Lietuvoje

2018.01.23 10:36

VDU rektorius J. Augutis: aukštojo mokslo reformos kryžkelėje Lietuva atsidūrė ne pirmoji

Birutė Mačienė, ELTA2018.01.23 10:36

Neseni Seimo sprendimai dėl universitetų reformos nulems daugybę permainų, kurių dalis jau prasideda. Kokios jos bus Vytauto Didžiojo universitetui, kurį, pagal istorinius faktus, galima laikyti seniausia aukštąja mokykla Kaune, naujienų agentūra ELTA kalbėjosi su VDU rektoriumi profesoriumi Juozu Augučiu.

– Ilgai puoselėti planai dėl trijų Kauno regiono universitetų jungties Seimo valia tampa realybe, tačiau šis aukštojo mokslo reformuotojų žingsnis turi nemažai ir kritikų, neslėpsim, iš kitų universitetų. Kaip tokius argumentus galėtumėte atremti?

– Trijų universitetų Kaune idėją palaiko 2 iš 3 didžiausių Kauno universitetų. Rengiant pertvarkos planą, daug emocijų išlieta dėl subordinacijos, – ką prie ko jungsime, kas išlaikys garbingą universiteto statusą, kurie miestai liks akademiniais, o kurie jau nebe... Procesas nebuvo nei labai greitas, nei labai lengvas, tačiau tai nestebina, žinant, kokios apimties darbas reformuoti valstybei gyvybiškai svarbų sektorių.

Nuo 2011 iki 2020 metų aukštųjų mokyklų absolventų mažėja daugiau nei 40 proc. Tad 2020-aisiais šalyje trūks beveik 7500 absolventų su aukštuoju išsilavinimu. Akivaizdu: toliau delsti prabangos nebėra. Turi būti sutelkti šalies protai, gerosios užsienio universitetų praktikos ir aktyviau inicijuojami švietimo sistemos kokybiniai pokyčiai, o ne viešųjų ryšių akcijos. Seniai atėjo metas diskutuoti apie viziją, kokias norime turėti aukštąsias mokyklas, ir apie strategijas, kaip to pasieksime. Kaip sukursime pasaulinio lygio universitetą (-us), konkuruosime dėl geriausių protų, kiek investuosime į aukštąjį mokslą ir kokią grąžą iš to gausime? Mes atsakingai svarstėme integracijos galimybes, kiekvieną scenarijų, konsultavomės su stipriais partneriais – nuo prestižinių Suomijos iki Pietų Korėjos, Singapūro universitetų. Matome jų nueitą kelią, įgytas pamokas. Matome, kad aukštojo mokslo reformos kryžkelėje atsidūrėme ne pirmieji.

– Prieš keletą dešimtmečių atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas labiau koncentravosi į humanitarinius mokslus, kurių vis daugiau programų pastaraisiais metais siūlo netgi techniškųjų studijų pagrindu seniai įkurti universitetai. Dabar, bent Kaune, VDU tampa pagrindine aukštojo mokslo pertvarkos ašimi. Vadinasi, kažkam teks kai kurių programų (kartu gal ir šansų prisitraukti daugiau abiturientų) atsisakyti, ar jau aišku, kaip tai vyks?

– Taip, Vytauto Didžiojo universitetas – ne tik seniausia aukštoji mokykla Kaune, bet ir pirmasis lietuviškas universitetas Lietuvoje. Svarbu, kad VDU visuomet buvo kompetentingas įvairiose srityse ir niekuomet nebuvo vienos srities universitetas. Tą rodo jo istorija ir įvairūs vertinimai. Paskutinio tarptautinio MOSTA vertinimo duomenimis, VDU pripažintas vienu lyderiaujančių universitetų socialinių, humanitarinių, menų ir biomedicinos mokslų bei studijų srityse. Baltijos šalyse pirmaujame pagal tarptautinių dėstytojų skaičių.

