Lietuvoje

2018.01.25 08:14

Renkasi LRT veiklą tirsianti komisija: kas ją sudaro ir ką dabar mano jos nariai

Liepa Želnienė, 15min.lt 2018.01.25 08:14

Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį rinksis Seimo suburta specialioji komisija LRT valdymui, finansinei ir ūkinei veiklai tirti. Kas dirbs šioje komisijoje ir ką ji ketina ištirti?

Seimas komisijai yra pavedęs atsakyti į dvylika klausimų, pradedant LRT darbuotojų algomis, valdymo struktūra, neįgaliesiems pritaikytu turiniu, baigiant viešaisiais pirkimais ir laidų kaina.

Komisijos pirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius sako, kad realiai komisija turės vertinti penkerių metų LRT veiklą. Ar pakaks Seimo nariams kompetencijos atlikti tokį išsamų visuomeninio transliuotojo „auditą“? Ką apie savo sugebėjimus tirti LRT veiklą mano patys komisijos nariai?

Pagaliau, ar jie jau spėjo susipažinti su dokumentais, kuriuos LRT taryba Seimui yra pateikusi iki šiol?

Pasirodo, toli gražu ne visi, o konservatorė Agnė Bilotaitė jau apskritai abejoja, ar visas komisijos darbas nevirs farsu ir ar nevertėtų iš komisijos trauktis, kol nevėlu.

Primename, kad komisijoje dirbs ne visų Seimo frakcijų atstovai. Opozicijoje dirbančios liberalų ir socialdemokratų frakcijos nutarė savo atstovų į komisiją neskirti, nes iš esmės prieštarauja parlamentarų norui tirti visuomeninio transliuotojo veiklą.

Komisijoje dirbs penki „valstiečiai“, trys konservatoriai, „tvarkietis“, „socdarbietis“ ir Lenkų rinkimų akcijos atstovė. Kas jie ir ką galvoja apie komisijos užduotis bei savo galimybes tirti visuomeninio transliuotojo veiklą?

Komisijos pirmininkas A. Nekrošius

Kovo 10 dieną 34-ąjį gimtadienį švęsiantis A. Nekrošius pagal išsilavinimą yra inžinierius energetikas. 2014 m. jis Aleksandro Stulginskio universitete apgynė aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją.

Jo biografijoje nurodoma, kad A. Nekrošių domina atsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros ir šilumos paskirstymo tinklų projektavimas, pastatų renovavimas, šviesotechnika.

Nuo 2014 m. – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Nesėkmingai dalyvavo 2015 m. Savivaldybių tarybų rinkimuose. 2016-aisiais vienmandatėje Raseinių-Kėdainių apygardoje išrinktas į parlamentą.

A. Nekrošiui ši kadencija Seime – pirmoji. Tačiau, nepaisant politinio nepatyrimo, jis iškart „valstiečių“ buvo pasiūlytas Seimo vicepirmininku ir juo tapo.

Tuomet prisistatydamas Seimui A .Nekrošius buvo paklaustas, kokios jo pažiūros. „Valstietis“ sakė esąs liberalas, nors prijaučia ir krikdemiškoms, valstietiškoms vertybėms.

Metus jis dirbo Seimo Audito komitete, o dabar yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys.

BNS nuotr.

A. Nekrošius bus svarbiausias LRT veiklos komisijoje, nes tapo jos pirmininku. Jis tikina, kad darbe nepasikliaus vien parlamentarais, o pasistengs įtraukti ekspertus.

„Yra paruošti tam tikri raštai, kurių pagalba mes galėtume atlikti tyrimą. Pradedant Mokesčių inspekcija, Valstybės kontrole ir t.t. Pirmiausia mes paprašysime pagalbos tų institucijų, kad jos deleguotų asmenis, kurie galėtų padėti komisijai tirti tam tikrus duomenis. Taip pat komisija turės paprašyti duomenų iš LRT tarybos“, – teigė A. Nekrošius.

Pasak jo, bus naudojami ir tie LRT tarybos atsakymai, kuriuos ji jau yra pateikusi Seimui atsakydama į Seimo narių klausimus. A. Nekrošius sako su jais pats spėjęs nuodugniai susipažinti.

