėjo palaikyti kitas partijas, todėl liko tik 6,5 proc. nuo balsuojančiųjų.

– Kaip žmonės šį mėnesį vertina politikus?

– Pirmoje vietoje, kaip ir anksčiau, – D. Grybauskaitė. Ją palankiai vertina 66 proc. Tai stabilus rodiklis. Antroje vietoje – Kauno meras V. Matijošaitis. Palankiai jį vertina 56 proc. Pokytis nedidelis, bet į teigiamą pusę. Be to, tai aukščiausias V. Matijošaičio rezultatas.

Trečioje vietoje – Saulius Skvernelis. Palankiai jį vertina 51 proc., rezultatas stabilus nuo liepos mėnesio. Ketvirtas – Linas Linkevičius. Jo rezultatas toks pat, kaip ir prieš metus sausio mėnesį. Toliau – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jo populiarumas sumažėjo penkiais procentiniais punktais. Nežinau, kokie įvykiai tai lėmė.

Svarbu, kad šeštoje vietoje – „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Keturis mėnesius iš eilės buvo matomas jo partijos augimas, ji dabar trečioje vietoje. Svarbu ir tai, kad R. Žemaitaitis yra vienintelis partijos pirmininkas, turintis teigiamą vertinimų balansą tarp visų gyventojų. Visi kiti populiarūs savo elektorato ribose, bet ne tarp kitų partijų. R. Žemaitaitis turi svarbią savybę – kažkaip pritraukia ir kitų dėmesį.

Taip pat galima pažiūrėti, kaip vertinami ministrai. Jų yra 14. Dar praeitų metų gegužės mėnesį jie visi turėjo teigiamą balansą, buvo daugiau teigiamų nei neigiamų vertinimų. Dirbant darbą, laikui bėgant tų teigiamų vertinimų mažėja.

Šiuo metu yra šeši ministrai su teigiamu vertinimų balansu ir aštuoni su neigiamu. Labiausiai teigiamai vertinamas L. Linkevičius, mažiausiai – ministras Aurelijus Veryga (54 proc. neigiamų vertinimų, 23 proc. teigiamų). Per mėnesį ypatingų pokyčių neįvyko. Taip pat galima paminėti, kad nepasikeitė, stabilizavosi Ramūno Karbauskio reitingas – 52 proc. neigiamų, 26 proc. teigiamų vertinimų.

Kalbant apie institucijas, vyrauja daugmaž ta pati rikiuotė: pirmoje vietoje – ugniagesiai gelbėtojai, antroje – policija, trečioje – kariuomenė, ketvirtoje – prezidentas, penktoje – Bažnyčia. Kas pasikeitė, kas įdomu, tai policijos vertinimas – 65 proc. Lietuvos policiją vertina teigiamai. Tai aukščiausias rezultatas per 20 metų, kiek matuojame. Jeigu žiūrėtume pasitikėjimą policija Europos kontekste, šis rodiklis yra aukščiau Europos vidurkio.

Taip pat aukščiausią rezultatą per 20 metų pasiekė ir savivaldybių vertinimas, pasitikėjimas, nors pats savaime tas pasitikėjimas nėra labai aukštas – 37 proc. pasitiki, 23 proc. nepasitiki. Tai žemiau Europos Sąjungos (ES) vidurkio, bet matyti, kad vyrauja pasitikėjimo augimo tendencija. Tikėkimės, kad šis svarbus rodiklis, pasitikėjimas svarbia vakarietiška institucija, toliau augs.

Mažiausiai pasitikima partijomis, Seimu, vyriausybe. Tai trys institucijos, kurias vertinančių neigiamai yra daugiau nei teigiamai, bet daugelyje šalių šios institucijos sulaukia gana neigiamo vertinimo. Partijos visose šalyse vertinamos daugiau neigiamai nei teigiamai. Lietuvoje šis vertinimas žemiau ES vidurkio.

Yra dešimt šalių, kur parlamentas vertinamas teigiamai, taip pat ir Estijoje. Lietuvoje Seimo vertinimas – žemiau vidurkio. Vyriausybės vertinimas daugmaž atitinka ES vertinimo vidurkį. Tas vertinimas daugiau neigiamas negu teigiamas visoje ES.

– Ar šiame tyrime atkreipėte dėmesį į pasitikėjimą žiniasklaida, turint omenyje įvykius, susijusios su nacionaliniu transliuotoju LRT?

– Taip, tiesą pasakius tikėjausi, kad tas pasitikėjimas sumažės, nes tikrai daug visokių atsiliepimų girdisi [...], bet iš tikro tyrimas parodė, kad rezultatas praktiškai nepasikeitė – nė vienu procentiniu punktu nesumažėjo. Matyt, šie įvykiai praėjo pro ausis ar neužgavo kokių nors jautrių stygų.

Jeigu šiaip kalbėtume apie žiniasklaidą, kokią vietą ji užima ES kontekste, tai daugiau ar mažiau esame arti ES vidurkio, netoli jo.

Dažniausiai matuojamos trys žiniasklaidos rūšys: spausdinta žiniasklaida (laikraščiai, spauda), televizija ir radijas. Pirmą vietą praktiškai visose šalyse pagal pasitikėjimą užima radijas. Kiek mažiau – televizija, o mažiausiai – spausdinta žiniasklaida. Lietuvoje spausdinta žiniasklaida turi teigiamą balansą.

Apklausa atliekama dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt