Lietuvoje

2018.01.25 15:00

LRT veiklą tirianti komisija kreipsis į 14 institucijų

Jurga Tvaskienė, DELFI.lt2018.01.25 15:00

Ketvirtadienį į parengiamąjį posėdį susirinkusi Seimo sudaryta laikinoji komisija Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklai tirti nutarė kreiptis papildomos informacijos į valstybės institucijas, prašydami duomenų apie nacionalinio transliuotojo veiklą.

Ši komisija, vadovaujama valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovo Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus skubos tvarka buvo įkurta sausio 12 dieną. Jos darbe taip pat dalyvauja valdantieji „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Mažeika, Virgilijus Poderys, konservatoriai Agnė Bilotaitė, Andrius Navickas bei Žygimantas Pavilionis, Socialdemokratų darbo frakcijoje dirbantis „darbietis“ Petras Čimbaras, „tvarkietis“ Rimas Andrikis bei „lenkų“ atstovė Vanda Kravčionok.

Į šią komisiją deleguoti savo žmones atsisakė Liberalų sąjūdis bei socialdemokratai.

Komisija turi ištirti ir įvertinti 12 klausimų.

Komisija pirmojo posėdžio metu nutarė kreiptis į 14 valstybės įstaigų, įskaitant ir LRT, prašant duomenų nuo 2013 iki 2017 metų laikotarpyje.

Iš LRT ketinama prašyti sutarčių kopijų, LRT Tarybos posėdžių medžiagos, transliuotojų tinklelio. Ketinama kreiptis ir į Registrų centrą dėl informacijos apie pirkimuose dalyvaujančias įmones, apie juridinių asmenų akcininkus, registruotas LRT sutartis ir panašiai.

Vyriausios tarnybinės etikos komisijos bus prašoma LRT vadovybės interesų deklaracijų, duomenų apie atliktus tyrimus, Valstybės kontrolę ketinama klausti, ar jie ketina atlikti savo tyrimą LRT, taip pat paprašyti visų atliktų auditų informacijos.

Ketinama kreiptis į Seimo Audito, Kultūros, Švietimo ir mokslo komitetus, kokias parlamentinės kontrolės priemones jie taikė. Į Vyriausybę bus kreipiamasi dėl išorės audito ir lėšų jam skyrimo.

Taip pat laukia kreipimasis į Televizijos ir radijo komisiją, Europos teisės departamentą, taip pat – į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri atliktų antikorupcinį vertinimą dėl programų kūrimo, programų laiko eteryje pirkimo tvarkos, pateiktų rekomendacijų dėl teisės aktų pakeitimų.

Viešųjų pirkimų tarnybos bus prašoma pateikti visą su LRT veikla susijusią informaciją. Finansų ministerijos bus klausiama duomenų, susijusių su LRT finansavimu ir valstybės lėšų naudojimu.

Į kitą posėdį „padiskutuoti“, taip pat pasiūlius A. Širinskienei, ketinama kviesti LRT vadovus - generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių, jo pavaduotoją Rimvydą Paleckį bei LRT Tarybos pirmininką Žygintą Pečiulį.

Pirmininkas: komisija – jungiamasis darinys

Kaip po komisijos posėdžio sakė jos pirmininkas A. Nekrošius, komisijoje dirbantys parlamentarai greičiausiai nebūtų pajėgūs visos esamos informacijos apdoroti, todėl ir ketinama pasitelkti valstybės institucijas, kurios padėtų tai padaryti.

DELFI pasiteiravus, ar tokioje situacijoje nebuvo racionaliau būtent kitoms institucijoms, o ne Seimui, pavesti vykdyti LRT veiklos tyrimą, A. Nekrošius teigė, kad komisijos statusas įpareigoja LRT pateikti visą informaciją.

BNS nuotr.

„Atskirai institucijai pavedus visą tyrimą, jis galėtų būti neišsamus, o jei komisija tyrimo eigoje matytų, kad reikia dar kažkokios papildomos pagalbos, ji galėtų kreipti į kitas institucijas. Komisija yra toks jungiamasis darinys, kuris galėtų įvertinti įvairių institucijų informaciją“, – sakė jis.

Klausiamas apie komisijos posėdžio metu paminėtą kreipimąsi dėl valstybinio audito į Vyriausybę, A. Nekrošius sakė, kad Ministrų kabineto prašoma skirti lėšų, taip pat pradėti viešųjų pirkimų procedūras, kad kokia nors audito įmonė galėtų įvertinti LRT.

Jo manymu, tam geriau būtų pasitelkti tarptautinę audito kompaniją. „bet koks bus pirkimas – tai dar klausimas“, – sakė jis.

Pasak pirmininko, komisija siekia matyti bendrą situaciją LRT. Jo teigimu, nors LRT argumentuoja, kad negalėjo teikti Seimui dalies sutarčių su privačiais prodiuseriais dėl konfidencialumo reikalavimų, specialiosios komisijos statusas „tą konfidencialumą panaikina“.

„Komisijos nariai tikrai turi teisę susipažinti su visa informacija“, – sakė jis.

A. Nekrošius taip pat tvirtino negalįs komentuoti prieš kelias dienas surengtos „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio spaudos konferencijos, kurioje jis aiškino, kam reikalingas toks parlamentinis tyrimas, nors pats šiame darbe nedalyvauja.

„Negalėčiau vertinti atskirų Seimo narių pasisakymų, taip pat ir R. Karbauskio, ir Naglio Puteikio, ir kitų, kurie turėjo galimybę susipažinti su visa konfidencialia informacija, ir kaip jie ją komunikuoja, kaip ja disponuoja“, – tvirtino jis.

Pasak pirmininko, komisijos veiklai jokio spaudimo tikrai nėra.