„Tai nėra pagrindinė medžiaga, nes ji nėra nei susisteminta, nei kažkokia...Su uodegėlėmis, sakykim, tos sutartys. Mes prašysime visų sutarčių su visais priedais, su viskuo to laikotarpio nuo 2013 m. iki dabar”, – teigė A. Nekrošius.

Tiesa, jis pripažįsta, kad institucijos gali atsisakyti gelbėti Seimui deleguodamos savo pagalbininkus.

Todėl, A. Nekrošiaus nuomone, Seimas gali užsakyti ir išsamų LRT tarptautinį auditą.

Komisijos pirmininkas neatmeta, kad tada komisijos darbas gali užtrukti, nors ji įpareigota išvadą parengti iki birželio mėnesio.

Agnė Širinskienė

42 metų teologė, teisininkė. Iki tapdama parlamentare ilgiausiai dirbusi dėstytoja. Taip pat yra ėjusi vyriausiosios redaktorės pareigas Lietuvos katechetikos centro žurnale „Sėjėjas“.

Į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą A. Širinskienė įstojo pernai, jau tapusi Seimo nare. Išrinkta į parlamentą ji buvo pagal „valstiečių“ sąrašą.

Ši kadencija parlamente A. Širinskienei pirmoji. Metus ji vadovavo Seimo Sveikatos reikalų komitetui, pusmetį dirbo Europos reikalų komitete, dabar yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.

Neoficialiai Seime ji vadinama dešiniąja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio ranka, nes teikia politiškai svarbiausius projektus.

A. Širinskienė liūdnai pagarsėjo tuomet, kai naudodamasi svetimomis Seimo narių kortelėmis registravo pasisakymams sveikatos apsaugos reikalų ministrą Aurelijų Verygą ir R. Karbauskį. Už tai sulaukė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įspėjimo.

A. Širinskienė nurodo besidominti skaitymu, siuvinėjimu, rožių auginimu.

Ji moka penkias užsienio kalbas – anglų, rusų, prancūzų, italų ir lotynų.

Seimo narė sako perskaičiusi visus LRT tarybos iki šiol Seimui pateiktus dokumentus ir sutartis. Pasak jos, ištirti situaciją Seimo nariams kompetencijos užteks, o, jei pritrūks, jiems padės ekspertai. Į platesnius komentarus Seimo narė nesileido pareiškusi, kad komisijos vardu kalbėti teisę turi tik jos pirmininkas A. Nekrošius.

Kęstutis Mažeika

35 metų K. Mažeika pagal išsilavinimą yra veterinaras, žemės ūkio mokslų daktaras.

Pagrindinė K. Mažeikos veikla – ūkininkavimas, tačiau jis yra ir dėstęs universitete, ir vadovavęs Veterinarijos akademijos karjeros centrui.

Nuo 2008 m. priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Yra buvęs Marijampolės savivaldybės tarybos nariu.

Į Seimą 2016-aisiais K. Mažeika išrinktas pirmą kartą, vienmandatėje Sūduvos apygardoje.

Parlamente K. Mažeika labiausiai išgarsėjo siūlymu branginti medžioklę. Jis vadovauja Aplinkos komitetui. Yra Seimo Antikorupcijos komisijos narys.

Nurodo besidomintis gamta, medžiokle, žūkle, sportu ir knygomis.

K. Mažeika pripažįsta, kad visos LRT tarybos Seimui pateiktos informacijos neperskaitė, nes jos labai daug, tačiau dalį sako matęs.

Seimo narys tikina, kad tiriant LRT veiklą jam padės patirtis Antikorupcijos komisijoje, kur taip pat domimasi sudėtingais procesais. Tačiau K. Mažeika sako, kad dar kompetentingesni jo kolegos komisijoje ir, pirmiausia, rodo į buvusį policininką Dainių Gaižauską.