Kai 1989 metais VDU buvo atkurtas, jame buvo įdiegta Harvardo modeliu grįsta artes liberales studijų sistema, kurios tikslas – parengti visapusiškai išsilavinusią asmenybę, gebančią prisitaikyti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Šalia pagrindinio studijų dalyko (pavyzdžiui, biochemijos, filosofijos, ekonomikos, matematikos) studentai pasirinktinai įgyja ir kitų sričių žinių (menų, istorijos, neurotechnologijų ar socialinės antropologijos). Kad ši sistema veikia, įrodo sėkmingi mūsų universiteto absolventų pavyzdžiai: istorijos absolventai dirba Silicio slėnyje, informatikos studijas baigusieji užima ambasadorių pareigas ar vadovauja robotikos kompanijoms. Platus išsilavinimas, gebėjimas kalbėti bent dviem užsienio kalbomis mūsų absolventams padeda siekti ir savo srities karjeros aukštumų, – jie vadovauja tarptautinėms kompanijoms, organizacijoms, kuria savo įmones, – nuo biotechnologijų iki reklamos agentūrų ar privačių mokyklų.

Pirmieji Lietuvoje įdiegėme trijų pakopų studijų sistemą, išvystėme gretutinių ir tarpdisciplininių studijų sistemą. Lietuvių išeivių pastangomis sukurta aplinka, kurioje pagal geriausias Vakarų universitetų tradicijas organizuojamos studijos, mokslas ir bendruomenės gyvenimas. Tad svarbus įvairių sričių išmanymas, gebėjimas lyg iš paukščio skrydžio įvertinti problemą.

Žinant visus šiuos veiksnius, natūralu, kad būtent VDU pagrindu Kaune bus kuriamas plačios aprėpties universitetas, vykdantis mokslinius tyrimus bei studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse.

BNS nuotr. – Kuo svarbus Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimas? Visų pirma jis leis užtikrinti studijų ir mokslo kokybę, siekti studijų programų mažinimo, atsisakant dubliavimo (pasikartojančių ir persidengiančių studijų programų skaičius sumažės 40 proc.). Taip pat – dar labiau praplės galimybes vykdyti aukščiausio lygio tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, lems efektyvesnį infrastruktūros naudojimą bei institucinį valdymą. Optimizavus visų trijų universitetų ūkio ir personalo sritis, kasmet bus sutaupoma po 4 mln. eurų. Sujungę visų universitetų akademinį potencialą, sudarysime galimybes efektyviai, kokybiškai vykdyti visų sričių tyrimus ir studijas. Iki šiol buvęs akademinio personalo išsiskaidymas institucijose apsunkindavo bendradarbiavimą dėl įvairiausių biurokratinių procesų. Neabejojame, kad po integracijos bus stebimas socialinių, humanitarinių, fizinių bei technologinių mokslų sričių sustiprėjimas ne tik vykdant studijas, bet ir plėtojant mokslinius tyrimus. Taip pat bus pakeista ir pradėta vykdyti grįsta tyrimais naujos kartos mokytojų rengimo sistema, atitinkanti XXI amžiaus poreikius bei prioritetus. – Tad pagrindinės gairės ir bus šios? – Plačios aprėpties Vytauto Didžiojo universitetas ir toliau vystys šias studijų bei mokslinių tyrimų kryptis: ekonomiką, teisę ir visuomenės mokslus, humanitariką, menus, medijas, kultūrą, žmogaus elgseną ir komunikaciją, fizinius mokslus. Ypatingos sinergijos tikimės sutelkiant akademinį potencialą edukologijos, bioekonomikos, informacinių technologijų žemės ūkyje, klimato kaitos, alternatyvios ir atsinaujinančios energetikos moksluose. Dar prieš universitetų susijungimą aiškiai deklaravome, kad mums labai svarbu vystyti ir akademinio meistriškumo centrus bei siekti jų pripažinimo globaliu mastu edukologijos, socialinių inovacijų, kūrybinių industrijų, skaitmeninės humanitarikos, biotechnologijų, neurotechnologijų, dirbtinio intelekto technologijų, diasporos ir kituose tyrimuose. VDU lyderystę šiose srityse pripažino ir tarptautiniai ekspertai, o mokslininkų vykdomi didelės vertės moksliniai projektai nuo Lietuvos mokslo tarybos, COST iki „Horizon 2020“ tai tik patvirtina.

Populiariausi