Lietuvoje

2018.01.23 15:47

Policijos metai: pareigūnai palieka sistemą, bet jų skaičius gatvėse išaugo dvigubai

Antradienį policijos generalinis komisaras Linas Pernavas kartu su savo pavaduotoju Edvardu Šileriu Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pristatė metinius rezultatus ir papasakojo apie ateities planus. Jie pasidžiaugė gerėjančia arba bent jau nesikeičiančia nusikalstamumo situacija šalyje, o tai, anot jų, lėmė įgyvendinta policijos reforma. Tiesa, per pastaruosius du metus policijoje liko 1 tūkst. pareigūnu mažiau.

Pagrindiniai policijos tikslai prieš vykdant reformą buvo didesnis pareigūnų skaičius gatvėse, daugiau ekipažų, didesnis dėmesys smurtiniams nusikaltimams ir jų ištyrimui ir greitesnis reagavimas į įvykius.

„Norėčiau pradėti nuo padėkos policijos pareigūnams, jų sunkaus darbo dėka buvo pasiekti rezultatai, juos vertinu labai gerai. Pernai baigėme pokyčius policijoje. Ką buvau užsibrėžęs savo kadencijos pradžioje, tą ir padarėme“, – sakė L. Pernavas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pernai užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius gana ženkliai šoktelėjo, lyginant su 2016 m. jų padaugėjo 5 tūkst. iki 61 tūkst. Tačiau šį augimą lėmė sprendimas nuo 2017 m. kriminalizuoti vairavimą išgėrus, kai kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

„Sumažėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, nuo 2400 iki 2100 pernai. Kuo reikia pasidžiaugti, padidėjo jų ištyrimas nuo 78 iki 81 proc. Praėjusiais metais registruota 127 nužudymai, 2016 metais – 160 nužudymų. O jei šiuos skaičius palygintume su prieš 10 metų įvykdytais nužudymais, kaip pavyzdys, 2007 turėjome 262 nužudymus. Tie skaičiai prieš 10 metų ir dabar yra du kartus mažesni“, – sakė generalinis komisaras.

E. Šileris užsiminė apie šiemet įvykdytus rezonansinius nusikaltimus – tai Ievos Strazdauskaitės nužudymas, taip pat sargo žmogžudystė, vėliau jo kūną sudeginant kartu su automobiliu.

„Taip, brutalių nusikaltimų praėjusiais metais mes fiksavome, tačiau reikėtų akcentuoti, kad jie vykdavo kasmet nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, tačiau socialiniai tinklai, pilietiškesnė visuomenė tai padarė gerokai didesniais rezonansais nei praėjusiais metais“, – sakė E. Šileris.

BNS nuotr.

Tikisi sėkmės rezonansinėse bylose

Deja, kalbant apie neištirtus visuomenės dėmesį pritraukusius nusikaltimus, policijos vadovai jokių naujienų negalėjo pateikti, o tokių užtektinai. Tai ir baikerio Aivaro Kilkaus dingimas, ir jaunuolio nužudymas Panevėžyje, ir jau ilgai besitęsiantis Remigijaus Morkevičiaus žmogžudystės tyrimas.

„Prošvaisčių yra visose bylose iki pat senaties termino. Tikimės sėkmės šiais atvejais“, – sakė E. Šileris.

Tiesa, situacija negerėja dėl smurto artimoje aplinkoje, tokių atvejų tiek pernai, tiek užpernai užfiksuota apie 11 tūkst.

Padidėjo ir pareigūnų skaičius gatvėse, 2016 metų pradžioje Lietuvoje patruliuodavo 190 ekipažų, o 2017 metų pabaigoje šis skaičius beveik padvigubėjo, iki 348 ekipažų.

Nepaisant to, kad nusikaltimų skaičius dėl girtų vairuotojų smarkiai šoktelėjo, reagavimas į įvykius šiek tiek pagreitėjo. Į A kategorijos įvykius, kai kyla pavojus žmogaus sveikatai ar gyvybei, policininkai atvyksta per 7 min. 09 sek., kai 2016 m. tai įvykdavo puse minutės lėčiau.

„Per praėjusius metus turėjome ne vieną atvejį, kai policijos pareigūnai gelbėjo gyvybes greičiau nei medikai ar ugniagesiai“, – užsiminė E. Šileris.