„Yra ir labiau kompetentingų kolegų, pavyzdžiui, tas pats D. Gaižauskas, kuris dirbęs policijoje, tyrimus visokius atlikinėjęs įvairiais pjūviais. Bet kokiu atveju mes remsimės ne savo išvadomis, o žiūrėsime, ką pateiks tarnybos, į kurias kreipsimės. Kad neturime patirties televizijoje, tai ne bėda. Pasikviesime konkurencingų televizijų atstovus, vadovus, prodiuserius, kurie mums padės už kiek, ką, kaip galima padaryti“, – aiškino K. Mažeika.

Dainius Gaižauskas

42 m. buvęs policininkas iš Marijampolės. Dirbo kriminalistu, tyrė organizuotą nusikalstamumą, buvo Imuniteto skyriaus viršininkas. Ne kartą apdovanotas už tarnybą.

Į politiką D. Gaižauskas pasuko 2016-aisiais įstojęs į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

Tais pačiais metais buvo išrinktas į Seimą Marijampolės vienmandatėje apygardoje.

Seime dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, vadovauja Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai.

D. Gaižauskas nurodo besidomintis sportu, graikų-romėnų imtynėmis, atletine gimnastika, informacinėmis technologijomis.

Jis taip pat pripažįsta kol kas nesusipažinęs su visais LRT tarybos pateiktais dokumentais.

„Dalį mačiau, bet esmė ta, kad tos informacijos, kurią mačiau, pagrindu svarstėme, ar sudaryti, ar nesudaryti komisijos. Mano nuomonė buvo tokia, kad ji yra reikalinga, kad būtų aiškumas“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Jis sako, kad darbo policijoje patirtis jį išmokė ne tik tirti painias istorijas, bet ir laikyti liežuvį už dantų, kol tyrimas nėra pabaigtas. Tačiau D. Gaižauskas nenutylėjo, kad pinigų leidimo klausimai jam kol kas atrodo svarbiausi.

„Turi būti aiškumas dėl pinigų, dėl finansavimo. Klausimų iš tikrųjų yra ir jūs turbūt irgi norėtumėte, kad aiškumo būtų kuo daugiau. Tos praktikos, kaip vystyti tyrimą, kaip susidėlioti, sistemiškai vertinti, aš turiu ir prisidėsiu prie to nemažai“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Anot jo, komisijos darbas privalo būti viešas, o komisijos nariai labai atsargūs, kad jokiu būdu neimtų kištis į turinį, mažinti žiniasklaidos laisvės.

Virgilijus Poderys

56 metų V. Poderys yra fizikas, baigęs ir verslo vadybos studijas.

Iki tapdamas Seimo nariu V. Poderys yra vadovavęs įmonėms – „Litgrid“, „EPSO-G“, vadovavęs Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, patarinėjęs premjerui Gediminui Kirkilui, dirbęs Finansų ministerijoje.

Ši kadencija Seime jam pirmoji. V. Poderys dirba Ekonomikos ir Europos reikalų komitetuose, vadovauja Energetikos komisijai.

Domisi gamta ir žvejyba.

V. Poderys sako kol kas nematęs visų LRT pateiktų dokumentų ir abejoja, ar jie išvis bus reikalingi komisijos darbe, mat ši klausimus LRT turės užduoti iš naujo.

“Su visa informacija dar nesusipažinau, esu išvykęs, komandiruotėje, bet kaip suprantu, komisija dar nieko pati nebuvo paprašiusi, o ji turi atskirai paprašyti konkrečiai to, ko jai reikia. Su kai kuria informacija esu susipažinęs, kaip Seimo narys, o ne kaip komisijos narys“, – aiškino V. Poderys.

Verslo įmonėms ir Valstybinei kainų ir energetikos komisijai praeityje vadovavęs parlamentaras tikina, kad jam užteks patirties suprasti, kokie dokumentai pateikiami LRT.

„Mano darbas ir buvo verslą kontroliuoti. Aš tai dariau penkiolika metų. Mano darbas buvo įvairiausių profilių įmonių ataskaitas finansines ir nefinansines analizuoti. Nemanau, kad čia bus kas nors ypatingo, ko negalėčiau suprasti. Girdėjau atsiliepimų apie abejones, bet man jie kelia nuostabą. Nebijau to darbo“, – kalbėjo V. Poderys.