Opozicijos atstovai dėstė savo vizijas

Kaip žurnalistams sakė komisijos darbe dalyvaujantis opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas A. Navickas, situacija LRT yra „įsisenėjusi“.

„Ne vienus metus visų LRT ataskaitų tvirtinimai buvo labai formalūs. Ir tai nėra tik LRT problema – Seimo nariai irgi žiūrėdavo formaliai. Turbūt visur, kur yra valstybės skiriami pinigai, pradedama abejoti, ar jie leidžiami racionaliai, skaidriai. Pradėjus formuluoti klausimus LRT, mane šiek tiek nustebino jo administracijos gana agresyvi reakcija“, – sakė politikas.

Jo teigimu, į tokius klausimus visada kiek nemalonu atsakinėti, bet jei atsakymuose būtų buvęs geranoriškas dialogo ieškojimas, šiandien nebūtų reikėję skaičiuoti, kiek institucijų pasitelkti.

„Bet kuriuo atveju, manau, kad kaip besibaigtų tyrimas, jis turėtų sustiprinti nacionalinį transliuotoją“, – pažymėjo A. Navickas.

BNS nuotr.

Pasak konservatoriaus, tyrimas neturėtų tapti inkvizicija. „Bet šioje situacijoje galimi du variantai. Viena vertus, galima ir toliau apgailestauti, keikti, kad komisijos sukūrimu padaryta didžiulė žala, arba galima pabandyti veikti kuo racionaliau ir iš situacijos gauti naudos. Vis tiek komisija jau veikia – pabandykime išanalizuoti situaciją, gauti atsakymus ir pabandykime vienas kitam padėti veikti konstruktyviai“, – aiškino politikas.

Tuo metu kitas TS-LKD atstovaujantis komisijos narys Ž. Pavilionis kalbėjo vis dar bandantis suprasti šios darbo grupės tikslą.

„Kartais susidaro įspūdis, kad ieškoma atsakymų į klausimus, kuriuos kažkas jau lyg ir žino. Būtų gerai, kad to būtų vengiama. Toks slogus įspūdis buvo, kad mes jau lyg ir kažką nuteisėme ir tiesiog ieškome patvirtinimų savo argumentams, kviečiame įvairias specialiąsias tarnybas, kad jos patvirtintų tai, ką jau mes lyg ir žinome“, – aiškino jis.

Pasak konservatoriaus, pagrindinis komisijos tikslas turėtų būti sustiprinti visuomeninį transliuotoją, pakelti jo prestižą.

„Tame visame Kremliaus propagandos rūke, kuris tirštėja, kuriame metami didžiuliai pinigai ir įvairios verslo grupės bando daryti įtaką viskam, kas vyksta aplinkui, taip pat ir žiniasklaidai, prarasti ar susilpninti visuomeninį transliuotoją būtų labai neprotinga“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

Neigė, kad tyrimas politizuotas

Prieš kelias dienas, antradienį, spaudos konferenciją sukvietęs LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, nepriklausantis tyrimo komisijai, aiškino, kad Seimui privalu atlikti tokį tyrimą. Politikas aiškino, kad Seimui taip ir nepavyko išsireikalauti dalies LRT sutarčių su privačiais prodiuseriais, o tai, kas gauta, pateikta „padrikai ir chaotiškai“.

Tačiau R. Karbauskis tvirtino, kad ir pateiktų dokumentų apimtis „yra pakankama, kad visa Lietuvos visuomenė žinotų, jog iš tikrųjų Seimo narių sprendimas suformuoti komisiją tirti LRT finansinę veiklą yra būtinas ir neišvengiamas“.

Tuo pačiu LVŽS pirmininkas aiškino, kad šis tyrimas nebus politizuotas, kaip tvirtina oponentai, ir aiškino besitikintis, kad „komisija nesiims vertinti, o išdalins pavedimus institucijoms, kurios ir vertins“.

Seimui pradedant tyrimą dėl LRT veiklos, premjeras Saulius Skvernelis, vienintelis iš „valstiečių“ frakcijos balsavęs prieš jos sukūrimą, sakė, kad svarbu ne tik išsklaidyti abejones, bet ir užtikrinti, kad ateityje nebekiltų abejonių dėl nacionalinio transliuotojo.

„Yra tikslas svarbus, kalbame apie viešuosius finansus ir dabar yra tikrai labai daug abejonių pateikta, jų turi visuomenė ir Seimo komisijos pagrindinis tikslas, kad būtų atsakyta į tuos klausimus, išsklaidytos abejonės ir galiausiai, matyt, kas yra svarbiau, įvardytos rizikos, jeigu tokios yra, ir padaryti sprendimai, kurie tas rizikas valdytų, – Žinių radijui kalbėjusį premjerą citavo BNS. – Nes jeigu kyla klausimų, manoma, kad nėra pakankamos kontrolės ir auditavimo, reikia ne tik tai konstatuoti kaip faktą, bet ir siūlyti sprendimus, kuriuos galima padaryti, kad ateityje tokių klausimų nekiltų.“

Tirs veiklą ir finansavimą

Parlamentarai teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Jie argumentuoja, kad LRT taryba, motyvuodama konfidencialumu, pateikė ne visą Seimo narių prašytą informaciją, o pateikti atsakymai reikalauja išsamios analizės.

Komisijai pavesta nustatyti, „ar LRT iš prodiuserių ir (ar) iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, jei LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas“.

Komisija taip pat aiškinsis, ar LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.

Parlamentarai turėtų įvertinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų.

Kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už keliamus „valstiečiams“ nepatogius klausimus. Komisijos iniciatoriai pabrėžia ketiną aiškintis išskirtinai LRT finansus.

Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1-osios.