Policininkų mažiau, bet jie geriau aprūpinti

Per pastaruosius dvejus metus, kai buvo vykdoma policijos reforma, policijos gretos sumažėjo 1000 pareigūnų. Tokio mažėjimo E. Šileris nesureikšmino. Anot jo, ir taip kasmet sulaukę pensinio amžiaus išeina 600 pareigūnų, todėl 1000 policijos reformos metu prarastų pareigūnų nėra tiek ir daug. Jis pridūrė, kad sąmoningai neužpildė atsiradusių tuščių vietų.

„Reikia pasakyti, kad sąmoningai jų nekomplektavome naujais ir tuos pinigus nukreipėme pareigūnų aprūpinimui, greitesniam reagavimui ir atlyginimų pakėlimui. Mes galėjome įdarbinti naujus žmones, bet jie būtų gavę 375 eurus ir patys suprantate, kokia konkurencinga tai alga šiais laikais“ , – sako E. Šileris.

Pareigūnų darbo užmokestis išaugo nuo 375 iki 700 eurų į rankas. Nemažai lėšų, pasak E. Šilerio, skirta policijos aprūpinimui.

„Jei būtume nieko nedarę ir palikę kaip yra, tą patį pareigūnų skaičių, tą patį aprūpinimą, būtume susidūrę su dešimtmečio senumo situacija, kai trūksta benzino, nėra uniformų, pareigūnai neturi batų. Taigi sprendėme dilemą – nuogų, basų ir protestuojančių daug ar geriau aprūpintų ir efektyvių mažai. Logiškai mąstantis žmogus renkasi antrą variantą“, – sakė E. Šileris.

Kalbėdamas apie kritikos sulaukusią situaciją, kad į įvykius važiuoja tik vienas pareigūnas, E. Šileris tikino, jog dėl to pavojus jų gyvybei nekyla.

„Lietuva nėra Irakas, Lietuva yra saugi Europos Sąjungos dalis. Įforminimas ar priėmimas pareiškimo dėl elementarios vagystės saugiame rajone, neefektyvu ten siųsti du ir venas tik stovi. Kur nėra ginčo, nėra muštynių ir kitų dalykų. Pagal pareigas, budėtojas priima racionalius sprendimus. Nesiunčiame tanko, artilerijos ten, kur jos visai nereikia“, – sakė E. Šileris.

Prevencija pigesnė nei nusikaltimų tyrimas

L. Pernavas, kalbėdamas apie kitų metų prioritetus, minėjo, kad bus siekiama mažinti administracinę naštą ir greičiau bei kokybiškiau atlikti ikiteisminius tyrimus.

„Tyrimų skaičius padidėjęs, todėl krūviai policijos pareigūnams didėja. Todėl turime dėti visas pastangas, kad krūvis mažėtų. Mažinti jį galime mažindami administracines procedūras“, – sako L. Pernavas.

BNS nuotr.

Policija šiemet planuoja paleisti mobiliąją aplikacija, per ją bus galima operatyviai pranešti apie nusikalstamas veikas. Pernai per e.policiją gauta 41 proc. visų gautų prašymų.

„Dar vienas dalykas – e.policijos plėtra, kur asmuo galėtų apie nusikalstamą veiką patogiai pranešti neatvykdamas į policijos komisariatą“, – pasakojo L. Pernavas.

Dar vienas policijos prioritetas – didesnis dėmesys nusikaltimų prevencijai, už tai taps atsakingi visi policijos padaliniai, tiek Kriminalinės policijos biuras, tiek Kelių policijos tarnyba.

„Tai konceptualiai nauji ir labai svarbūs dalykai. Pirma – už prevenciją atsakingi visi policijos padaliniai, apie tai anksčiau net nekalbėdavome. Antra – numatyta, kas atsakingas už kokią prevencinę veiklą. Mokslininkų yra įrodyta, kad prevencija kainuoja pigiau negu nusikaltimų tyrimas“, – sako L. Pernavas.

E. Šileris pridūrė, kad prevencija padės sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas: „Siekis, kad nužudymų būtų 0. Bet policija mato nužudymų priežastis ir dažniausiai jos yra buitinės. Todėl tas priežastis veikti reikėtų galvojant apie socialinį darbą ir gilesnį valstybės įsitraukimą šioje srityje.“