Rimas Andrikis

67 metų teisininkas. Buvęs teisėjas ir advokatas, ėjęs prezidento Algirdo Brazausko patarėjo teisės klausimais pareigas.

2015 m. su partija „Tvarka ir teisingumas“ buvo išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, o po pusantrų metų ir į Seimą, tačiau į partiją neįstojęs.

Nepaisant to, išrinktas partijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno pavaduotoju. Dirba Teisės ir teisėtvarkos, Europos reikalų komitetuose, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos ir Konstitucijos komisijų narys.

„Tvarkietis“ tikino neturintis pareigos susipažinti su visais dokumentais, kuriuos Seimui jau pateikė LRT.

„Aš susipažinęs tiek, kiek reikia pirmam posėdžiui, problema man žinoma“, – kalbėjo jis.

R. Andrikis tikino daugiausia dėmesio skirsiantis teisiniams dalykams LRT veikloje.

„Man labiausiai rūpi teisiniai dalykai. Žinoma, tuos keturis aritmetikos veiksmus: padalinti, dauginti, atimti ir pridėti taip pat moku. Kai sudedi teisinius dalykus su tais keturiais veiksmais, tai kažkokias išvadas gali sukonstruoti“, – aiškino jis.

Agnė Bilotaitė

36 metų A. Bilotaitė – teisininkė. Iki išrinkta į Seimą ji turėjo krovinių vežimo vidaus keliais verslą.

Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams priklauso jau daugiau nei dešimtmetį. Ne vienerius metus dirbo partijos struktūrose.

Ši kadencija Seime A. Bilotaitei jau trečioji. Dabar ji dirba Seimo Audito komitete ir Antikorupcijos komisijoje.

Pernai A. Bilotaitė susilaukė pirmagimio, todėl LRT komisijos pirmininkas abejoja, ar Seimo narė sugebės derinti motinystę ir darbą komisijoje.

Ji pati sako, kad stengsis viską suderinti, tačiau neslepia jau abejojanti, ar apskritai reikia tokioje komisijoje dirbti.

„Jei ji taps politikavimo įrankiu, tai aš nežinau...Ar ji bus efektyvi ir dirbanti objektyviai, tai klausimas, kuris man kilo vakar po Ramūno Karbauskio konferencijos. Daug abejonių sukilo. Iki tol dar maniau, kad nebus taip politikuojama, o dabar panašu, kad tai tampa vieno žmogaus įrankiu“, – sakė ji.

A. Bilotaitė neatmetė galimybės iš komisijos trauktis, jei pamatys, kad joje vyksta nešvarūs žaidimai.

„Vertinant pačios komisijos darbą, nežinia, ar bus pajėgūs Seimo nariai išanalizuoti dokumentus. Pati nesu auditorė, bet matau, kad linkstama link tokio tyrimo. Manau, kad auditoriai turėtų daryti auditus, o politikai tik vertinti rezultatus ir į juos atsižvelgti, bet ne patys imtis atlikinėti auditus. Situacija tampa dviprasmiška. Ypač po vakar, kai pats R. Karbauskis surengė tokį šou“, – teigė Seimo narė.

Ji pripažino kol kas neperskaičiusi visų Seimui LRT pateiktų dokumentų, bet bandysianti pirmiausia sudalyvauti komisijos posėdyje ir suvokti, ką išvis ji ketina tirti ir kaip.

Andrius Navickas

46-ąjį gimtadienį kovo 9 dieną švęsiantis A. Navickas pagal išsilavinimą filosofas, religijotyrininkas. Humanitarinių mokslų daktaras, apsigynęs disertaciją tema „Žmogaus teisių pagrindimo problema šiuolaikinėje politinėje filosofijoje“.

Dirbęs dėstytoju, Seimo narių padėjėju, dvylika metų vadovavęs interneto dienraščiui „Bernardinai.lt“. Politinių ir filosofinių, religinių knygų autorius ir vertėjas.

Į Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionių demokratų partiją jis po pertraukos sugrįžo 2015-aisiais. Seimo nariu jis tapo po to, kai mirė kitas pagal partijos sąrašą išrinktas Seimo narys Rokas Žilinskas.

A. Navickas dirba Žmogaus teisių komitete, Priklausomybių prevencijos komisijoje.

A. Navickas sako išstudijavęs LRT Seimui jau pateiktą informaciją ir komisijoje dirbdamas būsiąs pasiruošęs kelti klausimus. Jis sutinka, kad pateikta informacija yra šiek tiek padrika, o pats iki šiol tarp Seimo ir LRT tarybos vykęs dialogas buvo keistas, nes geranoriškumo neparodė nė viena pusė.

„LRT pateiktoje informacijoje gal yra sąmoningo nedavimo kai kurios informacijos, klaidų. Vis dėlto nemanau, kad yra gerai darbą pradėti nuo trūkumų įvardinimo. Reikia galvoti, ką mes su ja darysime toliau, nes man nelabai patiko, kad Kultūros komiteto pirmininkas pradėjo informaciją rodyti, kažką sakyti, taip išėjo, kad jau ir ištirti. Dabartinėje situacijoje pavojingiausia nukrypti į detales, kurias sunku vertinti be konteksto. Pradėti svarstyti, kiek turi kainuoti daina, ir panašiai“, – kalbėjo jis.

Pasak A. Navicko, konservatorių frakcija apdairiai į komisiją rinko narius, kurie turi suvokimą apie žiniasklaidą, žiniasklaidos laisvę ir parlamentinius antikorupcinius tyrimus. Tuo tarpu kitos frakcijos, pasak jo, narius skyrė keistai.

„Man keista, kad toje komisijoje aš matau policijos ar žemės ūkio atstovus. Keista, kad taip delegavo kitos partijos. Galbūt tie žmonės turi savybių, apie kurias mes dar nežinome, ir jie atsiskleis“, – svarstė Seimo narys.

Anot A. Navicko, jis ir jo kolegos komisijoje dirbs taip, kad užtikrintų saugiklius ir Seimo nariai nepradėtų dirbti valstybės kontrolierių arba inkvizitorių darbo.

„Manau, kad labai svarbu nepalikti komisijoje dalyvauti tik žmones, kurie nenori atsakymų į klausimus, bet tik skandalizuotų situaciją, išmetinėtų padrikus skaičius ir imtų skaičiuoti, kiek už tai galima būtų pavalgyti. Tai būtų pats blogiausias dalykas. Aišku, jei komisijos veikloje pasimatys, kad yra tik noras atrasti pikanterijų ir jomis pritraukti rinkėjų, tai manau, ne tik A. Bilotaitė, bet ir aš, ir Ž. Pavilionis tame nedalyvausime“, – teigė A. Navickas.

Žygimantas Pavilionis

46 metų Ž. Pavilionis yra socialinių mokslų daktaras, filosofas, tarptautinių santykių specialistas.

Dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje, buvęs paskirtas ambasadoriumi JAV. Daug kartų apdovanotas.

Priklauso Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Į Seimą pirmą kartą išrinktas 2016-aisiais. Dirba Užsienio reikalų komitete ir Migracijos komisijoje.

Moka penkias užsienio kalbas: anglų, italų, rusų, prancūzų ir vokiečių.

Turi tekvondo antrojo dano juodąjį diržą.

Ketina kandidatuoti 2019 m. prezidento rinkimuose.

Ž. Pavilionis tikino keliavęs po JAV ir nespėjęs susipažinti su visais jau pateiktais dokumentais. Jis tai ketino padaryti ketvirtadienį ryte, dar iki pirmojo komisijos posėdžio.

Konservatorius tikino, kad dar geriau, jog komisijoje dirbs žmonės, neturintys ryšių su televiziniu pasauliu ir grupių interesais, nes taip bus galima užtikrinti objektyvumą ir ieškoti tiesos.

Pasak jo, LRT turi būti skaidrumo etalonas, tačiau jokiu būdu negalima leisti apsimetant skaidrumo siekiais valdantiesiems politikams perimti LRT kontrolę.

Vis dėlto Ž. Pavilionis sako, kad „valstiečių“ pirmininko R. Karbauskio iškelti klausimai dėl dainų LRT eteryje kainų yra teisingi, nes Lietuvoje yra daug skurstančių žmonių. Jis piktinosi, kad penkiasdešimt metų dirbęs kunigas gauna vos 120 eurų pensiją.

„Kai viena ranka ta pati valdžia dengia labai turtingų žmonių interesus, o kita ranka visuomeninis transliuotojas kaltinamas milžiniškom išleidžiamom sumom, tai įdomu pasižiūrėti“, – kalbėjo konservatorius.

Ž. Pavilionis tikino, kad komisijai baigus darbą Seime, ko gero, kils iniciatyvų, kaip keisti LRT tarybos formavimo principus ir kaip LRT vadovui riboti kadencijų skaičių.

Petras Čimbaras

Penkiasdešimtmetis P. Čimbaras studijavęs politologiją ir viešąjį administravimą.
Iki pasukdamas į politiką jis turėjo medžio dirbinių įmonę, vertėsi ūkininkavimu.

Darbo partijos narys, priklausantis valdančiojoje koalicijoje esančiai Socialdemokratų darbo frakcijai. Buvęs Molėtų rajono savivaldybės tarybos narys, Seime dirba antrą kadenciją.

Šiuo metu yra Kaimo reikalų komiteto narys, Peticijų komisijos pirmininkas.

Nurodo tebesiverčiančis žemės ūkiu, mėgstantis medžioklę, žvejybą, nardymą.

P. Čimbaras pripažino kol kas nematęs visų LRT tarybos pateiktų dokumentų, bet žadėjo būtinai su jais susipažinti.

Seimo narys klausimą apie savo gebėjimus susigaudyti televizijos virtuvėje ir gausioje dokumentų šūsnyje pavadino šantažu.

 „Jūs čia mėginate šantažuoti. Ar žemės ūkio įmonė, ar UAB, ar akcinė bendrovė – visoms yra buhalteriniai reikalavimai vykdyti visus buhalterinius nurodymus. Aš atėjęs iš verslo, tai puikiai išmanau ir sutartis, ir sąskaitas. O čia, pasirodo, papildomos sutartys dar egzistuoja. Tikrai nebijau. Buhalterija visiems vienoda“, – teigė jis.

Pasak jo, LRT galėjo išvengti šitos komisijos, jei būtų laiku pateikusi visus dokumentus.

„Jie galėjo patys viską pateikti skaidriai, nesislapstydami, kad Jakilaitis šou nedarytų. Dabar padarė šou, o paskui atsitraukė ir skundžiasi, kad juos skriaudžia. Kodėl iki šiol niekas nedarė audito? Nes žurnalistai naudojosi savo padėtimi. Kreipsiesi su auditu, tai tave kritikuos, koks tu blogas. O visiems įstatymai yra vienodi. Jei Seimas skiria finansavimą, tai kodėl jis negali pareikalauti parlamentinės kontrolės? Jei žmogus slapstosi, tai reiškia, kažkas yra“, – kalbėjo jis.

Vanda Kravčionok

48 metų V. Kravčionok buvo mėgėjų teatro režisierė, globos ir ugdymo pedagogė.

Dirbusi Seimo nario Valdemaro Tomaševskio padėjėja ir Vilniaus rajono merės Marijos Rekst patarėja, buvusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos iždininkė.

Lenkų rinkimų akcijos narė nuo 1994-ųjų. Buvusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė. Seime dirba antrą kadenciją iš eilės.

Šiuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Antikorupcijos komisijos narė.

Šiuo metu parlamentarė serga, todėl dar nespėjo susipažinti su LRT pateiktais dokumentais ir abejoja, ar išvis ateis į pirmąjį komisijos posėdį.

V. Kravčionok tikino, kad nors nėra televizijos ekspertė, pajėgs suvokti visuomeninio transliuotojo veiklos specifiką, nes dirbdama Antikorupcijos komisijoje jau tyrė ne vieną sudėtingą istoriją ir sugebėjo suprasti sudėtingas machinacijas sveikatos sistemoje.